Kokio laikraščio tai iškarpa ir ar ji nesuklastota – patikrinti sunku, nes feisbuko įraše nėra jokių duomenų nei apie patį leidinį, nei apie skelbimo autorius.

Skelbime nurodoma, kad budinčiam globotojui, prižiūrinčiam vieną vaiką, bus mokamos dvi minimalios algos – 800 eurų, du vaikus – trys minimalios algos, tai yra, 1200 eurų, tris vaikus – keturios minimalios algos, kas sudarytų 1600 eurų.

Skelbime taip pat minima, kad taip pat yra mokamos ir kitos socialinės išmokos už kiekvieną vaiką: 152 eurų vaiko globos (rūpybos) išmoka, 30 eurų vaiko išmoka, 152 eurų vaiko globos (rūpybos) tikslinis priedas ir 114 eurų pagalbos pinigai vaiko poreikių tenkinimui (ugdymui, lavinimui, užimtumui, drabužiams, kišenpinigiams bei kitoms vaiko reikmėms).

Šis įrašas feisbuke plinta žaibiškai – jau dabar juo yra pasidalinę daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Tokią informaciją pataria ignoruoti

Komunikacijos ekspertai tokią socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją pataria vertinti itin kritiškai.

Kaip primena Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas doc. dr. Andrius Šuminas, pirmiausiai reikėtų patikrinti, ar tokia socialinėse medijose pasirodžiusi informacija apskritai tikra.

„Kaip ir visą laiką, ypač kai informacija sklinda socialinėse medijose, reikia tikrinti, kas yra informacijos šaltinis. Šiuo atveju, iš kur yra paimta kažkokia laikraščio iškarpa, kažkoks printscreenas (ekrano nuotrauka – DELFI) ar panašūs dalykai. Reikia rasti tą pirminį informacijos šaltinį, iš kur ta informacija atsirado, ir ar ji tikrai yra tikra, ar tai nėra kažkoks feikas (klastotė – DELFI), pajuokavimas ar, kai kuriais atvejais, sąmoningas netikros informacijos paleidimas siekiant kažkokių negerų tikslų“, – teigia A. Šuminas.

Kompiuteris

Patikintas, kad socialiniame tinkle plintančioje iškarpoje nesimato nei leidinio pavadinimo, nei skelbimo autoriaus, komunikacijos ekspertas tokią informaciją pataria tiesiog ignoruoti, nes jos tikrumo pagal turimus duomenis patikrinti neįmanoma.

„Tokiu atveju tokia informacija, be jokios abejonės, reikia visiškai nepasitikėti. Jeigu neaišku, iš kur ji yra atsiradusi, kur ji buvo publikuota, kas už jos stovi ir to neįmanoma patikrinti, tai tiesiog tokią informaciją reikėtų ignoruoti, nekreipti dėmesio“, – pabrėžia pašnekovas.

Būtina įvertinti, kas informaciją skleidžia

A. Šuminas teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kas tokią informaciją skleidžia. Socialiniame tinkle laikraščio iškarpa pasidalino nevienareikšmiškai vertinamo laikraščio „Karštas komentaras“ redaktorė Giedrė Gorienė. Ji 2008 metais dalyvavo Seimo rinkimuose su Algirdo Paleckio įkurta partija „Frontas“ (dabar – Socialistinis liaudies frontas).

„Be jokios abejonės, į tai reikėtų kreipti dėmesį ir suprasti, kas tai yra per žmogus ir kokie gali būti tokio žmogaus siekiai skleidžiant panašią informaciją. Reikia vertinti, ar tai apskritai yra tikras žmogus, gali būti kažkokios netikros anketos, kuriomis bandoma įvesti informaciją į viešąjį socialinių medijų diskursą ir paskatinti, kad tikri vartotojai pradėtų tuo dalintis“, – naudojamus metodus netikrai informacijai paskleisti vardija komunikacijos ekspertas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dažnai feisbuko vartotojai tampa mažiau kritiški informacijai, kuria pasidalina artimi asmenys. Net ir tokiais atvejais, primena A. Šuminas, informaciją reikia mokėti vertinti kritiškai ir „nepriimti visko už gryną pinigą“.

„Dėl ko socialinės medijos ir feisbukas yra puiki erdvė įvairiausių netikrų naujienų sklidimui, nes kai mūsų pažįstamas žmogus dalinasi kažkokiu turiniu, mes tą turinį priimame mažiau kritiškai, nes tarsi pasąmoningai suprantame, kad žmogus dalindamasis mano, kad tas turinys yra vertingas, įdomus ar kažkaip kitaip vertas dėmesio. Būtent dėl to tokio pobūdžio informacijos sklaida yra paveikesnė, greičiau plintanti ir žmonės labiau pasitiki būtent tokiomis žinutėmis“, – pastebi A. Šuminas.

Skirtingose savivaldybėse – skirtingas atlygis

DELFI aiškinasi, kiek ir už ką iš tiesų yra mokama budintiems globotojams. Kaip teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktuose atsakymuose, budintys globotojai sudaro sutartis su globos centrais. Koks atlygis mokamas budintiems globotojams nustato savivaldybės, tačiau jis negali būti mažesni nei minimalus darbo užmokestis (MMA), tai yra, 400 eurų „ant popieriaus“ arba 361 euras „į rankas“.

Darbo užmokestis budintiems globotojams mokamas neatsižvelgiant į tai, ar tuo metu žmogus ar šeima globoja vaikus, ar ne.

