Pasak J. Sakavičiaus, dabar esanti tvarka, kai dėl pliaukštelėjimo vaikas paimamas iš šeimos, yra neadekvati. Vaikų psichiatras D. Pūras aiškina, kad vaikai dėl pliaukštelėjimo nepaimami ir dabar. Taip skelbia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kas yra žymus, o kas – nežymus skausmas?
Praėjusią savaitę 58 Seimo nariai pasiūlė, kaip galima būtų keisti vadinamąjį Vaikų nemušimo įstatymą. Numatytomis pataisomis būtų keičiama fizinio smurto sąvoka. Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad fizinis smurtas yra „tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu (...) buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas“.
Pataisomis siūloma apibrėžti, kad fizinis smurtas yra „žymus skausmas ar realus bei tiesioginis pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba šiurkščiai pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas“.
Iš apibrėžimo aišku, kad fiziniu smurtu nebus laikomas nežymus skausmo sukėlimas. Tačiau, pasak advokatų kontoros „Prolaw“ advokato dr. J. Sakavičiaus, naujomis įstatymo pataisomis negrįžtama prie smurto prieš vaikus įteisinimo.
„Tai nėra [smurtavimo] įteisinimas. Be abejo, tai ir nepanaikina visų kitų institucijų galimybių prieš tėvus, prieš vaikus. Tik užkerta kelią juos paimti. Bet įstatymas leidžia siųsti specialistus, suteikti paramą, psichologinę pagalbą ir t. t. O tą kraštutinę priemonę – paėmimą – taikyti tik esant būtinoms sąlygoms. Kad tai būtų proporcinga“, – LRT.lt sakė J. Sakavičius.
Tačiau pataisų iniciatorius „valstietis“ Mindaugas Puidokas LRT TELEVIZIJAI kalbėjo apie tai, kad pliaukštelėti bus galima be didesnių pasekmių: „Vaikų iš šeimų nebus galima atimti už tai, kad buvo pliaukštelėta per rankas, su šeimomis bus dirbama, joms bus teikiama pagalba“, – sakė jis.
Advokato teigimu, žymus ar nežymus buvo sukeltas skausmas yra vertinamasis, tačiau reialingas, kriterijus.
„Jeigu būtų įvesta sąvoka žymus skausmas, tada sankcija porai mėnesių paimti vaiką yra kaip ir adekvati. Kas žymus, kas nežymus, būtų palikta vertinti pirmiausia specialistams, paskui teismui, kuris nusprendžia dėl paėmimo“, – aiškino jis.
J. Sakavičius kalbėjo, kad tokiu skausmu, pavyzdžiui, galima būtų laikyti skausmą, po kurio lieka žymių.
„Manau, kad, pavyzdžiui, mėlynių atsiradimas – jeigu matomi liekamieji reiškiniai – skausmas, tikėtina, buvo žymus. Bet jeigu tai pliaukštelėjimas per kombinezoną delnu ir vaikas jau po 5 minučių pamiršo, kad tai įvyko, ar tai yra žymus skausmas? Turbūt yra nežymus“, – kalbėjo advokatas.
Advokatų kontoros „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė LRT.lt kalbėjo, kad nustatant žymus buvo smurtas ar ne, galima būtų remtis analogija Baudžiamajame kodekse, kuriame yra numatyta, kas yra sunkus, o kas – nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Pasaulyje neregėtas žingsnis atgal?
Kaip LRT.lt kalbėjo vaikų psichiatras, Jungtinių Tautų ekspertas D. Pūras, jei Lietuvos parlamentas tokias pataisas priimtų, taptume vienintele tokia šalimi pasaulyje.
„Keisti įstatymą ir leisti smurtauti nežymiai – tai čia būtų pasaulyje negirdėtas žingsnis atgal. Yra pasaulyje valstybių, kurios nepriėmusios tokio įstatymo, bet dar nebuvo pasaulyje valstybių, kur priėmė įstatymą, kad smurtauti prieš vaiką negalima, o paskui sako: „ai ne, mes apsigalvojome – galima, jeigu nelabai stipriai“, – komentavo psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius D. Pūras.
D. Pūras LRT.lt kalbėjo nesuprantantis, iš kur po visą Lietuvą pasklido gandai, kad remiantis dabar galiojančiu įstatymu vaiką galima paimti už menką pliaukštelėjimą.
„Jeigu yra nežymus smurtavimas, nereiškia, kad vaiką iš šeimos reikia iškart paimti. Niekas taip ir negalvoja, nežinau, iš kur čia atsirado ta panika, kad visus paims už tai, kad vieną kartą per užpakalį sudavei. Tas sąmokslo teorijas sukuria tie patys, kurie nenori permainų“, – komentavo jis.
