Atėjus interviu į jos kabinetą Seime parlamentarė teisinosi, kad pas ją ant stalo daug popierių. Per interviu ji paaiškino, kad ruošiasi posėdžiams, net jeigu tam reikia projektus skaityti naktimis.
Savo kabineto kampe prie durų Seimo narė išdidžiai laiko šluotą, apie kurią kalba noriai, gyvai ir su šypsena. Ją gavo dovanų gimtadienio proga iš sveikatos reikalų ministro Aurelijaus Verygos. Dėl savo įvaizdžio politikė nekompleksuoja, nors ir nemano, kad jis teisingas, ir sakė, kad ta šluota yra apie personažą iš Hario Poterio. Ji norėtų, kad ant šluotos dar būtų posūkių lemputės.
- Pradėkime linksmai – apie įvaizdį. Netgi (sveikatos apsaugos) ministras, Jūsų politinės komandos dalis, padovanojo Jums (gimtadienio proga) šluotą. Kaip Jūs pati tai interpretuotumėte?
- Aš tos šluotos pati prašiau dėl labai elementarios priežasties – vieną kartą su ministru turėjome susitikti, ir aš siaubingai vėlavau, nors paprastai nevėluoju, ir stengiuosi, kad taip nebūtų. Ir ministrui pajuokavau, kad geriausia susisiekimo priemonė miesto centre, ypač, kai važiuoji į ministerijos pusę, yra šluota, nes ji leidžia išlaikyti tiesią kelionės trajektoriją. O automobiliu – deja, kamščiai ir ne visai tiesi trajektorija.
Mes vis grįždavome prie to pajuokavimo, ir paskui aš jau supratau, kad galiu tikėtis tokios originalios dovanos, ir labai džiaugiuosi, kad ją gavau.
- Bet tai yra užuomina į tokį ne visai teigiamą personažą, kuris skraido ant tos šluotos..
- Aš nežinau, ar ten labai neigiamas personažas, jeigu mes į Harį Poterį pažiūrėtume. Aišku, tas klasikinis vartojimas nuo Viduramžių su ne visai teigiamu personažu buvo, bet man kažkaip šluota su Hariu Poteriu labiau asocijuojasi. Aš tikrai mėgstu tą knygą.
- Kai atėjote į politiką, mes, tie, kas nestudijavome Mykolo Romerio universitete, labai mažai apie Jus žinojome. Ir staiga apie Jus pradėjo formuotis toks įvaizdis, kuris gal nėra labai teigiamas..
- Aš manau, kad visą laiką žmogus labai skiriasi nuo to, koks įvaizdis aplink jį formuojasi, arba kartais tendencingai yra formuojamas. Aš manau, kad ir opozicija prisideda prie to įvaizdžio formavimo. Ne paslaptis, kad yra ir žurnalistų, kurie ne visada disertacijas paskaito iki galo, irgi prie to įvaizdžio formavimo prisideda. Tai yra natūralus dalykas, aš tą suprantu, ir labai ramiai vertinu.
- Kartais atrodo, kad dirbate tarsi „pilkojo kardinolo“ vaidmenyje. Pavyzdžiui, Jūsų vardu ateina tokie klausimai į Seimą, kaip – apie socialdarbiečių partijai svarbias dotacijas. Ar pati pasirinkote tuo būti, ar tai yra kokia nors politiko dalia, kokios nors kitos priežastys?
O dėl to konkretaus projekto, tai ten daug dalykų lėmė, kodėl aš registravau. Tas projektas buvo rengtas Vyriausybėje, jį premjeras atsinešė, ir mes puikiai žinome, kad partijų finansavimas yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimų priėmimo sritis. Natūralu, kad komiteto pirmininkas tą projektą ir įregistravo. Kito pasirinkimo, kam registruoti, greičiausiai nelabai buvo. Vargu, ar Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas tą registruotų.
- Tai jau ne pirmas mano interviu su politikais iš Jūsų frakcijos. Kiek susidariau įspūdį, kaip visas tas procesas vyko, tai patys frakcijos nariai nebuvo giliai susipažinę su tuo projektu, kai jis jau atėjo į Seimo salę. Netgi, matėme emocingų reakcijų, pavyzdžiui, pono Bako.
