Šios pasaulinės konferencijos tikslas – patvirtinti 2015 metais Paryžiuje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo planą, skatinti visas pasaulio valstybes atsakingai ir motyvuotai juos taikyti visuose ūkio sektoriuose, stiprinti dialogą, bendradarbiavimą ir paramą besivystančioms šalims, pranešė Prezidentūra.

Ji primena, kad spalio 8 dieną speciali JT tarpvyriausybinė komisija paskelbė ataskaitą, kad pasaulio temperatūra, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, jau pakilo 1 laipsniu Celsijaus.

„Juntami klimato kaitos padariniai ekosistemoms, gyvūnų rūšims, gausėja ekstremalių reiškinių. Jei būtų viršyta 2 laipsniai Celsijaus vidutinės temperatūros riba, sausros, ekstremalios liūtys ir temperatūrų svyravimai taptų nebegrįžtami“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Anot jo, klimato kaitos pasekmės juntamos ir Lietuvoje – per 50 metų vidutinė oro temperatūra žiemą pakilo 1, 2 laipsniais Celsijaus, 3–4 kartus išaugo dienų skaičius, kai temperatūra siekia 30 laipsnių šilumos, o Baltijos jūros lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo 15 centimetrų. Dėl ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip liūtys, o vėliau užsitęsusios sausros 2017 ir 2018 metais Lietuvos žemės ūkis patyrė šimtamilijoninių derliaus nuostolių.

Prieš trejus metus Paryžiuje vykusioje globalioje Klimato kaitos konferencijoje Lietuva, kaip ir visos ES valstybės, ambicingai įsipareigojo iki 2030 metų bent 40 proc. sumažinti į atmosferą išmetamų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. ES valstybės narės taip pat iki 2020 metų sausio 1 dienos privalės pateikti savo ilgalaikes ŠESD mažinimo strategijas, kuriomis bus vadovaujamasi po 2030 metų.