„2017 m. pabaigoje STT pradėjo didelį rezonansą sulaukusį ikiteisminį tyrimą Santaros klinikose, kuomet, kaip galima kyšio forma, pinigai už galimus palankumus laimint viešuosius pirkimus buvo pervedami paramos gavėjams, tai yra juridiniams asmenims, susijusiems su Santaros klinikomis. Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą nusprendėme pasigilinti į situaciją, ar tai yra vienintelis ir unikalus atvejis, būdingas tik Santaros klinikoms, ar tai yra sisteminis reiškinys, su kuriuo galima susidurti ir kitose ligoninėse“, – motyvus atlikti analizę paaiškino STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.
Panašių tendencijų buvo nustatyta ir kitose šalies ligoninėse. Ikiteisminis tyrimas taip pat pradėtas ne tik Santaros klinikose. Kaip sakė STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas, ne per seniausiai ikiteisminiai tyrimai pradėti ir Panevėžio, Šiaulių respublikinėje ligoninėse.
STT atstovai teigė neturį duomenų, kurie leistų atsakyti į klausimą, ar iš juridinių asmenų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, buvo prašoma paramos, ir jeigu tokių atvejų būtų verslininkus ragino pranešti jiems.
„Mes tikrai raginame verslo atstovus, kuriuo bet kokiu atveju, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose, susidūrė su prašymais, reikalavimais arba užuominomis pervesti paramą kažkokiems juridiniams asmenims, ir, galbūt, taip įgyti palankumą laimint arba dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, apie tai pranešti STT, ir kiekvienas atvejis bus analizuojamas ir vertinamas. Šiuo metu mes neturime tokios informacijos, kad galėtume kažką įtarti arba kaltinti, bet kaip patys matote, skaičiai kalba patys už save ir skaičiai identifikuoja rizikas“, – sakė J. Raškevičius.
STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas teigė, kad analizuojant skaičius, reikėtų užduoti sau kitą klausimą, kiek verslui kainuoja dalyvavimas arba laimėjimas viešuosiuose pirkimuose.
„Vien sausi skaičiai rodo, kad verslas vienokiu arba kitokiu būdu į susijusius juridinius asmenis pervedė netoli 8 mln. eurų. Mes nesakome, kad tai yra blogai. Mes sakome, kad tai vertas diskusijos klausimas. Jeigu verslas yra priverstas tai daryti, o ne daro tai sava valia, tai jau yra blogai, ir į tai reikia gilintis. Tada yra kitas klausimas, kiek galimai išbrangsta viešieji pirkimai, jeigu verslas yra priverstas mokėti dešimtinę arba kitokį mokestį“, – sakė J. Raškevičius.
Impulsą analizei davė situacija Santaros klinikose
Išanalizavus 2015-2017 m. Santaros klinikos vykdytus viešuosius pirkimus ir gautą paramą, nustatyta, kad 319 juridinių asmenų laimėjo Santaros klinikų vykdytų viešųjų pirkimų už beveik 164 mln. eurų. Per tą patį laikotarpį 216 juridinių asmenų skyrė beveik 8 mln. eurų paramos Santaros klinikoms arba su jomis susijusiems paramos gavėjams, nustatė STT analitikai.
Analizuodami, kiek įmonių per tą laikotarpį laimėjo Santaros klinikų organizuotus viešuosius pirkimus ir suteikė paramos, ekspertai nustatė, kad tokių įmonių buvo 123. 2015-2017 m. šie juridiniai asmenys (t. y. 39 proc. viešųjų pirkimų laimėtojų) suteikė daugiau kaip 4 mln. eurų paramos Santaros klinikoms ir su jomis susijusiems paramos gavėjams bei laimėjo 87 proc. (daugiau kaip 142 mln. eurų) Santarų klinikų viešųjų pirkimų vertės.
STT atkreipė dėmesį, kad Santaros klinikų organizuotus viešuosius pirkimus laiminčios įmonės paramą pervedė ne tik į Santaros klinikų paramos sąskaitą, bet ir 28 paramos gavėjams, registruotiems Santaros klinikų adresu ir dar 42 paramos gavėjams, kuriems vadovauja Santaros klinikų darbuotojai.
Tai būdinga ir kitoms ligoninėms
Tęsiant analitinį tyrimą, STT nustatė, kad panašios tendencijos, kai didžiausią viešųjų pirkimų dalį laimi juridiniai asmenys, teikę paramą, būdingos ir kitoms Lietuvos ligoninėms.
Pavyzdžiui, 2013-2016 m. 52 juridiniai asmenus (t.y. 11 proc. viešųjų pirkimų laimėtojų) skyrė paramą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Všį Kauno klinikoms ir laimėjo 56 proc. (apie 150 mln. eurų) Kauno klinikų viešųjų pirkimų vertės.
40 juridinių asmenų (t. y. 18 proc. viešųjų pirkimų laimėtojų) skyrė paramą Všį Respublikinei Šiaulių ligoninei ir laimėjo 56 proc. (apie 33 mln. eurų) visų šios ligoninės viešųjų pirkimų vertės.
Taip pat 44 juridiniai asmenys (t.y. 27 proc. viešųjų pirkimų laimėtojų) skyrė paramą Všį Respublikinei Panevėžio ligoninei ir laimėjo 66 proc. (apir 27 mln. eurų) Panevėžio ligoninės viešųjų pirkimų vertės.
Siekiant patikrinti, kiek minėta parama atitinka Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme įtvirtintus paramos tikslus, STT ekspertai atliko 10 didžiausią paramą gavusių su Santaros klinikomis susijusių paramos gavėjų finansinių srautų analizę. Nustatyta, kad beveik pusė gaunamų įplaukų buvo panaudota komandiruotėms, konferencijoms, renginių organizavimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms apmokėti.
Atlikto tyrimo rezultatus STT žada pateikti sprendimus priimantiems valstybės vadovams ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją, bei kartoti tokią analizę ateityje.
Ministerija pastebėjo panašias tendencijas
Pasak jo atstovės spaudai Linos Bušinskaitės-Šriubėnės, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir ministerijos vadovybė labai vertina STT atliktą analizę ir joje pateiktus faktus apie mūsų šalies gydymo įstaigų gaunamą paramą iš verslo subjektų ir kiek viešuosius pirkimo konkursus laiminčios įmonės teikia paramos gydymo įstaigoms.
„Visgi šie faktai nenustebino, nes SAM vadovybės iniciatyva ministerijos korupcijos prevencijos specialistų surinkta informacija apie gydymo įstaigų gaunamą paramą iš verslo subjektų parodė labai panašią situaciją. O įvertinus tokius nerimą ir abejonių keliančius faktus, SAM korupcijos prevencijos specialistai parengė ir gydymo įstaigoms išsiuntė specialias rekomendacijas, kurių nurodė laikytis, siekiant užtikrinti maksimalų skaidrumą įstaigų veikloje“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Siekiant gerinti padėtį ministerija siūlo įsiregistruoti paramos gavėjo statusą, viešinti įstaigos teisę gauti paramą (pagal Labdaros ir paramos įstatymą) įstaigos svetainėje, skelbimų lentose, išdėstyti lankstinukus matomose vietose, vykdyti aiškinamąjį darbą jeigu lankytojai teiraujasi dėl paramos suteikimo.
Taip pat siūloma viešinti kokiems tikslams įstaiga gali panaudoti gautą paramą (medikų kvalifikacijos kėlimui, gyventojų sveikatos stiprinimui, informavimui ir pan.).
„Pacientui siūlant pinigus, medicinos personalas turi išaiškinti asmens teisę remti įstaigą ir kokiu būdu tai daroma (įmokama į įstaigos kasą, mokėjimo pavedimu per banko įstaigą), siekiant išvengti konfliktinės situacijos ir policijos kvietimo galimo kyšio atveju“, – teigė ministro atstovė.
Pasak jos, taip pat siūloma įpareigoti teikti viešas ataskaitas apie gautos paramos panaudojimą.
Santaros klinikos sako, kad didžiąją dalį paramos gauna ne pinigais
Santaros klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė paaiškino, kad didžioji dalis paramos Santaros klinikoms teikiama ne pinigais, o vaistais bei medicininėmis priemonėmis, kuriuos skiria įvairios farmacijos kompanijos.
„Parama vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis yra naudojama išskirtinai pacientų gydymui. Ši parama gaunama vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu bei kasmet deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, visa informacija apie Santaros klinikų gaunamą paramą viešinama įstaigos veiklos ataskaitose“, – teigiama G. Letukienės atsiųstame paaiškinime.
Pasak atstovės spaudai, tuo pačiu adresu kaip Santaros klinikos yra registruota įvairių profesinių gydytojų, slaugytojų asociacijų ir draugijų, kurios yra atskiri juridiniai asmenys, veikiantys pagal savo įstatus ir patys atsakantys už organizacijos juridinę veiklą bei savarankiškai deklaruojantys pajamas ir išlaidas.
„Šios organizacijos nėra atskaitingos Santaros klinikoms, joms ataskaitų neteikia, todėl ligoninė neturi tokios informacijos ir jos komentuoti negali. Visa gauta parama naudojama tiesioginei ligoninės veiklai laikantis visa tai reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų“, – teigė G. Letukienė.