- Aš manau, kad yra dalies Seimo narių (čia ne tik apie mūsų narius kalbant) problema, kad jie nelabai skaito įstatymo projektus prieš ateidami į salę. Manau, pirma taisyklė kiekvienam žmogui yra skaityti įstatymo projektus. Kitas dalykas – dalyvauti frakcijos posėdžiuose ir ten klausytis.
Mes frakcijos posėdyje, prieš eidami į plenarinį, tą projektą aptarinėjome. Mano didelei nuostabai, netgi ponas Bakas klausimų neturėjo. Kai susideda neskaitymas ir ne visai atidus frakcijos posėdžių sekimas, tada ir išeina taip, kaip išeina. Bet galutiniame rezultate Jūs matėte, kaip ir pats V. Bakas balsavo. Jis pritarė projektui. (…)
Kadangi skaitau visus projektus, ir tą darau iš vakaro, tai suprantu, kad iš esmės pusę nakties suvalgo projektų skaitymas. Linkėčiau ir Seimo nariams kartais juos paskaityti.
- Sklando daug nuomonių apie patį dotacijos socdarbiečiams skyrimo klausimą. Kaip Jūs aiškinate, kodėl jį reikia spręsti būtent tokiu būdu, koks jis buvo siūlomas Seime?
- Bendrai, jeigu žiūrėtume, kaip atsirado idėja finansuoti iš valstybės biudžeto, tai buvo berods 2008-2009 m., konservatorių valdymo laikotarpis, kada pradėjo kilti pirmieji ženklai, kad partijų finansavimas, ypač, kai remia juridiniai asmenys, gali būti susijęs su vėliau ne visai skaidriais partijų sprendimais.
Tada A. Kubilius, tuo metu buvęs premjeras, ir prezidentūra labai vieningai sutarė, kad partijos turėtų būti finansuojamas iš neutralaus verslui šaltinio, tai yra iš valstybės biudžeto. Dar turėtume prisiminti, kad tuo metu valstybėje buvo ekonominė krizė. Netgi krizės akivaizdoje buvo apsispręsta, kad šaltinis turi būti neutralus, kad vėliau jis nedarytų poveikio partijos sprendimams, ir užtikrintų skaidrumą.
Ta pati nuostata, kad partijų finansavimas turi būti skaidrus, yra taikytina ir šiais laikais, kalbant apie parlamentines partijas. Susiklostė tokia teisinė situacija, kad negalime leisti juridinių asmenų finansavimo. Fizinių asmenų finansavimas yra labai ribotas. (…) Tai norint partijai normaliai išgyventi, skleisti savo idėjas ir būti atgrasytai nuo kokių nors dėžučių ėmimo, be abejo, kad dotacija yra labai svarbus dalykas. Šis motyvas ir skatino (siūlyti tokius įstatymo projektus – DELFI). Paskui ir prezidentė, vetuodama ir kartu teikdama pataisas, iš esmės pripažino, kad finansavimas iš valstybės biudžeto yra reikalingas.
- Ar šis klausimas jau yra išsisprendęs iki galo?
- Jis jau yra išsisprendęs, visi balsavimai baigėsi praėjusią savaitę. Tie balsavimai rodo, kad Socialdemokratų darbo partija galės jau po kitų metų biudžeto dotacijų skirstymo gauti lėšas.
- Ar koalicijos partneriai kaip nors spaudė tą klausimą spręsti?
- Man yra keistas tas mitas dėl koalicijos partnerių spaudimo, nes jo realiai niekada nebuvo. Jie kalbėjo tik apie tai, kad jie nori būti finansuojami skaidriai. Ir metų pradžioje, kai vyko prezidentės ir Seimo valdybos susitikimas, kiek man to susitikimo dalyviai pasakojo, ten jie irgi išsakė poziciją, kad „tikrai, prezidente, leiskite mums teisėtai gauti lėšas, kad mes galėtume vykdyti savo veiklą“. Panašu, kad tas argumentas prezidentę įtikino.
- Daug kontroversijų sklando ir apie tą politinę tyrimų komisiją, kuriai Jūs vadovaujate. Pradėsiu nuo bendresnio klausimo, kam jos reikia? Ir kodėl jos tyrimo laikotarpis pratęstas iki naujausių laikų?