„Taip yra dėl to, kad budintys globotojai turi būti pasirengę priimti vaiką ir pasirūpinti juo bet kuriuo metu – dieną ar naktį, jie iš esmės negali dirbti kito darbo, kuris turi darbo valandas“, – rašoma ministerijos atsakymuose.

Be to, ne visose savivaldybėse budinčiam globotojui atlygis skaičiuojamas atsižvelgiant į globojamų vaikų skaičių – vienose ši praktika taikoma, kitose – ne.

Pavyzdžiui, Šalčininkų rajono savivaldybės puslapyje rašoma, kad vieną vaiką prižiūrinčiam budinčiam globotojui mokami 400 eurų „ant popieriaus“, du vaikus prižiūrinčiam – 600 eurų „ant popieriaus“, tris vaikus – 800 eurų „ant popieriaus“.

Tuo tarpu Kaune, aiškina vaikų gerovės centro „Pastogė“ laikinai vadovo pareigas einantis Ričardas Kukauskas, tokia praktika netaikoma. Budintieji globėjai arba kitaip vadinami socialiniai globėjai kriziniais atvejais visada gauna tokį patį bruto atlygį, kuris yra apie 700 eurų per mėnesį arba maždaug 566 eurai „į rankas“.

Ričardas Kukauskas

„Žinau, kad kitos savivaldybės yra įsivedusios, kad už kiekvieną vaiką mokamas atlygis, bet pas mus to nėra. Tiesiog yra atlygis nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus, keičiasi tik kitos dalys – vaiko pagalbos pinigai iš savivaldybės kiekvienam vaikui, tikslinis priedas ir globos išmoka kiekvienam vaikui“, – aiškina R. Kukauskas.

Pasak jo, tokį patį atlygį budintys globotojai gauna ir tuomet, kai vaikų negloboja, tačiau tai esą itin reti atvejai, nes budinčių globotojų vis dar trūksta.

„Mes jau nuo 2016 metų šitą praktiką taikome, tai per visą tą laiką gal ir buvo kažkam kelios dienos, kai jie neturi (globotinių – DELFI), nes praktiškai visą laiką jų trūksta, vaikų yra per daug žiūrint į vaikų ir globėjų santykį, poreikis yra didžiulis. Kai šią programą 2016 metais pradėjome įgyvendinti, klausimą kėlė ir politikai, ar nebus taip, kad sėdės be darbo ir gaus atlyginimą. Jeigu žiūrėtume vakarietiškas praktikas, tai už budėjimą ir laukimą vis tiek yra gaunamas atlygis. Bet dar kartą pabrėžiu, kad tokių tuščių atvejų, kai atlyginimas eina, o vaikų nėra, praktiškai nebūna. Nes jeigu taip papuola, kad globėjas jau išleidžia vaikutį pas tėvelius, grįžta vaikas į biologinių tėvų šeimą, tai dažniausiai tada imamos atostogos arba duodamas kitas vaikas. Nes kartą per metus atostogos vis tiek privalomos“, – teigia pašnekovas.

Už kiekvieną globojamą vaiką skiriamos socialinės išmokos

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo to momento, kai globėjams ar giminaičiams paskiriama globa, mokama 152 eurų išmoka už kiekvieną vaiką, 152 eurų tikslinis priedas už kiekvieną vaiką ir 30 eurų vaiko pinigai už kiekvieną vaiką kas mėnesį.

„Prie vaiko pinigų gali būti mokamas priedas, jei šeima yra nepasiturinti arba augina tris ir daugiau vaikų. Vaikui iki 2 metų priedas yra 28,5 euro, vaikui nuo 2 metų – 15,2 euro“, – rašoma ministerijos atsakymuose.

Taip pat savivaldybės globėjams ar vaiką globojantiems giminaičiams papildomai gali skirti pagalbos pinigus, šios išmokos dydį nustato pačios savivaldybės.

Vyriausybė yra nurodžiusi tik rekomendacines sumas: už vieną vaiką – 114 eurų, už du vaikus – 190 eurų, už tris ir daugiau vaikų – 304 eurus, o jei vaikas iki 3 metų – gali būti mokamas 38 eurų priedas prie pagalbos pinigų“, – informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

2017 metais, informuoja ministerija, pagalbos pinigus vaikus globojančioms šeimoms skyrė 16 savivaldybių, juos gavo 1249 šeimos.

R. Kukauskas atkreipia dėmesį, kad šios išmokos mokamos tik tada, jei budintis globėjas turi globotinių. Be to, pabrėžia jis, visi jie yra skirti vaiko poreikiams, ugdymui, lavinimui ir kitoms reikmėms užtikrinti.

Taigi paskaičiuokime, jei, pavyzdžiui, nuspręstumėte tapti budinčiu globėju Kaune, kuris vaikus būtų pasiruošęs priimti bet kuriuo paros metu, daugiausiai globodamas vieną vaiką su atlyginimu ir socialinėmis išmokomis galėtumėte gauti 1014 eurų „į rankas“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2018 m. rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo 177 budintys globotojai, globėjai (rūpintojai), kurie prižiūrėjo, globojo, rūpinosi 346 vaikais.

Tuo pačiu metu net 16 savivaldybių apskritai neturėjo budinčių globotojų. Tokių nėra Birštono, Ignalinos raj., Kaišiadorių raj., Kauno raj., Kazlų Rūdos, Kupiškio raj., Neringos, Palangos m., Prienų raj., Raseinių raj., Rietavo, Rokiškio raj., Šalčininkų raj., Širvintų raj., Trakų raj., Zarasų raj.