Seime vykusios konferencijos metu savo patirtimi dalijosi buvęs Čekijos Nacionalinės narkotikų kontrolės koordinatorius Jindrichas Voborilas, Norvegijos Karalystės Parlamento narys Carlas-Erikas Grimstadas, Sakartvelo pilietinio judėjimo „White Noise Movement“ lyderis Davidas Subelianias ir „Jaunos bangos“ atstovė ir „Eurazijos žalos mažinimo asociacijos“ programų specialistė Eliza Kurcevič.
Čekija: paskelbus karą narkotikams, kalėjimuose atsidūrė tūkstančiai nekaltų žmonių
Buvęs Čekijos Nacionalinės narkotikų kontrolės koordinatorius Jindrichas Voborilas savo pranešimą pradėjo paklausdamas susirinkusiųjų – kiek iš jų šįryt gėrė kavos. „Ar kava – ne narkotikas? O kiek iš jūsų rūko? – klausė J. Voborilas. – Kai sakome „narkotikai“, galvojame apie heroiną, gal kanapes, bet angliškas žodis „drugs“ reiškia medikamentus.“ Žodis „Drugs“ – tos pačios tabletės nuo galvos skausmo, vardijo J. Voborilas.
„Priklausomybė nuo kavos – ar tai problema? Gal kai kuriems žmonėms taip, bet ar reikia priimti kokius nors kardinalius sprendimus?“ – svarstė ir klausimus kėlė J. Voborilas.
Anot jo, skelbti karą narkotikams yra kvaila, teisingiau esą yra ieškoti visuomenei tinkamų sprendimų. „Tuo metu, kai pradėjome apie tai kalbėti, politikai nerodė susidomėjimo ir pasakė, kad medikai turėtų spręsti šias problemas, – teigė J. Voborilas. – Mes visi žinome, kad narkotikų karas neturi pabaigos. Nekariaukime, tai per daug brangiai kainuoja.“
Ką darė Čekija? „Pirmiausia dekriminalizavome narkotikų disponavimą ir vartojimą. Žinoma, ne visų. Buvo laikas, kai 75 proc. hepatitu sergančių žmonių turėjo narkotikų problemų, tačiau kalbant apie ŽIV problemą, tai niekada neįgavo didelio masto, net iki šios dienos“, – teigė pranešėjas.
Anot J. Voborilo, kai kurie politikai buvo nusiteikę kardinaliai ir siekė paskelbti karą narkotikams, tačiau šio karo rezultatai nedžiugino. „Kai kurie politikai iš tikrųjų galvojo, kad gera idėja – paskelbti karą narkotikams. Bet vėliau pažiūrėjome, kas nutinka. O nutiko tai – kelių mėnesių kalėjimai prisipildė žmonių be svaresnės priežasties. Per kelis mėnesius paaiškėjo, kad tai – ne geriausias sprendimas“, – tvirtino J. Voborilas.
Jo teigimu, po kelerių metų įstatymas buvo grąžintas parlamentui, kad būtų persvarstytas.
„Lošimai, alkoholis, tabakas – tai irgi narkotikai, – tvirtino pranešėjas. – Visi šie dalykai yra labai susiję. Matau daug jaunų veidų šiandien šioje salėje ir turbūt sutiksite, kad narkotikai susiję su naktiniu gyvenimu, todėl daugiausia reikia kalbėti apie alkoholį, nes jis paplitęs labiau nei narkotikai.“
Pranešėjo teigimu, narkotikams paskelbtas karas sukelia daug daugiau problemų – ne tik už grotų pasiunčia tūkstančius nedaug nusikaltusių žmonių.
O už ką baudžiama Čekijoje? „Galima auginti penkis kanapių augalus savo darže. Jei neauginsite daugiau – į kalėjimą nesėsite, bet baudą galite gauti ir už tris augalus savo darže. Žinoma, policija neina ir netikrina, ar jūs tuos augalus turite, ar ne“, – teigė J. Voborilas.