- Nacionalinio saugumo ir gynybos komisijos (NSGK) pirmosios tyrimo komisijos laikotarpis buvo neribotas. Jie galėjo prašyti netgi 2018 m. tarnybų duomenų.
Antrosios laikinosios komisijos laikotarpis yra labai aiškiai apribotas, pradedant 2008 m. ir baigiant 2016 m. Mes dabar prašome pratęsimo iki 2018 m. To laikotarpio apibrėžimo logika buvo ta, kad NSGK pirmosios laikinosios komisijos tyrimas parodė, kad „MG Baltic“ ir kitų veikiančių (ir dabar) interesų grupių sustiprėjimas prasidėjo 2008-2009 m.
Būtent dėl to mes tą laikotarpį ir atribojome, nesigilindami į ankstesnius laikus, bet paimdami realiai dvi kadencijas. Labai keista, kad konservatoriai dabar bando triukšmauti sakydami, kad bus tiriami išskirtinai jie, nes tyrimo laikotarpis apima dvi kadencijas – tiek konservatorių, tiek ir mūsų koalicijos partnerių valdymo laikotarpį. Tai sakyti, kad kažkuri partija yra išskiriama būtų sunku.
Pirmosios laikinosios komisijos tyrimas parodė, kad yra tam tikros grupės ir būdai, kaip jos veikė, siekdamos įgyti ne visai teisėtus valdžios sprendimus įstatymų leidyboje arba kitur. (…) Kyla natūralus klausimas, ką veikė valstybės valdžia ir atsakingi pareigūnai, kurie, tikėtina, tas pažymas gaudavo? Ką jie padarė, kad veikimas būtų sustabdytas arba teisėtais keliais užkardytas?
Nes tai gali padaryti ir priimdamas vieną ar kitą įstatymo projektą. Lobizmo arba Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kurio pirmasis teikėjas buvo dar A. Paulauskas, buvo galima priimti daug anksčiau. (…) Antrosios tyrimo komisijos tyrimas gilina pirmosios tyrimo komisijos rezultatus.
- Kiek aš girdžiu, tuos, kurie, kaip Jūs sakote, triukšmauja dėl selektyvumo, tai jie du dalykus sako: jie kelia klausimą, kodėl tada – LEO LT klausimo niekas negilina, turint užuominą, kad čia galbūt nenorima kišti pagalių Jūsų koalicijos partneriams į ratus? Ir kitas klausimas – kodėl netiriami „valstiečių“ reikalai, pavyzdžiui, ar nėra prekiaujama trąšomis apeinant Europos Sąjungos sankcijas?
- Dėl LEO LT, kaip žinote, NSGK yra suformulavęs pavedimą Energetikos komisijai atlikti tyrimą. Jeigu kažkas yra pavesta vienai komisijų, nesuprantu, kodėl dar viena komisija turėtų dubliuoti tą veiklą. Juo labiau, kad Energetikos komisija yra labai specializuota, su specializuotu biuru ir Seimo narių patirtimi energetikos srityje – kaip, pavyzdžiui, p. Poderys.
Kitas dalykas – dėl trąšų, tai mes tikrai sakome, kad reikėtų aiškintis situaciją, bet tuo tikslu yra siūloma suformuoti Agrokomisiją. Tikrai nesuvokiama, kodėl Kaimo reikalų komitetas praktiškai opozicijos balsais Agrokomisijos sudarymą praėjusią savaitę atmetė. Nes tos komisijos klausimyne yra visi klausimai, susiję su trąšų, žemės koncentracijos klausimais. Yra visos galimybės nepolitikuojant atlikti tyrimą – arba specializuotame komitete, arba (tikrai yra pakankamai Seimo narių) ir už komiteto rėmų – sudarant atskirą laikinąją komisiją, ten tuos klausimus aiškintis. Bet, deja, kažkaip opozicijai šiuo atveju tos drąsos pritrūksta, ir ta tendencija mane stebina. (…)
- Kalbant apie trąšas, skaičiau LRT žurnalistų tyrimą apie „Agrokoncerną“, paskui buvo aiškinama, kad ir platesniu mastu tas vyksta, kad jos yra įsigyjamos Rusijoje apeinant ES sankcijas. Ar tai yra normalu?