Kad vaikai iš šeimų nėra paimami dėl menkiausių priežasčių, teigė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Pasak jo, ne įstatymą, o antrojo grėsmės lygo nustatymo procedūrą reikia keisti.
„Juk ne visada reikia bausti, daugeliu atvejų pirmiau galima padėti, kad smurtiniai veiksmai nebesikartotų.
Bėdų sukėlė ir nepakankamai griežtas bei gana skirtingai suvokiamas reglamentavimas dėl būtinybės nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį, kai vaikas teismo sprendimu gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų. Būtent antrojo grėsmės lygio nustatymo kriterijus ir reikia keisti, o ne smurto apibrėžimą“, – rašė jis atvirame laiške.
Advokatė I. Kudinavičiūtė-Michailovienė LRT.lt minėjo, kad didžiausių problemų kyla ne dėl paties įstatymo, o dėl žmonių, kurie juos interpretuoja, kompetencijos.
„Interpretavimo variantai yra be galo dideli ir ta diskrecija, kuri patikėta spręsti vaiko teisių tarnyboms, kartais yra per didelė arba asmuo nėra kompetentingas tiek nuspręsti – belieka remtis tik poįstatyminiu aktu nustatytomis lentelėmis“, – kalbėjo ji.
Advokatė savo praktikoje sako pastebėjusi, kad net jei specialistas ir kompetentingas, dažnai trukdo didelis darbo krūvis ir informacijos, kuria jis gali disponuoti, stoka. Kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos yra silpnos, kalbėjo ir D. Pūras.
„Muškit, bet nestipriai“
Vaikų psichiatras kalbėjo, kad didžiausia klaida, kurią dabar galima padaryti – grįžti atgal į laikus, kai vaikų mušimas įstatymiškai nebuvo draudžiamas.
„Kaip ekspertas galiu pasakyti, kad nėra blogesnio kaip pradėti rūšiuoti smurtą į žymų ir nežymų. Čia būtų didžiausia klaida – pasiųsti žinią „muškit, bet nestipriai“. [...]
Kas nori stipriai mušti? Taigi visi nori paauklėti. Ir visi suaugę žmonės teisinasi, kad nenorėjo stipriai – net ir tie, kurie vaikus užmuša. Jie gi nenori užmušti“, – pasakojo D. Pūras.
Pirmadienį atvirą laišką visuomenei išplatinęs L. Kukuraitis pabrėžė, kad nepritaria kolegų įregistruotoms pataisoms.
„Siaurinant smurto apibrėžimą kyla didelė rizika tam tikrus smurtinius veiksmus traktuoti ne kaip smurtą, bet kaip leistiną auklėjamąją priemonę. [...]
Smurtas yra smurtas, o bet koks menkesnis smurtas, kuriam neužkertamas kelias, turi tendenciją augti. Neįsivaizduoju, kad galėtume diskutuoti, jog pliaukštelėjimas ar trinktelėjimas su liniuote mūsų vaikui mokykloje yra nieko baisaus, nes taip mokytojas neva auklėjo neklaužadą“, – teigė jis.
Kad smurtas negali būti auklėjimo būdas, akcentavo ir vaikų psichiatras. Pasak jo, lietuviai kitaip vaikų auklėti nemoka ir čia jis įžvelgia ir vyriausybės kaltę. D. Pūras sakė vylęsis, kad vyriausybė, priėmusi įstatymą, pradės visuomenę mokyti, kaip vaikus auklėti be smurto. „O ji net negalvoja. Įstatymas priimtas jau prieš pusantrų metų ir nieko nebuvo padaryta“.
Kai kurie parlamentarai, pasakodami, kad buvo suklaidinti pataisų priėmimo metu, parašus po įstatymo projektu atsiima. Kaip 15min.lt kalbėjo konservatorius Sergejus Jovaiša, parašą jis atsiėmė dar pirmadienio rytą, o Irena Haase sakė tai padarysianti artimiausiu metu.
Premjeras Saulius Skvernelis taip pat sakė nepalaikantis pataisų.
„Šiandieninėje stadijoje neturėtume grįžti atgal ir kalbėti apie „proporcingą“ smurtą prieš vaikus. Manau, kad turi būti keičiama ir tobulinama įstatymų įgyvendinimo tvarka, įdiegiama daugiau saugiklių, kurie eliminuotų žmogiškąją klaidą, skiriama daugiau resursų, o ne siaurinamas smurto prieš vaikus sąvokos apibrėžimas.
Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei jai pavaldžios įstaigoms aiškiai nurodyta gilintis ir labai atsakingai vertinti kiekvieną galimą vaiko paėmimo iš šeimos atvejį. Jei institucijų veiksmai kelia rimtų abejonių, už tai atsakingi asmenys privalo prisiimti atsakomybę, spragos turi būti šalinamos, o padaryta žala kompensuojama“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė jis.