Pasak Vyriausybės vadovo, Rusijos agresija Kerčės sąsiauryje yra pirmas tiesioginis Kremliaus karinės agresijos aktas prieš Ukrainą. Premjeras pabrėžė, kad iki tol Maskva savo agresyvius veiksmus slėpdavo po sukilėlių ar „žaliųjų žmogeliukų“ veikla.
S. Skvernelis LRT radijui teigė, kad pastarieji Rusijos agresyvūs veiksmai tik parodo, kad Lietuva privalo ir toliau remti Ukrainos nepriklausomybės siekius tiek ginkluote, tiek humanitarine pagalba, tiek ir visais įmanomais diplomatiniais kanalais.
„Dar daugiau, reikia kalbėti, kad klausimas nebūtų pamirštas, kad tarptautinė bendruomenė nebūtų susitaikiusi su situacija, kad yra taip ir kitaip nebus. Reikia tuos dalykus viešinti, vardinti, kelti klausimus visuose formatuose“, - apibendrino Vyriausybės vadovas.
Sekmadienį Rusijos karinės jūrų pajėgos Kerčės pusiasalyje, prie Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Per incidentą keli Ukrainos jūreiviai buvo sužeisti.
Ukrainos teigimu, incidentas įvyko trims šalies laivams, tarp kurių buvo du nedideli kariniai laivai, plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Laivų maršrutas driekėsi per teritoriją, kurioje tarp Maskvos ir Kijevo tvyro didelė įtampa.
Reaguodamas į karinę agresiją, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sprendimą dėl karinės padėties įvedimo Ukrainoje. Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį vėlai vakare šiam sprendimui pritarė - už įsako įsigaliojimą balsavo 278 parlamentarai. Tam, kad šalyje būtų įvesta karinė padėtis, reikėjo 226 Ukrainos parlamentarų pritarimo.