- Aš sunkiai matyčiau, kad ten yra apėjimas, nes realybė yra tokia, kad ES turi dviejų pobūdžių sankcijas. Vienos sankcijos yra taikomos fiziniams asmenims, kitos sankcijos – juridiniams. Tos sankcijos yra taikomos ne absoliučiai viskam, bet tam tikrai sričiai.
Jeigu mes kalbame apie fizinius asmenis, tai dažniausiai sankcija būna susijusi su jo paties keliavimu. Tai yra jis negali įvažiuoti į ES. Arba – su jo turto disponavimu, tai yra jis negali atsidaryti sąskaitos ES, arba, jeigu turi tą sankciją, tai lėšos yra užšaldomos. Tokios yra sankcijos fiziniams asmenims.
Juridiniai asmenys, pavyzdžiui, „Gazprom“ turi šiek tiek kitas sankcijas. „Gazprom“ atveju sankcija yra tokia, kad jis negali vertybinių popierių emisijos daryti ES, ir ES valstybių narių piliečiai negali jų įsigyti. Jeigu esi ES įmonė, negali padėti „Gazprom“ daryti gręžinius kažkokioje jūroje, nes tai patenka į sankcijos ribas. Bet „Gazprom“, kaip ir kiti fiziniai asmenys, neturi absoliučios sankcijos viskam.
Kada mes kalbame apie konkrečius fizinius asmenis, tai paprastai jiems nėra apribojimo steigti bendroves užsienyje. Ir tuo labiau toms bendrovėms, kur pasitaiko, kad jie būna akcininkai, nėra apribojimo importuoti į ES. Jeigu kalbėtume apie tą vieną įmonę, kuri minima LRT tyrime, tai jokios sankcijos importuoti ji, kaip įmonė, neturi. Ir dėl tos priežasties įveža trąšas dar penkios Lietuvos įmonės ir pakankamai didelis skaičius ES valstybių narių įmonių.
Su „Gazprom“ mes matome tą pačią situaciją – „Achema“ ir kitos Lietuvos įmonės perka „Gazprom“ dujas, nepaisant to, kad sankcijų sąrašuose mes matome „Gazprom“, kaip ir „Rossneft“ bei kitas stambesnes Rusijos įmones. Bet joms sankcijos yra taikomos tik tam tikrose ribose.
O LRT tyrime minima įmonė nepatenka į sankcionuotų įmonių sąrašus. Patenka tik akcininkas, bet akcininkui taikomi apribojimai nėra taikomi įmonei. Ir be to akcininkui yra taikomi tik bankų ir kelionių apribojimai.
Situacija yra tokia. Aš abejoju, kad juridinis arba fizinis asmuo gali įsitikinti, kas yra Rusijoje kokios įmonės akcininku. Pabandykite Rusijos registre ką nors įsigyti. Be to akcininkai labai keičiasi, tai prieš kiekvieną sandorį reikėtų tikrinti. Abejoju, ar yra tokia verslo praktika.
Tada reikėtų gal apsiklausti „Achemos“, „Lifosos“ arba kitų įmonių, galbūt jie ir tikrina prieš kiekvieną sandorį kiekvieną kartą akcininkus. Kiek tenka girdėti, greičiausiai, niekas to netikrina. Vargu, ar Užsienio reikalų ministerija (URM) turi kiekvienos įmonės akcininkų sąrašus. Nors, jeigu jau kyla tokie klausimai, būtų protinga URM tikrinti visas įmones, ir skelbti viešai. (…)
- Grįžkime truputį prie Jūsų vadovaujamos komisijos veiklos. Esu girdėjusi tokį sakinį, kad ten „Skardžius už uždarų durų šokdina specialiąsias tarnybas“. Kaip ten yra?
- Ne, iš tikrųjų niekas nieko nešokdina. Aš manau, kad, kai komisija baigs veiklą, tie protokolai taps vieši, ir visi galės tuo įsitikinti. Vyksta labai konstruktyvus dialogas, visi komisijos nariai turi vienų arba kitų klausimų.
