Laidoje „DELFI Diena“ dalyvavęs V. Adamkus, kalbėdamas apie dabartinę situaciją Ukrainoje, prisiminė 2004 metus ir savo vaidmenį Oranžinėje revoliucijoje.

„Ir tuo metu (2004 m. – DELFI) mes laimingu būdu laiku įsikišome. Aš turiu prisiminti savo mielą kolegą iš Lenkijos, Respublikos prezidentą Kaczynskį (lėktuvo katastrofoje žuvęs Lechas Kaczynskis – DELFI), kai mes, išgirdę, kas darosi Ukrainoje, ir gavę iš Ukrainos prezidento Kučmos (buvęs Ukrainos vadovas Leonidas Kučma – DELFI) telefoninį skambutį, kai jis prašė, ypatingai manęs, kad aš galėčiau atvykti, turėdamas tarp ukrainiečių milžinišką autoritetą, ir bandyčiau galbūt sutaikyti arba sustabdyti tą Rusijos įsikišimą. Mes nedelsdami tą ir padarėme.

Kai šiandien aš stebiu, kas dedasi Ukrainoje, aš su dideliu skausmu galiu tik pasakyti, kad tai yra agresija, nepateisinama jokiu būdu laisvame pasaulyje. Aš turiu vilties, kad rasis kelias kaip nors sustabdyti tai ir grąžinti nepriklausomybę ir laisvę, ir integruotą Ukrainą, o ne išdraskytą dalimis, užimtomis okupacinių kariuomenių“, – sako V. Adamkus.

Jis įsitikinęs, kad ir šiandien egzistuoja grėsmė laisvojo pasaulio saugumui ir turi savo nuomonę apie tai, kas iš tiesų vyksta Rusijoje.

„Reikia pripažinti, kad tokia grėsmė egzistuoja. Noriu patvirtinti vieną dalyką: dabartinė Rusijos politika yra tąsa buvusios SSRS, o SSRS buvo grėsmė ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. Manau, kad situacija nėra pasikeitusi, tik tai, kad galbūt šiuo metu pasaulis ir galbūt ypač Europa daugiau supranta tą grėsmę ir atitinkamai tam ruošiasi“, – mano buvęs Lietuvos prezidentas.

Paklaustas, ar Vakarai pakankamai daro tam, kad sustabdytų Rusiją nuo agresijos, V. Adamkus teigė manantis, kad daroma nepakankamai.

„Mano asmenine nuomone, ne. Kadangi bet kokie pasikalbėjimai, nutarimai tarp savęs Rusijai negalioja. Mano tvirtu įsitikinimu, vienintelis atsakymas – visos jungtinės Europos ir viso pasaulio pozicijos griežtas ribų nustatymas. Griežtai turime pasakyti, kad pasaulis pripažįsta laisvę, apsisprendimą visoms tautoms, visiems žmonėms ir bendrai to sieks, nesvarbu, ką Rusija galvoja. Ir už visas pasekmes Rusijai mes aiškiai galime pasakyti: jeigu kas įvyks, turbūt pasigailėjimu, ar atsiprašymu tuo nepasibaigs. Nenorėčiau matyti Trečiojo pasaulinio karo, kadangi čia laimėtojų nebus“, – sako prezidentas.

Anot jo, jeigu diplomatinės pastangos susitarti su Rusija neveiks, reikėtų jai paskelbti visišką ūkinį boikotą – stabdyti bet kokį ekonominį bendradarbiavimą. Tačiau tai turi būti visų Vakarų susitarimas.

Lietuva turi imtis iniciatyvos

Paklaustas, ar Lietuva pakankamai aktyviai šiuo metu dalyvauja tarptautinėje politikoje, o gal galėtų imtis daugiau iniciatyvos, V. Adamkus sakė manantis, kad mūsų šalis turėtų dėti daugiau pastangų.

„Mūsų pozicija, aišku, pasikeitė. Mes buvome aktyvūs tų laisvės idėjų rėmėjai. Tačiau tam tikras laikotarpis atsirado, nežinau, dėl kokių paslapčių mes pasilikome antrose pozicijose. Dabar pastebėjau, Lietuva paskutiniuoju metu pradeda vėl aktyviai dalyvauti tarptautinėje politikoje ir turėtų užimti dar svaresnę vietą, dar aiškiau kalbėti ir bandyti raginti visas Europos valstybes, kad jokių išsiskyrimų nebūtų, kad neatsirastų tam tikrų plyšių, nesutarimų remiantis tik savo interesais. Dabar mūsų misija turėtų būti – išlaikyti Europoje vienybę ir vieną poziciją, nukreiptą ten, kur yra įrodymai agresijos, kas Ukrainoje vyksta, kad Europa vykdytų vieningai savo įsipareigojimus“, – mano V. Adamkus.

Jis laikosi nuomonės, kad Lietuva kaip atskira valstybė neturi jokių galimybių susitarti su Rusija, tačiau mūsų šalis turėtų stengtis pasiekti bendrą Europos poziciją. Paklaustas apie dabartinius mūsų santykius su kaimyninėmis šalimis, V. Adamkus nenorėjo detaliai komentuoti dabartinės padėties.

„Nekomentuosiu to klausimo, apie jį galima kalbėti labai daug. Tik palinkėčiau, kad atmosfera pasikeistų, kad mūsų įsipareigojimai kaimynams būti draugiškiems, bendradarbiauti, būtų pakelti vėl į tą lygį, kurį mes buvome pasiekę prieš tai“, – sako jis.

Nusivylęs Seimu

V. Adamkus taip pat nenorėjo konkrečiai įvardinti, už ką pats galvoja balsuoti kitų metų prezidento rinkimuose, tačiau pasakė, kokio prezidento šiuo metu reikia Lietuvai.

„Užsienio politikoje jis turi aktyviai dalyvauti, tarptautiniame bendradarbiavime, ir turint tvirtą patirtį ją panaudoti. Tuo pačiu ir vidaus gyvenime atkreipti dėmesį į esamas problemas, kurios sprendžiamos metų metais. Aiškiai nustatytomis savo politikos kryptimis, jų neapleisti. Mūsų švietimo politikoje, teisėsaugoje, net medicinos srityje turi būti atkreiptas didžiausias dėmesys, kad vietoj kalbų būtų padaryti darbai“, – mano buvęs Lietuvos prezidentas.

Pasak jo, jis ir pats yra nusivylęs, matydamas sprendimus, kurie skirti ne Lietuvos žmonių gerbūviui pagerinti, o priimami dėl siaurų politinių partijų interesų.

„Kada mūsų Seimas tris ketvirtadalius laiko praleidžia įvairių komisijų kūrimui, apkaltų ieškojimui, priimtų įstatymų kas blogai, kas gerai nagrinėjimui, tarp savęs besiginčydami – ar siųsti į teismą, ar apkaltinti kažką, o ne sprendžia gyvybinius reikalus – štai mano didžiausias nusivylimas“, – sako buvęs Lietuvos vadovas.

Jis mano, kad Lietuvos valdžiai užtenka spręsti savo asmenines ar partijos problemas, reikėtų spręsti tai, kas svarbu atrodo žmonėms. Tačiau jis pabrėžia, kad žmonės patys turi milžinišką jėgą – balsą, ir per rinkimus gali pasirinkti ne tuos, įstrigusius Seime pareigūnus, kurie jų lūkesčių nepateisino.