„Pirmiausia, mes esame dėkingi Lietuvai ir Lietuvos žmonėms už nuolatinę paramą mūsų kovoje už laisvę ir nepriklausomybę. Nėra jokio būtinybės prašyti, yra tik būtinybė aiškiau apibrėžti, kokius tolimesnius žingsnius mes turime padaryti“, – sakė V. Yatsenkivskyi.
Jis padėkojo Lietuvos politikams ir pareigūnams už greitą reakciją. Pasak jo, pirmieji pokalbiai vyko jau vakar.
„Svarbu, kad mes kalbame ta pačia kalba, suprantant, kad tai nėra tik labai kritinė situacija Ukrainai, bet ji yra labai pavojinga visiems mums, gyvenantiems Europoje“, – sakė V. Yatsenkivskyi.
Kaip rašė BNS, Ukrainos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad trys jų laivai – du mažieji šarvuotieji kateriai „Berdiansk“ ir „Nykopol“ bei vilkikas „Jany Kapu“ – plaukė per Kerčės sąsiaurį šalia Maskvos aneksuoto Krymo ir mėgino pasiekti Mariupolio uostą Azovo jūroje. Pasak kariškių, vilkikas taranuotas, apšaudytas vienas iš katerių.
Ukraina pranešė, kad nukentėjo šeši jos kariai, Rusijos federalinė saugumo tarnyba nurodė, kad per operaciją sužeisti trys Ukrainos jūrininkai ir kad jiems suteikta medicinos pagalba.
Ukrainos ambasadorius teigė, kad šiuo metu stengiamasi sužinoti viską, kas atsitiko jų kariams.
„Šiuo metu negaliu suteikti jums jokios papildomos informacijos. Kaip žinote iš žiniasklaidos, šeši Ukrainos kariai yra labai rimtai sužeisti, ir mes vis dar nežinome, kur jie yra. Užsienio reikalų ministras vakar ir šiąnakt padarė aiškų pareiškimą, kad mes norėtume būti tikri, kad jie sulauks medicininės pagalbos. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu mes žinosime kur jie yra, ir kokią pagalbą jie gauna. Kaip ir kiti 20 karių. Mes dar nežinome, kur jie yra“, – sakė V. Yatsenkivskyi.
Situaciją jis apibūdino, kaip „daugiau nei rimtą“.
„Situacijos rimtumą galite suprasti iš to, kad tai nebuvo tik įstatymo pažeidimas , bet kova, ugnis. Aš manau, kad situacija pati sau sako, kad situacija yra daugiau negu rimta. Ji yra labai pavojinga. Svarbu, kad mes nedelsiant sulaukėme paramos ir solidarumo iš daugybės šalių, institucijų“, – teigė ambasadorius atkreipdamas dėmesį, kad šiuo klausimu ketina rinktis ir Jungtinių Tautų Saugumo taryba.
Jis patikino, kad Ukraina yra pasirengusi toliau spręsti problemas naudojantis teisiniais keliais.
„Bet žinoma, mes esame pasirengę save ginti“, – sakė V. Yatsenkivskyi.
Pirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada per skubų posėdį svarstys galimybę po šio incidento įvesti šalyje karo padėtį, į skubų posėdį įvertinti situacijai renkasi ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.
Kerčės sąsiauris yra siauras vandens kelias, jungiantis Juodąją jūrą su Azovo jūra. Pastaroji naudojama tiek Ukrainos, tiek Rusijos. Rusija tvirtina, kad laivai sulaikyti jos teritoriniuose vandenyse.
Bakas: Lietuva galėtų būti Ukrainos advokate
Seimo NSGK komiteto pirmininkas su Ukrainos ambasadoriumi susitiko prieš pat išvykdamas į Varšuvą, kur dalyvaus vadinamojo Bukarešto devintuko šalių parlamentų gynybos ir saugumo komiteto vadovų susitikime.
„Ukraina kariauja. Tai yra vienintelė realiai kariaujanti Europos valstybė. (Tai yra) karinės agresijos tęsinys, ir Ukrainai reikia pagalbos. Ne tik palaikymo, bet ir labiau apčiuopiamos pagalbos. (…) Sutarėme su ambasadoriumi keistis informacija. Pagrindiniai susitikimai Varšuvoje bus rytoj. Lietuva gali būti Ukrainos advokate, kelti klausimą visais įmanomais lygiais“, – sakė V. Bakas.
Po susitikimo su ambasadoriumi, Seimo NSGK pirmininkas svarstė, kad trumpuoju laikotarpiu labai svarbu suteikti pagalbą Ukrainos kariams.
„Bet kalbant vidutiniu laikotarpiu, Ukrainai labai svarbu, kad Europa, Vakarų pasaulis, imtųsi apčiuopiamesnių priemonių, kad atgrasytų Rusiją nuo karo Ukrainoje. Kalbama apie tai, kad turėtų būti įvestos papildomos sankcijos, na ir taip pat – teikiama reali karinė pagalba Ukraina – ne tam, kad kariautų, kaip sako ambasadorius, bet tam, kad gintųsi. Taip sako ir Ukrainos prezidentas“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu Ukrainai svarbios Euroatlantinės narystės perspektyvos.
„Pakeliui svarbu laikytis atvirų durų politikos, ES šalys gali pasiūlyti Ukrainos dalyvavimą PESCO formate, tai yra Europos gynybos, saugumo politikos formatas“, – sakė V. Bakas.
Kaip sėkmingą bendradarbiavimo pavyzdį jis paminėjo ir trišalę Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos LITPOLUKRBRIG karinę brigadą.
„Tą būtų galima kviesti daryti ir kitas šalis“, – sakė V. Bakas.