Kiek turėjau laikinųjų arba specialiųjų komisijų, mes į visas kviesdavomės tarnybų vadovus. Man atrodo, kad į M. Basčio apkaltos komisiją net du kartus (VSD vadovas) D. Jauniškis buvo kviečiamas, bet visą laiką tas dialogas yra labai kultūringas. Tikrai puikiai suprantame, kiek tarnybos gali pateikti informacijos, ir kiek tos informacijos yra jautrios, kuri paskui greičiausiai niekada nėra išslaptinama dėl to, kad gali atsiskleisti šaltiniai ir metodai.
Tai tikrai aš jokio šokdinimo nematau. Tai yra įprasta praktika komisijų veikloje, kad paprastai prieš prašydamas kokios nors informacijos kvietiesi tos informacijos valdytojus, ir su jais šnekiesi, kokia apimtimi jie gali tą informaciją pateikti.
- Ar Jūs pati neturite jokių abejonių dėl komisijos sudėties – ar tikrai visiems tiems asmenims turėtų būti prieinama slapta žvalgybos informacija?
- Kodėl Jums su ponu Baku nepavyko susėsti ir pasiaiškinti, ką ta Jūsų komisija veikia, ko ji siekia?
- Man taip pat yra labai keista, kodėl ponas Bakas tokią poziciją priėmė. Nes mes prašėme net ne įslaptintos medžiagos, mes prašėme sąrašo, kuriuo jis disponavo. Mūsų komisija negavo netgi medžiagos sąrašo. Dabar mes jau iš kitų šaltinių esame tą sąrašą gavę, ir viskas yra tvarkoje. Bet be abejo tokie nesklandumai komisijos veiklą apsunkina.
Aš jau nekalbu apie tai, kad tokią labai dviprasmišką žinią bando pasiųsti, kuri man yra sunkiai suvokiama. Nes ir ankstesnio tyrimo metu, kai dar dirbau A. Skardžiaus komisijoje, tuo metu baiginėjosi laikinosios komisijos NSGK tyrimas, buvo mūsų pokalbių su ponu Baku, kad jis ne viską spėja, ne visas pažymas pasižiūri, ir jis netgi klausė, ar A. Skardžiaus komisijos apimtyje „negalėtume pasižiūrėti vienos ar kitos pažymos, kurią mes irgi matėme ir turėjome“. Bet A. Skardžiaus apkaltos komisija yra A. Skardžiaus apkaltos komisija, mes negalėjome peržengti ribų, kurios buvo apibrėžtos. Dabar ta galimybė gilintis į informaciją, kuri buvo, ir ten pateikta, atsiranda.
Čia V. Bako reikėtų klausti, aš suprantu, kad jo komitetas yra pakankamai sudėtingas. Realiai tai yra opozicijos valdomas komitetas, jeigu žiūrėtum pagal proporcijas. Galbūt tiesiog žmogus stengiasi tokiu būdu komitete stabilumą išlaikyti .
- Tai čia nėra Jūsų kažkokios asmeninės antipatijos?
- Aš jokių asmeninių antipatijų neturiu. Paprastai stengiuosi surasti racionalius paaiškinimus. Ir man vienintelis paaiškinimas, kad toks pataikavimas tam tikra prasme opozicijai atsiranda iš noro komitete išlaikyti stabilumą. Nes komitetas yra vienas iš tų, kuris yra valdomas opozicijos. Nes ten opozicija daugumą turi. Tą reikia pripažinti.
- Trumpai pakalbėkime apie tyrimo išvadas dėl LRT veiklos. Labai bendras klausimas – kam reikia kištis į šitos institucijos valdymą, kas iškart kelia labai daug klausimų dėl galimų ketinimų politizuoti jos veiklą?
- Dėl to, kad ta institucija susiduria su dideliais sunkumais skaidriai ir atsakingai tvarkant biudžetą. Tyrimo metu mes nustatėme, kad pažeidimų buvo ir viešumo prasme – neviešinti viešieji pirkimai, ir Viešųjų pirkimų tarnyba yra rekomendavusi sustabdyti kai kuriuos pirkimus – tarp jų 25 mln. eurų vertės pastato renovavimo ir kiti projektai.
