„Tokia labai įdomi situacija, kad dveji iš mano buvusių darbdavių šiuo metu linksniuojami žiniasklaidoje. Ir pačiai teko patirti tokį spaudimą. Ir buvo gandų, kaip aš niekur ilgai neišbūnu. Per paskutines pora savaičių gal daugiau aiškumų atėjo, dėl ko aš tiek iš „Barclays“ pasitraukiau, tiek iš Vyriausybės“, – teigė ji.
Paklausta, ar teisingi Vyriausybę paliekančių ministrų Kęstučio Navicko ir Lianos Ruokytės Jonsson išsakyti teiginiai, kad su šiuo premjeru dirbti neįmanoma, M. Dargužaitė šyptelėjo – esą „viskas yra įmanoma“. Vis dėlto, ji leido suprasti, kad darbo sąlygos – ne pačios palankiausios.
„Jeigu mes kalbame apie profesionalų prisitraukimą, vadinasi, jie yra tam, kad atsineštų savo žinias ir gebėjimą, ir jie turi turėti pasitikėjimą, kad jie žino, ką daro.
Jeigu ateini su polėkiu, su galvojimu, kad mūsų vizijos sutampa su vadovo, ir mes kažką darysime kartu, tai turėtų būti toks pasitikėjimas, kur tau leidžia daryti, o ne kur nuolatos kišasi, kur perdavinėja tavo darbus kažkam kitam, kur kažką stabdo, kažką liepia daryti. O po to tu esi atsakingas už rezultatus“, – darbo Vyriausybėje užkulisius pasakojo M. Dargužaitė.
Ji teigė, kad pati iš pareigų Vyriausybėje pasitraukė tada, kai pamatė, jog jai nebus suteiktos sąlygos pasiekti norimo rezultato, tačiau pačios situacijos M. Dargužaitė nedetalizavo.
„Man buvo svarbu pasiekti rezultatus ir aš turėjau aiškią viziją ir supratimą, kaip tai padaryti. Ir kai aš pamačiau, kad iš manęs atiminėjami įrankiai, su kuriais galima įgyvendinti tikrai svarbius dalykus, nemačiau, kaip aš pasieksiu rezultato. Būtent todėl man atrodė, kad nėra prasmės ten būti.“
Anot buvusios kanclerės, jos darbo laikotarpiu Vyriausybėje komandinis darbas nevyko sklandžiai, o ji pati esą buvo pripratusi prie vakarietiškų darbo metodų, kurių atėjusi į vieną svarbiausių šalies institucijų pasigedo.
„Aš pati esu atėjusi iš tokios vakarietiškos kultūros, tai yra, komandinis darbas, pagarba vienas kitam, mes galime ginčytis iki negalėjimo, kol mes sutarsime, ką turime daryti, ir tada eisim kartu, ir darysim, ir atstovėsim.
Kai ta kultūra šiandieninėje Vyriausybėje yra šiek tiek kitokia. Kai yra liepiama, sakoma, patraukiama, įtraukiama, aš to nepavadinčiau puikiu komandiniu darbu. Man atrodo, čia yra tik stiliaus reikalas ir jis labai gerai matosi iš išorės“, – kalbėjo pašnekovė.
Šiandien M. Dargužaitė sako mananti, kad prieš einant dirbti į Vyriausybę jai reikėjo geriau įvertinti tai, kad nepažinojo S. Skvernelio ir neturėjo informacijos apie jos darbo metodus. Būtent dėl pastarųjų esą ir susikirto judviejų požiūriai.
„Turbūt kur buvo mano klaida, kad einant į tokią poziciją tu turi būti dešinioji ranka, turi labai gerai pažinoti vienas kitą ir žinoti tą darbo stilių, kad galėtumėte kartu įgyvendinti kažkokius planus. Man vėliau buvo iškilęs klausimas, kodėl aš buvau pasirinkta pačioje pradžioje. To klausimo savęs klausiau labai daug kartų, netgi prieš priimdama pasiūlymą ateiti pas premjerą. Sau turėjau tokį atsakymą, kad jeigu mane kviečia, tai, vadinasi, mane vertina už tai, ką aš padariau „Investuok Lietuvoje“, už mano principingumą efektyvinti valstybinį sektorių. Aš tikrai tuo patikėjau.
Tikslas ir idėja, ką reikia padaryti, yra labai maža dalis. Mes galime sukurti įstatymą vaikams apsaugoti. Įgyvendinime yra problema. Sudėlioti, kad visas įgyvendinimas vyktų taip, kad pasiektume rezultato, kurio siekiame. Tai reikia daryti. Manau, kad mūsų požiūriai čia nesutapo, nes, mano manymu, kiekvienas žingsnis turi būti apgalvotas, kad kažką padarytum neužtenka tik sakyti – bus taip, daryti lozungus, kad įstatymą pakeisim ir taip toliau. Ir, aišku, kai tu pradedi tas problemas iškleisti per visas ministerijas ir sakyti – tegul jie pasirūpina tuo, o jie pasirūpins tuo, aš negaliu laukti gero rezultato“, – darbo niuansus su S. Skverneliu pasakojo M. Dargužaitė.
Pasiteiravus, ar premjeras nuo savęs nustumia darbus ir palieka tvarkytis pačioms ministerijoms, buvusi kanclerė atsakė: „Premjeras tikrai reikalauja labai daug iš ministrų, bet tuo pačiu turi labai stiprią nuomonę būtent tais klausimais, kurie jam labiausiai aktualūs.“
Dabar Vyriausybę ištikusi krizė M. Dargužaitės labai nestebina. Jos manymu, buvo per daug garsiai komunikuojama, kad ateina profesionalų Vyriausybė, tačiau tai, sako pašnekovė, labiau buvo padaryta dėl to, kad politikai patenkintų savo ambicijas: „Aš manau, kad tas terminas „profesionalai“ buvo iškomunikuotas ir išpiarintas daugiau kaip figos lapelis premjerui ar naujai išrinktiems pasiekti kažkokias savo ambicijas. Profesionalų vyriausybė kaip tokia galėtų labai puikiai dirbti. Aš manau, yra tikrai daug sričių, kur ministrai daro savo darbus ir tikrai daug ką padaro. Tiek ministrai, kurie buvo atleisti, tiek kai kurie ministrai, kurie yra likę. Jie yra padarę nuostabių dalykų. Tačiau to profesionalumo, sakyčiau, pačiame komandiniame darbe šiek tiek trūksta ir gal kitoks požiūris, kaip darbas yra daromas.“
Jos teigimu, profesionalų Vyriausybė dar gali prisitraukti, tačiau tai, leidžia suprasti M. Dargužaitė, gali tiesiog būti kitos išeities neturintys darbuotojai.
„Profesionalas profesionalui nelygu. Gal yra žmonių, kurie neturi darbo. Arba yra žmonių, kuriems tai bus geriausiai apmokamas darbas, galimybė užimti aukščiausias pareigas savo karjeroje arba galimybė būti matomu. Tai tokių profesionalų, manau, kad tikrai galima prisitraukti, – nusijuokia ji. – Aš tikrai manau, kad mes turėsime ministrus. Čia net nėra klausimo. Klausimas yra, kas tie žmonės bus. Mano manymu, švietimas yra numeris vienas prioritetas šaliai ir labai labai tikiuosi, kad ateis naujas žmogus, kuris atsineš didelę patirtį, žinias ir toliau vykdys labai reikalingus dalykus, o nebus kažkoks politinis statytinis, ką mes matydavome labai dažnai. Kai jau paskirstomos visos ministerijos, tai ką čia dar į švietimo ministeriją įmesim.“