Lapkričio viduryje portale „Delfi“ skelbta Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad kandidatų į prezidentus reitinge vis dar pirmauja buvęs SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, antroje vietoje – konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė, o trečioje dar savo sprendimo nepaskelbęs premjeras Saulius Skvernelis.
Tiek pirmąsias pozicijas užimantys kandidatai, tiek žemiau reitinge besirikiuojantys politikai, prasidėjus rinkimų kampanijai, ne tik aktyviai pasisako socialiniuose tinkluose, bet ir pradeda keliones po Lietuvą. Nors kandidatai turi gana skirtingus sekėjų socialiniuose tinkluose skaičius, ekspertai pastebi, kad tai nepakeis gyvo bendravimo su rinkėjais.
A. Katauskas: kandidatai turės rinktis kokteilį
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas portalui LRT.lt sakė, kad akivaizdu, jog kandidatai negali rinktis tik bendravimo socialiniuose tinkluose arba tik gyvų susitikimų su rinkėjais. Anot jo, siekiant prezidento posto reikalingi tiek tiesioginiai susitikimai, tiek aktyvi veikla socialiniuose tinkluose, nes ir viena, ir kita yra itin svarbu.
„Visi kandidatai turės rinktis tam tikrą kokteilį. Susitikimai turi visai kitokią prasmę ir kitokį pačių žmonių, su kuriais susitinka, poreikį. Socialinėje medijoje turi būti atrastas tam tikras balansas, priklausomai nuo to, į kokią auditoriją yra taikoma. Sekėjų, sekančių kandidatus, skaičius yra tik viena dėlionės dalis. Labai svarbu turinys ir į kokią auditoriją galimą pataikyti per socialinę mediją“, – sakė A. Katauskas.
Pasak komunikacijos specialisto, socialiniai tinklai talpina labai skirtingas auditorijas ir vienos jų palaiko vienus kandidatus, kitos – kitus. Pasak jo, tai, kiek kandidatai sulauks dėmesio socialiniuose tinkluose, labai priklauso nuo to, kokiu turiniu jie dalijasi ir kokią auditorijos dalį bandomą taikyti.
„Tarkime, Naglis Puteikis taiko į tokią piktą auditoriją. Pagal palaikytojų skaičių ar tuos, kurie aktyviau reiškiasi, mus gali susidaryti vaizdas, kad mus pasiekia tik vienokia ar kitokia informacija“, – komentavo A. Katauskas.
Anot jo, negalima vienareikšmiškai sakyti, kad kandidatų palaikymas socialiniuose tinkluose atsispindi visuomenės nuomonė, nes reitingai kartais rodo ką kitą. Kaip sakė komunikacijos specialistas, vienu metu socialiniuose tinkluose vyravo I. Šimonytė, kitu metu, ypač po to, kai paskelbė, kad kandidatuos, daugiausia dėmesio socialiniame tinkle sulaukė G. Nausėda. Dėmesio, anot A. Katausko, sulaukia ir premjeras Saulius Skvernelis, nors iki šiol nėra aišku, ar jis iš tikro sieks prezidento posto. Kiek mažiau palaikymo turi ir mažesnę auditoriją pasiekia, pavyzdžiui, Valentinas Mazuronis.
„Bijočiau daryti išvadą, kuris yra daugiau palaikomas socialinėje medijoje. Galima būtų žiūrėti, kiek kuris turi sekėjų, bet tyrimų turi mažai, kad būtų galima vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad, tarkime, G. Nausėdos, I. Šimonytės ar S. Skvernelio palaikytojų armija yra didesnė ar mažesnė“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau jis pastebi, kad nepaisant socialinių tinklų, tiesioginis susitikimas su rinkėjais, daugeliu atveju, yra ypač veiksmingas. Pasak jo, gali atrodyti, kad tūkstančius socialinių tinklų naudotojų pasiekiantis įrašas yra veiksmingesnis už susitikimą su, tarkime, 500 žmonių gyvai, tačiau su tokiomis išvadomis nereikėtų skubėti.
„Ne veltui mes vis daugiau matome debatų, kuriuose dalyvauja kandidatai, matome juos aktyviai einančius į tiesioginį kontaktą, nes nors socialinė medija ir atrodo, kad yra artima ir užtikrina dialogą su kažkuo, visgi tai yra atstuminė informacija. Tai neatperka tiesioginio bendravimo su auditorija, kuri nori iš arti pamatyti su kandidatą, pasikalbėti su kuo“, – kalbėjo A. Katauskas.
Pasak jo, gyvai paskleista žinia gali taip pat pasiekti ne mažą minią žmonių: pavyzdžiui, kiekvienas iš 100 susitikime dalyvavusių žmonių apie jį papasakoja dar tris žmonėms, šie dar dviem ir taip žinia pasklinda tūkstančiams žmonių, nors jau bus kitokio pobūdžio.
„Tokios medijos, kaip socialinė medija, negali ignoruoti joks kandidatas – dėl dydžio, dėl auditorijos, kuri pasiekiama žinutės greičio ir t.t. Tačiau, kad tai pakeistų tiesioginius susitikimus, neįsivaizduoju“, – apibendrino A. Katauskas.
Skiriasi kandidatų stiliai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas T. Janeliūnas kalbėjo, kad kandidatams svarbu ne tik susitikti su rinkėjais, bet su jais susitikus ir perduoti pakankamai įtikinimą žinią, kuri rinkėjams paliktų įspūdį. Pasak politologo, gyvas bendravimas su kandidatu rinkėjams daro gerokai didesnį įspūdį nei tiesiog perskaitytas straipsnis ar pamatytas televizijos reportažas.
„Tiesioginis darbas yra būtinas. Politikams tai yra viena iš, turbūt, pačių svarbiausių priemonių, kaip pasiekti ir įtikinti rinkėjus“, – sakė T. Janeliūnas.
Kalbėdamas apie kandidatų į prezidentus pasisakymus socialiniuose tinkluose, jis pastebėjo, kad skiriasi stiliai, kaip naudojamasi socialinių tinklų erdvėmis. Anot politologo, vieniems svarbu nuolat pritraukti dėmesį į save, kitiems – perduoti žinias ir mintis.
„Aišku, galbūt vieni politikai tą daro nelabai sąmoningai, iš inercijos, kaip įpratę. Kiti labai aiškiai planuoja, į kokią auditoriją galėtų būti nukreipti jų pasisakymai ar žinutės. Kiekvienas, manau, turi savo stilių, savo taktiką, kodėl jie naudojasi šiomis priemonėmis“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.
Visgi jis sakė, kad socialinius tinklus geriausiai išnaudoja tie, kurie jau seniai yra įgudę jomis naudotis ir turi nuolatinius sekėjus. Anot T. Janeliūno, tokie politikai socialinius tinklus gali naudoti kaip priemonę dar labiau sutelkti savo sekėjus, juos mobilizuoti.
Paklaustas, kuris iš kandidatų turi galimybę pasiekti jaunus rinkėjus, kadangi daugiausia jaunesnio amžiaus žmonės naudojasi socialiniais tinklais, T. Janeliūnas sakė, kad tai tiksliausiai parodytų konkretūs sociologiniai tyrimai, bet panašu, kad daugiausia šansų tam turi I. Šimonytė.
„Ji gali būti viena iš tų, kuri turėtų daugiausia potencialo pritraukti jaunesnę auditoriją. Ji gana aktyviai naudojasi „Facebook“ tinklu, jos stilius atviras, betarpiškas ir, manau, kad jaunimui tai gali būti viena iš patraukliausių savybių“, – sakė VU TSPMI politologas.