Paaiškėjo, kad LRT taryba ir tuometinis generalinis direktorius neužtikrino, kad visi padaliniai vykdytų savo funkcijas, susijusias su biudžeto valdymu. Yra Administracinė komisija, kuri yra sudaryta iš ekonomikos, kitų sričių ekspertų, kuri turėtų patarti tarybai, teikti išvadas dėl investicijų. Ji praktiškai per visą veiklos laikotarpį tų išvadų neteikė.
Natūralu, kad kai matai tam tikrą biudžeto valdymo chaosą, kyla klausimų, ką reikėtų daryti, kaip turėtų keistis tos institucijos valdymas, kad to chaoso nebūtų, arba chaosas nepriklausytų nuo direktoriaus geros arba blogos valios.
Suprantu, kad pasikeitė direktorė, kuri deda pastangas. Bet įstatymas turi užtikrinti, kad ne direktoriaus pakeitimas, o pati reguliavimo visuma garantuotų tai, kad įstatymo laikomasi. Ir nebūtų taip, kad tarybos nariai, atėję liudyti į komisiją, sakytų, kad mes nemokame skaityti biudžeto, nes nesame ekonomistai.
Tų svarstymų eigoje, visų pirma, ponui Poderiui, kuris turi daug patirties įmonių valdyme, kilo mintis, kad reikėtų galvoti apie klasikinį įmonės modelį, tai yra apie valdybos atsiradimą. Ji turėtų ekonomikos, teisės ekspertus, gebančius vertinti biudžetą, ir tarybai liktų misijos priežiūra, strategijos formavimas, kur humanitarai arba kitų mokslų atstovai puikiai gali tvarkytis. Bet neapkrauti tarybos biudžeto valdymo veikla. Nes 40 mln. eurų biudžetas reikalauja atsakomybės.
- Gal juos reikėjo tiesiog įpareigoti atlikinėti kasmetinius auditus?
- Problema, kad su tais kasmetiniais vidiniais auditais pas juos iš viso yra sudėtinga situacija. Nes 2016-2017 m. auditų skaičius ten dramatiškai mažėjo, kas yra susiję su biudžetu, programų pirkimais – iš viso, kai pradėjome tirti 2013-2017 m. laikotarpį, neradome nei vieno atlikto audito.
Tada pradėjome žiūrėti į ankstesnius laikus, tai ankstesniais laikotarpiais, kurie nepateko į mūsų tyrimo ribas, buvo keli auditai, susiję su programų pirkimais. Tas rodo, kad auditas ten buvo pakankamai neišnaudotas, ir taryba neragino generalinio direktoriaus, generalinis direktorius nematė ypatingo poreikio. Su auditavimu ten yra daug trūkumų.
- Žodžio laisvė – kertinis dalykas, baiminamasi, kad jos sumažės nacionalinio transliuoto veikloje. Tarp dalykų, kurie kelia klausimų – pasiūlymai dėl tarybos narių kadencijų kaitos. Ar nematote grėsmių, kad padaugės galimybių kištis į LRT veiklą per šitą procesą?
- Komisijos veiklos eigoje, kaip ir žadėjome, nė vieno klausimo neuždavėme apie programų turinį. Mes tyrėme biudžeto panaudojimą ir su tuo susijusį valdymą.
Dabar dėl pačios tarybos struktūros – rengiamos įstatymo pataisos, ir artimiausiu laiku jos bus registruotos. Mes įvertiname politizavimo baimę. Tose pataisose bus iki EBU (Europos transliuotojų sąjungos) rekomenduojamo trečdalio sumažintas politikų deleguojamų asmenų skaičius. Liks du Seimo ir du prezidento deleguoti asmenys.
Žiūrint su kitomis valstybėmis, netgi Skandinavijos, nuošimtis tokių asmenų bus labai mažas. Be abejo yra didžiulė rizika, ką ir dabartinė LRT tarybos sudėties situacija rodo, kad politiškai priklausomi asmenys gali patekti ir kaip nevyriausybinių organizacijų atstovai. Šiuo atveju atsirado ir Konstitucijos pataisos, kurios apriboja politikams, politinių partijų nariams dalyvavimą nacionalinio transliuotojo veikloje. Manau, kad depolitizavimas būtų išmintingas žingsnis, nes ir LRT dabar galiojantis įstatymas kalba apie tai, kad valdymo organai neturėtų būti politiškai angažuoti, ir viena arba kita politinė nuomonė neturėtų vyrauti.
