Kaip pats premjeras paskelbė savo feisbuko paskyroje – kol kas grįžti iš Briuselio nepavyks.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad delegacija apie 19 val. Lietuvos laiku turėjo išskristi iš Briuselio, tačiau sulipus į lėktuvą, lakūnai pranešė aptikę gedimą.
„Aišku, kad su šituo lėktuvu tikrai nebeišskrisime“, – pirmadienio vakarą sakė T. Beržinskas.
Naujausiais duomenimis, S. Skvernelis į Lietuvą turėtų grįžti rytoj reisiniu lėktuvu per Lenkiją.
DELFI primena, kad savaitgalį į gana panašią situaciją buvo patekusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė sekmadienį turėjo vykti į Rygą dalyvauti Latvijos nepriklausomybės šimtmečio renginiuose, tačiau išskristi nepavyko dėl techninių lėktuvo gedimų.
Lietuvos kariuomenė iš viso turi tris transporto orlaivius „Spartan“.
Vienas jų po pernai įvykusio gedimo dar remontuojamas, o kitas lėktuvas sekmadienį baigė vadinamuosius reglamento darbus, tačiau ryte juo skristi nebuvo galima, teigė Karinių oro pajėgų vadas.
Susitiko su NATO vadovu
Skvernelis pirmadienį Briuselyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė galimybes Aljansui atsiųsti papildomus pajėgumus į Lietuvą.
Ministras pirmininkas su NATO vadovu taip pat aptarė galimybes didinti karių mobilumą Europoje, santykius su Rusija ir Ukraina, pačios Lietuvos pastangas užtikrinti saugumą.
Lietuva siekia, kad šiuo metu Baltijos šalyse vykdoma NATO oro policijos misija taptų sudėtine oro gynybos dalimi. Tai reiškia, kad budintys Aljanso naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
Baltijos šalys taip pat siekia NATO paramos rengiant regiono oro gynybos architektūrą, tai yra į vieną gynybos schemą sujungti trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas.
Lietuva šiuo metu turi tik trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų ir yra pasirašiusi sutartį dėl vidutinio nuotolio sistemų pirkimo.
Be to, Baltijos šalys prašo Aljanso, kad pernai jose dislokuoti tarptautiniai NATO batalionai būtų papildyti paramos iš oro ir jūros pajėgumais.