Norvegija: reikia pakeisti žmonių mąstymą, o ne juos bausti
Norvegijos Karalystės Parlamento narys Carlas-Erikas Grimstadas pranešimą pradėjo nuo skaičių – 2016 metais nuo perdozavimo Norvegijoje mirė 266 žmonės. Jo teigimu, panašius skaičius turėtų atskleisti ir lietuviška statistika.
„Daugiau nei penkiasdešimt metų laikėmės labai griežtos narkotikų kontrolės, – kalbėjo C. E. Grimstadas. – Todėl mūsų partija siekė tai pakeisti, nes mūsų tikslas – pakeisti žmonių mąstymą, o ne juo bausti.“
Jo teigimu, svarbu suteikti pagalbą, o ne sodinti tūkstančius žmonių į kalėjimus.
„Tam, kad būtų pasiektas poveikis, svarbu, kad teisingai reaguotų ne tik sveikatos sektorius, bet ir teisingumo. Tam reikia įstatymų, – tikino Norvegijos parlamentaras. – Svarbu padėti tiems žmonėms, kurie jau turi priklausomybę, ir tiems, kurie gali tapti priklausomi. Todėl mūsų valstybė pradėjo padėti tiems, kurie gali tapti priklausomi.“
Jo teigimu, piniginės baudos yra visiškai beprasmės. „Žmonės, pradėję vartoti narkotikus, turi sveikatos problemų, o ne yra kažkokie nusikaltėliai, todėl piniginės problemos yra visiškai beprasmės“, – teigė pranešėjas.
Norvegas tikino, kad jų šalyje buvo toks įvykis, kai pareigūnai vyko į mokyklas kalbėti apie narkotikų žalą. Į vieną mokyklą nuvykę pareigūnai aptiko kelis mokinius su narkotikais. Jie buvo areštuoti, o vėliau vienas iš jų buvo įkalintas. C. E. Grimstado teigimu, tai neteisinga, esą jo šalis siekia ne to.
Jo teigimu, svarbu pasiekti, kad žmonės, kurie narkotines medžiagas vartoja dėl savo sveikatos, nebūtų įkalinti.
Gruzija: patikrinimai vykdavo tiesiog gatvėje
Sakartvelo pilietinio judėjimo „White Noise Movement“ lyderis Davidas Subelianiasas pasidalijo savo šalies patirtimi, kai patikrinimai dėl narkotikų vykdavo visiškai netikėtai, tiesiog einant gatve žmogų sustabdydavo pareigūnai ir pasakydavo, kad atrodai įtartinas ir reikia patikrinti.
„Turime 207 kontroliuojamas narkotines medžiagas, reiškia, kad jei būsite sulaikytas su kažkuria iš šių medžiagų ar švirkštu, kuriame bus rasta narkotinių medžiagų likučių, galite būti nuteistas ir praleisti kalėjime 6-8 metus, – Gruzijos patirtimi dalijosi D. Subelianiasas. – Ta politika nebuvo gera. Daugybė žmonių patekdavo į kalėjimus. Bet kuri medžiaga, jei ji viršija vieną gramą, galėjo jums užtraukti nuo 8 iki 20 metų kalėjimo.“
Jo teigimu, tokia valdžia žmonės ėmė piktintis ir kalbėti apie tai vis garsiau ir garsiau.
D. Subeliansiasas teigė, kad jo organizacija nepakeitė narkotikų politikos, tačiau jie tapo girdimi.
„Turiu kaimyną, kuris pateko į kalėjimą dėl narkotikų, bet šeima nenorėjo to pagarsinti, dėl to sakydavo, kad jis tiesiog išvažiavo į užsienį dirbti“, – žmonių baimes prisipažinti įvardijo pranešėjas.
