Pasigirdo svarstymų, kodėl prezidentė negalėjo į Rygą nuvykti automobiliu, juk kartą jau taip darė – dėl blogų oro sąlygų ji negalėjo skristi į Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio laidotuves, todėl iki Krokuvos jos kortežas nuskriejo per rekordinį laiką.
Žurnalistas Andrius Tapinas, savo socialinio tinklo paskyroje išreiškęs nuostabą dėl tokio Prezidentės sprendimo, sulaukė nemažo palaikymo.
„Latvija yra mūsų draugė, artimiausia kaimynė ir ji švenčia savo šimtmetį. Lietuva išsirinko žmogų, kuris jai atstovauja, ir mano galva, jis turi padaryti viską, kad ten atsirastų, kad pasveikintų artimiausią mūsų draugę su gimtadieniu – oficialiai, neoficialiai, per koncertą, per paradą, per vakarėlį, bet kad jis tai padarytų. Ir kai nueinama lengviausiu keliu – lietuviškai įrašytas sveikinimas oro uoste... Tai taip, galima ir taip sveikinti, bet tada irgi parodai požiūrį į gerus kaimynystės santykius“, – įsitikinęs A. Tapinas, dalyvavęs laidoje „DELFI Diena su Arnu Mazėčiu“.
Tuo metu buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis taip pat sakė esantis nustebintas tokio sprendimo.
„Geri susitarimai kyla iš gero požiūrio, tai reikia mums ir nutarti, ar jūsų du paminėti atvejai (kad prezidentė nenuvyko į Latviją ir Estiją – DELFI) formuoja tą gerą požiūrį, kurio dėka paskui galima laukti tam tikrų gerų susitarimų. Tai va jums ir atsakymas. Galbūt latvių prezidentui buvo išsamiai paaiškinta, kas irgi yra įmanoma, bet tiek, kiek žinau iš viešų šaltinių, man yra keistoka“, – sakė konservatorius.
A. Tapinas mano, kad Lietuva prarado gerą progą pasirodyti iš gerosios pusės, kai šalies vadovas, nepaisydamas visų kliūčių, vis tiek atvyksta pasveikinti savo kaimynų, nes jam ir jo tautai tai yra svarbu.
„Mes patys sau parodėme, kad mums, iš tikrųjų, nelabai svarbu. Na sugedo, tai sugedo. Aš matau hipotetinę situaciją: didžiulis koncertas, 20 tūkst. žmonių susirinko, ir vedėjas ar kažkas sako: žiūrėkite, va tokia juokinga situacija – sugedo lėktuvas prezidentei, bet ji atvažiavo! Ir išeina prezidentė ant scenos, ir pasveikina latviškai latvių tautą, ir sako: mes vis tiek kartu su jumis, kad ir kas bebūtų“, – kitokį scenarijų nupiešė žurnalistas.
Prezidentūros paaiškinimai, neva prezidentė nebūtų spėjusi nuvykti į renginius Rygoje, jo neįtikina.
„Nori – gali. Tu esi valstybės vadovas, tai nėra valstybė, kurioje yra didelis pavojus. Na gerai, ne automobiliu vykti galima. Aš tikiuosi, mes dar turime skraidančius sraigtasparnius, jeigu „Spartanas“ nebeskrenda. Jeigu jau galime žveją nukelti girtą nuo ledo, tai gal ir galime prezidentę į Rygą nuskraidinti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė žurnalistas.
Savo ruožtu A. Ažubalis mano, kad jeigu Rygoje būtų vykęs ne Latvijos šimtmečio minėjimas, o būtų atvykęs kokios nors galingos valstybės prezidentas susitikti su trimis Baltijos šalių vadovais, planas „B“ tikrai būtų surastas ir būtų suveikęs. Ji papasakojo istoriją iš savo darbo patirties, kai ambasados vairuotojas jį iš Rygos į Vilnių parvežė per 2,5 val., nes jam reikėjo spėti į svarbų susitikimą.
„Tie vizitai tarp valstybių vadovų, premjerų, vyksta dažnai, techniniai saugumo protokolai yra atmintinai žinomi, juos žino profesionalai. (…) Tuo labiau, kad latviai būtų suinteresuoti, jie būtų pasakę: vyrai, reikia. Ir būtų viską iškart padarę. Galbūt yra kažkas tokio, ką mes sužinosime po tam tikro laiko“, – svarstė buvęs URM vadovas.
Kalbėdamas apie tai, kad Lietuvai apskritai yra reikalingas planas „B“, nes „Spartanas“ dažnai genda, A. Tapinas sakė, jog tai yra gėdingas faktas. Pasak jo, Lietuvai apskritai reikėtų peržiūrėti požiūrį į valstybės vadovus ir jų prestižą. Tuo metu A. Ažubalis sakė, jog buvo anksčiau svarstyta, kad Lietuva galėtų įsigyti lėktuvą šalies delegacijoms skraidyti, ir buvo paskaičiuota, kad pigiausia būtų jį nuomotis.
A. Tapinas mano, kad Prezidentūra nesitikėjo tokios žmonių reakcijos, o viskas, kas komunikuojama, tėra tik pasiteisinimai.
„Vakar visi portalai mušė rekordus pagal skaitomumą, nes tai rezonuoja. Mes latviams jaučiame kažkokią meilę ir mes nepatogiai jaučiamės. Prezidentas yra mūsų tautos simbolis ir atstovas, tai kai jam arba jai kažkas nepavyksta, mes irgi išgyvenam. Tai mes išgyvenome, kad jeigu taip mums nutiktų, tai mes, paprasti žmonės, būtume radę ir planą „B“ ir planą „C“, kaip nuvaryti pas mylimą dėdę ar brolį į gimtadienį“, – reziumavo žurnalistas.
DELFI primena, kad Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio minėjime Vilniuje dalyvavo tiek Latvijos prezidentas Raimundas Vėjuonis, tiek Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.