- Pastaruoju metu labai daug emocijų viešojoje erdvėje sukėlė vaikų teisių reforma, ir kuo tai virto. Koks yra Jūsų požiūris į procesus, kurie vyksta? Ar teisingi įstatymai buvo priimti, ar sėkmingai viskas įgyvendinama?
- Aš visą laiką labai atsargiai vertinau įstatymo formuluotes. Nuo pirminių iniciatyvų jos buvo labai pakitusios, bet vis tiek dar abstrakčios, kad vėliau atsirastų didelė galimybė interpretuoti tiek ministerijai, ir dar didesnė galimybė interpretuoti tiems, kurie įstatymą įgyvendina.
Tačiau reikia suprasti ir tai, kad paprastai, kai įvyksta tokie didžiuliai įstatyminiai pokyčiai, kai kurias problemas tik praktika gali atskleisti. Jų negali nustatyti teoriškai modeliuodamas modelį. Pavyzdžiui, dabar jau iš to, kaip ten vienas teistas pilietis buvo įdarbintas, supranti, kad greičiausiai reikėtų įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, kitus apribojimus.
Kiek žinau, kolegos rengia įstatymo pataisas, ir tas projektas bus pateiktas artimiausiu metu. Situaciją teks keisti, pripažįstant, kad kai kur buvo pražiūrėta, arba praktika parodė, kad įgyvendintojai ne viską vienodai supranta, kaip įstatymų leidėjas tikėjosi. Nes aš manau įstatymo leidėjas ir sapne negalėjo sapnuoti, kad tėvai nebus kviečiami į teismo posėdžius.
- Baigiantis pokalbiui norėčiau paklausti, kokie dar yra Jūsų planai antrajai kadencijos daliai? Ir kokios yra tos „raudonos linijos“, kad, jeigu jau neįvykdysite, tai sakysite, kad atėjote veltui į šitą valdžią?
- Man vien kalbėjimas apie „raudonas linijas“ sukelia alergiją. Nežinau, ar politikai turėtų turėti kažkokias „raudonas linijas“, nebent kažkokias didžiules savo programos partinės išdavystes, nes paprastai politika reikalauja ne „raudonų linijų“ braižymosi, o dialogo meno.
- Bet ribas svarbu sau turėti..
- Vis dėlto, kokius darbus dar tikitės įvykdyti iki kadencijos pabaigos?
- Žiūrint Teisės ir teisėtvarkos komiteto ribose, mes turėtume išspręsti dešimtmetį trunkančią problemą dėl Civilinio turto konfiskavimo. Tai nebus lengvas projektas žiūrint dabar, kaip viešojoje erdvėje girdisi. Bet šitas projektas padėtų labai išskaidrinti politinę sistemą, nes jis būtų taikomas ir politikų atžvilgiu.
Taip pat tikiuosi, kad mes sugebėsime ir toliau palaikyti socialiai jautriai orientuotas biudžeto iniciatyvas. Vaiko pinigų augimas, kitų socialinių iniciatyvų augimas, pensijų didėjimas padeda žmonėms gyventi oresnį gyvenimą. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje takoskyra tarp dideles ir mažas pajamas uždirbančių žmonių yra tikrai labai didelė.
Aš labai džiaugiuosi pokyčiais, kurie įvyko farmacijos srityje, nes man, kaip dėstytojai, tą sritį teko dėstyti, ir matyti, kaip mes skiriamės nuo kitų valstybių, pavyzdžiui, savo požiūriu į generinius vaistus. Dabar tas požiūris keičiasi, ir labai smagu matyti kai kurių vaistinių reklamas, kurios džiaugiasi, kad atpigo 800 vaistų, nes pasikeitė kainyno formavimo principai. Netgi patys farmacininkai pripažįsta, kad tie sprendimai buvo teisingai priimti.