Grybauskaitė: tolesnis švietimo ministrės darbas kelia abejonių

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad tolesnės galimybės švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei eiti pareigas kelia abejonių.

„Kaktomuša tarp Vyriausybės ir švietimo profesinių sąjungų užsitęsė per ilgai, o padėtis tampa nekontroliuojama. Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis turi užtikrini, kad moksleiviai kuo greičiau galėtų grįžti į klases“, – sakė šalies vadovė.

„Tokiomis aplinkybėmis tolesnis ministrės darbas kelia abejonių“, – pridūrė ji.

D. Grybauskaitės poziciją BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidentė taip pat teigė, kad Vyriausybės vykdoma švietimo reforma turi trūkumų ir įgyvendinama arogantiškai.

„Ministrės neatsakingas kalbėjimas su mokytojais rodo šios Vyriausybės pagrindines problemas: nepagarbą mokytojams, jų orumą žeidžiančius pasisakymus ir negebėjimą įgyvendinti savo pačių priimtas reformas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Pasak jos, būtina skubiai taisyti kai kurias įstatymų nuostatas, pavyzdžiui, dėl mokytojo etato struktūros.

Šalies vadovė paragino Vyriausybę sutarti su švietimo bendruomene „dėl ilgalaikių švietimo sistemos kokybę lemiančių sprendimų bei švietimo finansavimo perspektyvų“.

Vyriausybė pasiūlė partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo finansavimo 2020–2025 metais, kai ketvirtadienį per švietimo ir mokslo ministrės bei profsąjungų derybas nepavyko susitarti dėl mokytojų algų kėlimo.

Ministro pirmininko atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį kviečiasi parlamentinių partijų lyderius aptarti švietimo ir vaikų teisių apsaugos klausimų.

Per ketvirtadienio derybas ministrė ir profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.

Dauguma šių punktų buvo pasiūlyti nestreikuojančių profsąjungų, o dėl Andriaus Navicko vadovaujamos streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimų sutarta nebuvo ir derybos atidėtos.

Nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, visiems reikalavimams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų.

Trečią savaitę streikuojantys pedagogai penktadienį rengia mitingą prie Seimo.