Nemaža susirinkusiųjų stovi ant Martyno Mažvydo bibliotekos laiptų, žmonės rankose laiko raudonus balionus, valstybines vėliavas.
„Stop vaikų grobimui“, „Segančią šeimą reikia gydyti, o ne žudyti“, skelbiama mitingo organizatorių plakatuose.
Organizatoriai planavo, kad mitinge dalyvaus iki 1 tūkst. žmonių. (Po mitingo prie Seimo budėję policijos pareigūnai DELFI teigė, kad į mitingą buvo susirinkę apie pusantro tūkstančio žmonių.)
Į renginį atėjo nemažai tėvų su vaikais, taip pat yra nemažai ir vyresnio amžiaus žmonių. Minioje vaikščiojo pagyvenęs vyras su trispalve ir garsiai dėstė, jog šalis nuskurdo, joje daug patyčių, skurdui didelę reikšmę turi sugriauti fabrikai ir žemės ūkis.
Į protesto akciją „STOP nepagrįstam vaikų paėmimui ir Banevernet principams Lietuvoje“ socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia piliečių grupė, pasivadinusi „Vieningi tėvai už stiprią ir saugią šeimą Lietuvoje“.
Prie šios grupės feisbuke yra prisijungę per 46 tūkst. žmonių.
Rezonansą visuomenėje sukėlė dviejų mažamečių vaikų paėmimo iš kauniečių Kručinskų šeimos istorija. Vaikai paimti, kai praeivis užfiksavo, kaip motina sudavė vienam iš vaikų, kai šis jos neklausė. Mažamečiai grąžinti į šeimą įsikišus dviem Seimo nariams, surengus piketą prie Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia įstatymų pakeitimus dėl vaiko teisių apsaugos. Savo projektą parengė ir grupė parlamentarų.
Ministras L. Kukuraitis: negalima smurto prieš vaikus skirstyti į menkesnį ir stipresnį
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia nepritariantis grupės Seimo narių bandymams keisti smurto prieš vaiką sąvoką.
„Siaurinant smurto apibrėžimą kyla didelė rizika tam tikrus smurtinius veiksmus traktuoti ne kaip smurtą, bet kaip leistiną auklėjamąją priemonę. Turbūt nė vienas iš mūsų nenorėtume, kad tokie veiksmai būtų leidžiami prieš mūsų vaikus viešoje erdvėje – mokykloje, viešajame transporte ar kitur“, – sekmadienį išplatintame viešame laiške sako ministras.
Jis kvietė neteisinti smurto prieš vaiką ir neskirstyti jo į menkesnį ar stipresnį.
„Smurtas yra smurtas, o bet koks menkesnis smurtas, kuriam neužkertamas kelias, turi tendenciją augti. Neįsivaizduoju, kad galėtume diskutuoti, jog pliaukštelėjimas ar trinktelėjimas su liniuote mūsų vaikui mokykloje yra nieko baisaus, nes taip mokytojas neva auklėjo neklaužadą!“ – teigia ministras.
„Jeigu vieną kartą susitarėme, kad turime keisti savo smurto kultūrą, tai laikykimės šio susitarimo, nes iš to išloš ne tik mūsų vaikai, bet ir mes visi, kaip visuomenė“, – pabrėžė jis.
L. Kukuraičio teigimu, bėdų kelia ne smurto apibrėžimas ir ne smurto prieš vaiką draudimas. Anot jo, nerimą kelia valstybės taikomų priemonių proporcingumas, tai yra ar visuomet pagrįstai vaikai paimami iš šeimos.
„Bėdų sukėlė ir nepakankamai griežtas bei gana skirtingai suvokiamas reglamentavimas dėl būtinybės nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį, kai vaikas teismo sprendimu gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų. Būtent antrojo grėsmės lygio nustatymo kriterijus ir reikia keisti, o ne smurto apibrėžimą“, – pareiškė ministras.
Jis pripažino, kad įgyvendinant vaiko teisių apsaugos reformą klaidų neišvengta. Pasak ministro, jos bus taisomos.
Tuo pačiu L. Kukuraitis ragino nedemonizuoti vaikų teisių apsaugos tarnybų. Jis pabrėžė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai dirba itin sudėtingomis, nesaugiomis sąlygomis.
„Mums visiems reikia gerai veikiančių tarnybų bei kvalifikuotų ir kompetentingų žmonių jose. Jeigu tarnybas niekinsime, žeminsime, ar šmeišime, sunku bus pritraukti geriausius žmones. Kviečiu susitelkti, nes destrukcija ir aklas pyktis nepadės mūsų vaikams“, – sakė ministras.
Penktadienį 58 parlamentarai iš skirtingų frakcijų įregistravo įstatymo pataisas, kad fiziniu smurtu turėtų būti laikomas tik vaikui sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą reikėtų įtraukti „prievartinį vaikų ir tėvų atskyrimą prieš jų valią“.