Kaip teigiama DELFI gautuose paaiškinimuose, iki narystės ES Lietuva gavo ES finansinę paramą pagal PHARE, ISPA ir SAPARD programas, taip pat dvišalę Norvegijos Karalystės programą, dalyvavo Europos bendrijų programose. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus pilnateise ES nare, atsirado galimybė pasinaudoti ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšomis, taip pat gauti paramą pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus bei Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą.

Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus. EEE finansinio mechanizmo parama yra skirta 15-ai šalių, o Norvegijos finansinio mechanizmo parama yra skirta 12 naujųjų Europos Sąjungos šalių.

Pirmasis EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų laikotarpis apėmė 2004 – 2009 metus. Šiuo laikotarpiu Lietuvai buvo skirta 67,3 milijonai eurų Norvegijos ir EEE paramos įvairiems projektams ir subsidijų schemoms Lietuvoje įgyvendinti. Lėšų skirstymą organizavo Finansų ministerija.

Antrasis EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų laikotarpis apima 2009 – 2014 metus. Šiuo laikotarpiu Lietuvai skirta 84 milijonai eurų Norvegijos ir EEE paramos įvairiems projektams šalyje įgyvendinti. Paramos įgyvendinimo laikotarpis tęsėsi iki 2017 m.

Kaip teigiama DELFI gautuose paaiškinimuose, vienas iš 2009 – 2014 m. finansinio periodo paramos prioritetų – per nevyriausybinių organizacijų rėmimą sustiprinti pilietinės visuomenės vystymąsi, prisidėti prie socialinio teisingumo, demokratijos ir tvarios plėtros, skatinti šalių donorių ir paramos gavėjų visuomenių bendradarbiavimą. Šis prioritetas Lietuvoje buvo įgyvendintas per NVO Programą Lietuvoje.

2012 metų gruodį Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo NVO Programos Lietuvoje operatoriumi tapo Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas kartu su partneriu „OSFL projektai“.

Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Nevyriausybinių organizacijų (NVO) Programos tikslas – sustiprinti pilietinės visuomenės vystymąsi ir prisidėti prie socialinio teisingumo, demokratijos ir tvarios plėtros, skatinti dvišalius santykius tarp šalių donorių ir gavėjų visuomenių.

NVO Programa Lietuvoje buvo nukreipta į žmogaus teises, pilietinio aktyvumo skatinimą ir nevyriausybinių organizacijų gebėjimų vystymą. NVO Programos Lietuvoje paramos suma, kuri buvo išskirstyta ir panaudota iki 2016 metų pabaigos – 5,5 milijonai eurų iš Europos Ekonominės Erdvės šalių (Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino).

NVO Programos Lietuvoje paramos sritys buvo:

1. Demokratija ir geras valdymas – apimant demokratinių vertybių įtvirtinimą, dalyvaujamąją demokratiją ir aktyvų pilietiškumą, gerą valdymą, informacijos prieinamumą bei skaidrumą.
2. Žmogaus teisės – apimant pilietinių ir politinių teisių skatinimą ir apsaugą bei kovą su diskriminacija visais pagrindais (etninės kilmės, religijos, lyties, lytinės orientacijos, neįgalumo, ir kitais).
3. Pažeidžiamos grupės – paramos sritis apėmė gerovės ir bazinių socialinių paslaugų teikimą pažeidžiamoms grupėms, kur tokios paslaugos be paramos nebūtų teikiamos ar nėra pakankamai teikiamos valstybės institucijų; taip pat buvo stiprinamos naryste pagrįstos NVO, atstovaujančios pažeidžiamas grupes. Šios Programos rėmuose pažeidžiamomis grupėmis laikomi rizikos grupės vaikai ir jaunimas, ŽIV/AIDS paveikti žmonės, neįgalūs ir/ar psichikos sutrikimų turintys vaikai bei jų šeimos, prekybos žmonėmis aukos, smurto šeimoje aukos ir/ar smurto lyties pagrindu aukos.

Papildoma paramos sritis:

4. Aplinkosauga ir klimato kaita – šioje paramos srityje buvo skatinamas NVO aktyvumas siekiant tolydžios plėtros ir aplinkosaugos tikslų.
Vykdant Programą buvo siekiama kovoti su rasizmu ir ksenofobija, homofobija, antisemitizmu, romų diskriminacija, seksualiniu priekabiavimu, smurtu šeimoje (apimant smurtą lyties pagrindu), prekyba žmonėmis, skatinti pagarbą ir daugiakultūrinį supratimą, teigiama DELFI gautame dokumente.

Programos vykdymo metu iki 2016 metų pabaigos pagal išvardintas sritis paramą gavo daugiau nei 100 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų.

Dovilė Šakalienė buvo viena pagrindinių Europos Ekonominės Erdvės NVO Programos rengėjų, bei dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute iki 2015 m. pabaigos. 2013-2015 m. vadovavo Institutui bei NVO Programai. NVO Programa buvo tiesiogiai nuolat prižiūrima ir audituojama EEE Finansinių mechanizmų biuro Briuselyje.

Visa pateikta informacija yra iš viešai prieinamų oficialių šaltinių – Finansų ministerijos, EEE finansinių mechanizmų ofiso Briuselyje.

Seimo narė D. Šakalienė po vaikų paėmimo skandalų sulaukė grasinimų. Kaip rašė BNS, jai yra skirta policijos apsauga. Pati parlamentarė nuo bet kokių komentarų susilaiko.