Sutvirtinimo darbai baigti pasitelkus net užsienio specialistų pagalbą. Beje, sutvirtinimo darbams suteikta net 120 metų garantija. 15 mėnesių trukę darbai kainavo net 3 mln. eurų.

„Tikimės, kad labai daug metų. Tikimės apie šimto metų, – apie darbų garantiją kalbėjo architektė Asta Meškauskienė. – Amžiams. Kad mūsų atliktas darbas liktų ateities kartoms.“

Anot architektės, ne visi sprendimai, kurie buvo priimti norint sutvarkyti slenkantį šlaitą, buvo teisingi. „Atidengus rostverkus (pamatus – DELFI) pasimatė, kad buvo panaudotos gal ne tokios medžiagos: armatūros ir taip toliau, – kalbėjo architektė. – Betonas jau buvo suiręs, jis neatlaikė.“

A. Meškauskienės teigimu, ne tik betonas buvo suiręs, bet ir armatūra buvo sulinkusi, atsikabinę prilaikantys inkarai. „Reiškia, darbų kokybė buvo nepakankama“, – teigė architektė.

Bendrovės „Rekreacinė statyba“ vadovas Algimantas Šiukšta LNK žinioms teigė, kad nemažai žalos kalnui padarė vanduo: „Per šimtmečius buvo suneštas, supiltas iš daržų, iš statybviečių. Jis nestabilus ir labai imlus vandeniui. Kai tik vanduo atsiranda, jis ištyžta ir čiuožia nuo šlaito žemyn“.

Statybų bendrovės vadovas teigė, kad darbas nebuvo lengvas. „Net meldžiausi, kad pavyktų“, – tikino A. Šiukšta.

Gedimino pilies kalnas jau sutvarkytas, užpiltas specialiai parinktu gruntu ir uždengtas veja, kuri nuolat laistoma. Medžių sodinti neketinama, nes teigiama, kad būtent jie iš dalies kalti dėl nuslinkusio šlaito.

„Kai medis tampa didžiuliu, jis įsišaknija ne tik į plotį, jis įsišaknija į gylį ir audrų metu, judėdamas, atkabina ne tik paviršių, bet ir visą motininį gruntą, tą, kurį ledynas čia atnešė“, – kalbėjo A. Šiukšta.

DELFI primena, kad slenkantis Gedimino pilies kalno šlaitas gąsdino ne tik miestiečius, bet ir miesto svečius.

Dar prieš metus po stipresnio lietaus kalnas gerokai slinktelėjo žemyn. Tuomet jį tvarkančios tarnybos pranešė, kad specialistai budi visą parą, kad iš karto galėtų imtis reikiamų priemonių kalno slinkimui sustabdyti.

Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai tuomet teigė, kad situacija po staigaus paslinkimo buvo greitai stabilizuota:„Nuolatinis stebėjimas ir pasirengimas reaguoti leido nedelsiant stabilizuoti situaciją ir užkirsti kelią tolesniems destrukciniams procesams“.

Dabar darbus vykdęs statybų įmonės vadovas teigia, kad kalną išjudino ir galimai sugadino medžiai, tačiau dar prieš metus prie Gedimino pilies kalno sutikti praeiviai turėjo savo nuomonę.

Gedimino kalnas

„Be galo, žinokit, baisu. Dar mes čia vaikščiojom žiemą, atrodė tragiškai. Dabar atėjom – baisu“, – skundėsi vilnietė.

„Nepriimtina visiškai. Netvarkoma. Tiek laiko kalbama, o matom dabar kažką bando daryti“, – sakė vilnietis Arvydas Sekmokas.

Dauguma sutiktųjų spėjo, kad visos bėdos – dėl prieš keletą metų ant kalno iškirstų medžių. Kiti aiškina, kad viska dėl itin lietingo rudens.

Mokslininkas geologas, Lietuvos mokslų akademijos specialiai Gedimino kalno problemoms sudarytos darbo grupės vadovas Algimantas Grigelis DELFI pasakojo, kad jeigu nieko nebus daroma, tokių nuošliaužų galima laukti ir daugiau. Jis teigė, kad kalnas turi būti restauruojamas, galbūt apsodintas tam tikrais augalais.

„Pirmieji nuošliaužos požymiai buvo užfiksuoti dar vasario 1 dieną (2016-ųjų metų – DELFI), kai atitrūko grunto sluoksnis. Buvo imtasi priemonių, bandyta stabdyti, tačiau tai nepavyko, nes nuošliaužiniai procesai yra giluminiai. Nebuvo įmanoma to sustabdyti. Buvo komisijos, svarstė, žiūrėjo, ką daryti. Rezultate po šių apžiūrų aiškių sprendimų nebuvo. Vėliau buvo pripažinta, kad šlaitas yra avarinės būklės. Buvo imtasi iniciatyvos, ieškoma lėšų tvarkymui, jų buvo rasta, šiuo metu jas valdo Nacionalinis muziejus. Jis pašalino nušliaužusį gruntą, atliko įvairių tyrimų. Po kalnu vyksta daug nematomų pokyčių, jie vyksta lėtai, ilgą laiką ir staiga vieną dieną ištinka tokia gamtinė katastrofa“, – anksčiau DELFI yra kalbėjęs A. Grigelis.

Darbo grupė sprendė, kokių priemonių reikėtų imtis, kad Gedimino kalno padėtis pasitaisytų. Vienas iš būdų – apsodinti kalno šlaitus.

„Svarbu sustiprinti kalno šlaitų biologinį sluoksnį. Buvo vertinamos galimybės, kaip pagerinti kalno būklę apsodinant šlaitus. Buvo galvota, kad kalną reikia apsodinti tam tikrai medynais. Kalnas anksčiau buvo apsodintas siauralapiais klevais, kurie turi labai aukštą lają ir užaugę yra siūbuojami vėjo, jie išaugo, paseno ir pradėjo daryti blogą dalyką, nes pradėjo šaknimis judinti kalno gruntą. Dėl to buvo nuspręsta juos pašalinti.

Gediminas Hill

Bet juos pašalinus reikėjo sodinti kažką vietoj jų. Mūsų siūlymas yra toks, kad reikia sodinti žemaūgius, vietinės kilmės medynus arba krūmus, kad jie sustiprintų savo šaknimis šlaitus. Kitas dalykas yra apželdinimas žoline danga, nes dabar ji yra labai susidėvėjusi, kai kur jos iš viso nėra ir ji savo funkcijos neatlieka“, – kalbėjo A. Grigelis.

Pasak mokslininko, dėl problemų, kurios ištiko Gedimino kalną, kalti tikrai ne tik pašalinti medžiai, kaip dažnai galvoja visuomenė. Procesai galėjo formuotis keliolika metų: „Priežastys, kurios galėjo paveikti kalną, gali būti skirstomos į dvi grupes. Žmogaus veikla, t. y. medžių pašalinimas, keliama vibracija, kai buvo statomas Mindaugo tiltas, kai Katedroje vyko statybos darbai. Ir labai mums nepatinka intensyvus eismas Arsenalo gatve, kuri yra grįsta tašytais akmenimis, tai sukelia vibracijas. Taip pat buvo ir gamtiniai veiksniai: šiltos, lietingos žiemos, galimi kalno vidinės sandaros pokyčiai ir panašūs dalykai.“

Gedimino pilies kalno tvarkymas: