Taip ji kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) organizuojamoje diskusijoje „Kokio visuomeninio transliuotojo norime“ Panevėžyje. Apie tai, kokį visuomeninį transliuotoją įsivaizduoja, ir pastaruoju metu jam kylančias grėsmes, be Z. Kelmickaitės, diskutavo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LŽS pirmininko pavaduotojas Darius Lukaševičius ir LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis. Diskusiją moderavo žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.
Kaip dirbti, pasirenka pati
Politikams pastaruoju metu planuojant keisti LRT valdymą ir kylant grėsmei, kad visuomeninis transliuotojas bus politizuotas, Z. Kelmickaitė sako visuomet pati pasirenkanti, ką ir kaip filmuoti. O labiausiai jai patinka rodyti įdomius Lietuvos žmones. Ir jei žmogus įdomus, bet pasipūtęs, pabrėžia ji, daug dėmesio laidose jam nebus skirta.
„Nufilmavome Plaškių bažnyčią ir babą, prūsę, kuriai 86 metai. [...] Įdėjo tą babą, kuri pynė cibulius, ir pasakojo, kaip ištekėjo, į feisbuką ir jauni mūsų žurnalistai man sako – „neįsivaizduojat, kaip „sužiūrėjo“ tą babą“. Per dieną – 150 tūkstančių“, – pasakojo ji.
Z. Kelmickaitė kategoriška: „Ir niekas man neįrodysite, kad paprasti žmonės neįdomūs!“
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pasakojo, kad ją, atėjusią dirbti į LRT iš privačios struktūros, pribloškė jau dabar egzistuojantis „pageidavimų koncertas“ dėl to, kas turi ar ko neturi būti LRT eteryje. Pasak jos, visi siūlytojai akcentuoja didelį LRT biudžetą, tačiau neįsivaizduoja, kiek to biudžeto reikia konkretiems darbams atlikti.
„Geras pavyzdys yra popiežiaus vizitas. Savaitgalis, kai popiežius lankėsi Lietuvoje, [...] mums, televizijai, atsiėjo apie 100 tūkst. eurų“, – sakė ji.
LRT laidų vedėja Zita Kelmickaitė taip pat kalbėjo, kad dažnas žiūrovas nė neįsivaizduoja, kiek žmonių turi prisidėti prie kokybiško visuomeninio transliuotojo turinio. Tai, pasak jos, iliustruoja tokie pavyzdžiai, kai jai paskambinama renginio išvakarėse ir kviečiama atvykti nufilmuoti miestelio šventės, o tam reikėtų pajungti dideles darbuotojų pajėgas ir daugybę technikos, tad suspėti dažnai tiesiog neįmanoma.
Pasigenda visuomenės palaikymo
Kaip diskusijoje kalbėjo LŽS pirmininko pavaduotojas Darius Lukaševičius, valdžia visuomet siekė kontroliuoti žiniasklaidą. Tik šiuo atveju kiek stebina visuomenės požiūris.
„Visuomenė palaikydavo laisvą žodį ir suprasdavo, kad be jo bus negerai, bet turiu pasakyti, kad šiandien to nebėra. Viešojoje erdvėje valdžios ir laisvo žodžio konflikte laimi valdžia“, – sakė jis.
Problema, pasak jo, yra ta, kad buvusi administracija išties darė klaidų, tačiau už tai naujoji vadovybė atsakyti neturėtų.
„Paskirta nauja vadovybė, kuriai nepasitikėjimo a priori niekas nereikštų. Dabar yra situacija, kai bandoma po tuo pakišti techninius dalykus, kurie ilgainiui lems tai, kad ta valdžia, kuri valdys, galės kontroliuoti mūsų visų nacionalinį transliuotoją“, – kalbėjo jis.
Pasak D. Lukaševičiaus, žmonės turi pasakyti, ar jiems tai rūpi, nes jeigu nerūpi, visos kovos yra beprasmiškos.
„Kišimasis į turinį yra pats baisiausias dalykas, kurį gali daryti politikai, nes turinys yra šventa“, – akcentavo jis.
Nerimą kelia skuba ir pasiūlymų visuma
LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė kalbėjo, kad nerimą kelia pasiūlymų, kaip keisti LRT valdymą, visuma ir skuba.
Ji išvardijo, konkrečius aspektus tyrimo dėl LRT išvadose, pagal kurias ketinama imtis realių LRT valdymo pokyčių: ketinimai mažinti tarybos galias ir įsteigti valdybą; užmojis naikinti administracinę komisiją, kuri patarinėja tarybai administraciniais klausimais; tai, kad mažąją valdybos dalį sudarytų administracijos nariai, o didžiąją – nepriklausomi (neaišku, kaip jie bus parenkami); politikų deleguotų tarybos narių kadencijų sutapatinimas su tų institucijų, kurios skiria; papildomas reguliavimas iš LRT Komisijos ir etikos inspektoriaus.
Kalbėdama apie papildomą reguliavimą LRT generalinė direktorė pabrėžė, kad LRTK ir etikos inspektorius jau dabar atlieka šią funkciją, tad kyla klausimas, kaip tai bus daroma papildomai. Abiejų šių institucijų vadovus skiria Seimas.
„Europos transliuotojų sąjunga, pažvelgusi į tuos pasiūlymus, pasakė, kad, jų manymu, čia kuriama beprecedentė trijų pakopų kontrolės sistema: valdyba, taryba ir papildomas reguliavimas iš LRTK, kuris ir dabar egzistuoja“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT tarybos pirmininkui abejonių dėl pertvarkų tikslų nekyla
Praėjusį antradienį Seimas po svarstymo išvadų projektą atmetė. Projektas buvo grąžintas tobulinti Kultūros komitetui, bet šis patvirtino tokias pat išvadas ir jos jau ketvirtadienį grįš į plenarinių posėdžių salę.
„Rodos, nieko siaubingo tuose pasiūlymuose nėra, bet kai pasižiūri į visumą ir prisiminus LRT istoriją, [...] tai kelia klausimų. Klausimų taip pat kelia tas buldozeris, kuriuo ir kokiu greičiu visi šie pasiūlymai yra stumiami“, – teigė LRT vadovė.
Kultūros komiteto pirmininkas ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po kelių posėdžių, per kuriuos išvadų patvirtinti nepavyko, pareiškė, kad LRT įstatymo pataisas gali inicijuoti ir be patvirtintų išvadų. Jis pataisas ketina registruoti jau artimiausiu metu.
LRT tarybos pirmininkas kalbėjo, kad jam neramu, jog tyrimas, kurio objektas turėjo būti finansai, išaugo į planus keisti valdymą. Jis sakė, kad labai skubama – reikėtų duoti laiko dirbti naujai administracijai ir po kurio laiko – metų ar kelių – vertinti, kaip ji atlieka funkcijas.
„Bet ne – ieškoma priekabių, o paskui imamasi pertvarkų. Ir be abejo – man net abejonių nekyla, – kad pertvarkos reikalingos tam, kad kažkokiu būdu galėtum turėti įtakos, kad galėtum valdyti LRT“, – kalbėjo jis.