„Nesakome, kad reikia visiškai dekriminalizuoti visus narkotikus, bet jei kažkam reikia lengvo narkotiko, net jei ir naktiniame klube, tai galima į tai pasižiūrėti kiek kitaip“, – teigė organizacijos atstovas.
Organizacijos atstovas teigė, kad jau gali matyti kelis rezultatus: sureguliuotos įkalinimo bausmės tiems, kurie augina ar turi narkotinių medžiagų, reiškia, į kalėjimą jau nekeliauja tie, kurie turi nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, taip pat formuojama kitokia visuomenės nuomonė. Inicijuojami įstatymai ir panašiai.
„Mes padarėme keletą pakeitimų teisiniame lygmenyje. Visas pasaulis kalba apie pokyčius Gruzijoje, bet didelių pokyčių, kalbant apie politiką, dar neįvyko, – teigė pranešėjas. – Bet Vyriausybė galiausiai suprato, kad pokyčiai būtini. Galbūt nesulauksime tokių pokyčių, kokių mes norėtume, tačiau žingsnis po žingsnio jie įgyvendinami, jie vyksta.“
Lietuva: dažniausiai konfiskuojamos kanapės
„Jaunos bangos“ atstovė ir „Eurazijos žalos mažinimo asociacijos“ programų specialistė Eliza Kurcevič pastebėjo, kad į konferenciją, kuri buvo surengta Seime, atėjo aktyvūs ir šia tema besidomintys žmonės, Seimo narių konferencija nesudomino.
„Labai tikėjausi, kad šioje salėje pamatysiu daug įstatymų leidėjų arba žmonių, kurie atstovauja tautai. Labai gaila, bet matau, kad daugiausia susirinko jauni žmonės, besidomintys šia tema“, – teigė E. Kurcevič, pradėjusi kalbą Seime.
Organizacija veikia jau dvejus metus, būtent apie juos ir kalbėjo specialistė.
Nuo 2017 iki 2018 beveik 20 proc. padaugėjo ištirtų ir registruotų nusikalstamų veikų dėl narkotinių medžiagų disponavimo. Kokie asmenys dažniausiai baudžiami? Daugiausia nedirbančių ir nesimokančių, jų daugiausia buvo ir pernai, o per metus padaugėjo 13 procentų, baudžiamų nepilnamečių per metus padaugėjo net 43 procentais, anksčiau padariusių nusikalstamą bausmę padaugėjo 82 procentais.
Nepilnamečių per pastaruosius metus – 189, nusikalstančių ne pirmą kartą – 193, o nedirbančių ir nesimokančių – net 746.
O kokios medžiagos konfiskuojamos dažniausiai? Kanapės (hašišas), kanapės ir jų dalys, „Ecstasy“, kokainas ir metamfetaminas.
E. Kurevič pasidalijo ir tyrimo, kuriame buvo tiriama, kokios narkotinės kiek žalos padaro ją vartojančiam asmeniui. Tyrimo duomenimis, didžiausią žalą daro alkoholis.
Kokios trukmės bausmės skirtos tiems, kuriems buvo skirta laisvės atėmimo bausmė? Statistikos duomenimis, daug ilgesnės trukmės nei tiems, kurie padarė nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba žmonėmis, seksualiniais prievartavimais. „Galima lygiuotis kone į nužudymą“, – teigė E. Kurcevič, pasidalijusi statistika.
Vieno kalinio išlaikymas metams kainuoja 8,5. „25 mln. – tai visų 755 asmenų, kurie yra kalėjime už psichoaktyvias medžiagas, išlaikymas“, – įvardijo E. Kurcevič, pridurdama, kad šią pinigų sumą būtų galima skirti visuomenės švietimui.
Konferenciją inicijavo „Jauna banga“, „Žaliojo žiedo draugija“, Dr. Jokūbas Žiburkus („MediTaurus“), Eurazijos žalos mažinimo asociacija ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
Konferencijos akimirkos: