„Matome, kad padėtis švietimo sistemoje negerėja, prasidėjo streikai, o ir perspektyvos, kurios atsispindi kitų metų biudžeto projekte, yra labai prastos. Švietimo sistemos darbuotojai nugramzdinti į nesibaigiančių problemų liūną. Todėl tikimės ministrės atsakymų dėl mitinguojančių pedagogų reikalavimų bei kitų metų planų“, – pažymėjo Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Ir nors į posėdį buvo kviečiama ir Švietimo bei mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, tačiau ji neatvyko, nors atvyko kelios dešimtys pedagogų iš visos Lietuvos.
„Buvau palikęs tuščią vietą ministrei, bet ministrė prisijungė prie streikuojančių ir šiandien nedirbs, – pasisveikinęs su susirinkusiais šmaikštavo G. Landsbergis ir įvardijo iš ministrės gautą atsakymą. – Ministrė pasirinko neskelbti, ką ji šiuo metu daro savo darbotvarkėje, tik lakoniškai pasakė, kad turi kitų užsiėmimų.“
Susirinkime dalyvavęs Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas padėkojo už streikui skiriamą dėmesį ir pabrėžė, kad prie jo gali prisijungti ir daugiau mokyklų nei skelbiama. Gali prisijungti ir du, ir trys šimtai, teigė A. Navickas, pridurdamas: „Nespėjame norinčių registruoti“.
Susirinkime dalyvavęs A. Navickas teigė, kad streikas organizuojamas ne dėl pinigų. „Esminė problema, kad sistema yra visiškai neteisinga, neskaidri ir neaiški“, – tvirtino A. Navickas. Jo teigimu, vadovai artimiems žmonėms gali suformuoti neteisingai didelius atlyginimus.
A. Navickas taip pat pridūrė, kad kone didžiausias šios naujos reformos gynėjas – Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas, tačiau, jo teigimu, prie streiko prisijungė ir ta mokykla, kurioje jis dirba.
Į G. Landsbergio inicijuotą susirinkimą atvyko ir mokytojai, kurie teigė, kad daugiausia klausimų sukėlė „antroji kišenė“. Vilniaus „Žemynos“ progimnazijos istorijos mokytoja Neringa Belevičiūtė teigė, kad buvo neaišku, iš kelių savaičių jas dauginti bei koks kontaktinės valandos procentas turėtų būti mokamas už nekontaktinę valandą.
Kalbėdama visiems susirinkusiems ji prisipažino: „Šįmet pirmą kartą labai rimtai svarsčiau, kad galbūt atėjo laikas išeiti iš mokyklos, nors aš labai myliu savo darbą ir nenorėčiau to padaryti“.
Pradinių klasių mokytoja Rasa Zabelskienė įvardijo, kad dirbant su iš užsienio atvykusiu mokiniu ar dirbant su daugiau mokinių nei 24, galima susitarti su direktoriumi, kad atlyginimas būtų pakeliamas. Tiesa, kiek pakeliamas, nebuvo įvardyta, esą tai – susitarimo reikalas. „Kas man atsakys, kodėl mano darbas įvertintas penkiais procentais, kito – septyniais, o dar kito – penkiolika. Ar taip turėtų būti?“ – svarstė mokytoja.
Mokytojus išklausęs G. Landsbergis teigė, kad didžiausias problema – viskas palikta pavienių mokytojų deryboms su direktoriais.
„Leiskime mokytojams dirbti vėl mokytojais. Turime valstybės mastu sukurti tokią sistemą, kad kiekvienam mokytojui nereiktų tapti derybininku. O kaip išeiti iš šios situacijos? Ne taip lengva“, – apie situaciją kalbėjo A. Navickas ir pridūrė, kad kitos profesinės sąjungos neprisijungė prie streiko dėl to, kad jas varžo anksčiau pasirašyta sutartis.
A. Navickas esamą situaciją apibūdino pradinių klasių mokytojos pavyzdžiu – esą ir jos, nors dirba tiesiogiai su visa klase, turi derėtis dėl savo atlyginimų. „Tai akivaizdi įstatymo spraga“, – teigė profesinės sąjungos pirmininkas.
Pirmininkas dar kartą pabrėžė, kad derėtis su ministre nepavyksta. „Tą padaryti galbūt galima bus tik uždarius tris šimtus mokyklų“, – svarstė pirmininkas.
Posėdyje dalyvavęs Vytautas Juozapaitis susidariusią situaciją apibūdino kaip „tragišką“. „Situacija yra jau net ne tragikomiška, o tragiška“, – teigė V. Juozapaitis.
„Tai, kas įvyko, jau yra už kritikos ribų“, – kalbėjo V. Juozapaitis ir pridūrė, kad ministrė turėtų pagalvoti apie pasitraukimą.
V. Juozapaitis įvardijo ir dar vieną pusę – tėvus. „Visokių nuomonių yra“, – teigė pradinių klasių mokytoja ir pridūrė, kad sulaukia nemažai palaikymo.
Vilniaus „Žemynos progimnazijos anglų kalbos mokytoja tvirtino, kad prasidėjus streikui sulaukė daugybės žinučių iš kitų pedagogų bei kitų mokyklos bendruomenės narių, kurie reiškė palaikymą.
„Atsakomybė turėtų būt premjero, – teigė V. Juozapaitis. – Primena Kremlių, nes situacija yra viena, o vis sakai, kad viskas gerai, kad čia keli melagiai susirinkę.“ V. Juozapaitis taip pat stebėjosi, kad tokia situacija susidarė tais metais, kai buvo paskelbta, kad mokytojo profesija turi tapti prestižine.
Susirinkime dalyvavęs Mykolas Majauskas išreiškė pritarimą mokytojams teigdamas, kad didžiausia problema – ne pinigai. „Suprantu, kad ne piniguose laimė, bet nelaimingu geriau būti su pinigais, o ne be jų“, – kalbėjo M. Majauskas ir paklausė, kokio atlyginimo tikisi mokytojai.
A. Navickas pabrėžė, kad mokytojai nesiekia pernakt išaugančio atlyginimo, mokytojai esą reikalauja aiškumo.
Susirinkime dalyvausi Irena Degutienė iškėlė klausimą, ar iš tikrųjų reikėjo eiti etatinio apmokėjimo keliu ir kur buvo padarytos klaidos, jei dabar yra kilęs toks pasipiktinimas. Ji taip pat klausė, kodėl profesinė sąjungos nebandė susitarti ir ar tai nėra tiesiog politikavimas.
A. Navickas pabrėžė, kad bandė kalbėtis su kitomis profesinėmis sąjungomis, o sąjungos, kuri daugiausia priešinosi, A. Navicko teigimu, nebėra. „Ten liko tik tie nariai, kurie nežino, kad kiti jau išėjo“, – apie A. Jurgelevičiaus vadovaujamą profesinę sąjungą kalbėjo A. Navickas.
Klausimą uždavė ir Radvilė Morkūnaitė. „Jei daliname į tas „kišenes“, kaip fortepijono mokytoja suskaičiuoja nekontaktines valandas? – svarstė R. Morkūnaitė. – Kaip šitos mokyklos?“
„Yra tiek skaičiavimų ir skaičiukų, kur ir direktorė nežino, ką padaryti. Visi užsiėmę skaičiavimais, o svarbiausia juk vaikas, – kalbėjo susirinkime dalyvavusi muzikos mokytoja. – Streikuoju dėl to, kad nejaučiu pagarbos ir meilės žmogui. Nejaučiu, kad mes esame gerbiame, galų gale – vaikai negerbiami, o jie – mūsų ateitis.“
Mokytoja, kalbėdama visiems susirinkusiems, rėžė: „Švietimo ministru paprašykime gal Roką Masiulį?“ Muzikos mokytoja svarstė: „Kodėl švietimas visada yra ta ministerija, kur gali paskirti bet ką?“
„Švietimo ministrė, mes su ja daugybe kartų kalbėjome ir siekėme, kad ji mus išgirstų, – susirinkimo pabaigoje kalbėjo G. Landsbergis. – Kreipėmės ir į Švietimo komiteto pirmininką. Tyliai, negarsiai. Sakydami, kad yra galimybė pakeisti ministrę.“
„Lyg ir buvome išgirsti, bet akivaizdu, kad labai trumpam, – kalbėjo G. Landsbergis.- Galime laukti kol trys šimtai streikuos, kol pusė mokinių neturės pamokų, kol pusė mokytojų išeis į gatves vien dėl to, kad kažkieno politinės ambicijos yra tokios didelės.“
G. Landsbergis teigė, kad turi nebelaukti: „Kitas žingsnis – pradėti interpeliacijos procesą ministrei. Padėti jai pasitraukti. Tuščia kėdė rodo, kad žmogus nelabai nori dirbti“.
Po posėdžio G. Landsbergis teigė, kad nemato kitos išeities – tik interpeliacijos inicijavimas: „Pasiūliau tai aptarti frakcijoje, kad, manau, dabar tai teisingas kelias. Kitu atveju, kaip ir minėjau frakcijos posėdžio metu, būsime priversti laukti VTEK sprendimo ar dar pusės Lietuvos mokyklų streiko. Akivaizdu, kad mokyklų kuo toliau, tuo prisijungia daugiau. Manau, kad interpeliacija parodys aiškią ir Seimo politinę valią: ar Seimas prisiima atsakomybę už ministrės klaidas ar ne“.
G. Landsbergio teigimu, konservatorių frakcijoje nuomonė dėl interpeliacijos – vieninga. Jis taip pat teigė, kad apie tai kalbėsis ne tik su kitomis frakcijomis, bet ir su valdančiaisiais. „Šiandien tai ir jų atsakomybė. Nebelaukti, nepašluoti po kilimu, o spręsti čia ir dabar“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Papildyta. Po kelių valandų Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės atstovė pateikė informaciją, kad susitikimo su TS-LKD laikas vis dar derinamas.
„Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė šiandien ir neturėjo atvykti į susitikimą su konservatoriais. Buvo gautas jų kvietimas į susitikimą šiandien, bet ministrė pasiūlė susitikimui kitą laiką, nes tuo metu vyko jos ir ministerijos atstovų susitikimas su Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku E. Jovaiša. Susitikimo laikas su konservatorių frakcija tebederinamas. Kvietime buvo nurodyta susitikimo tema: aptarti kitų metų valstybės biudžetą“, – teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktame paaiškinime.
Streiko organizatorių reikalavimai
Streiką organizuojanti Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) reikalauja nedelsiant atsisakyti šios „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.
Tos profesinės sąjungos, kurios pasirašė sutartis ir patvirtino, kad sutinka su naujojo etatinio modelio įvedimu, negalėjo jungtis prie streiko. Sąjungų teigimu, prisijungiant jie pažeistų sutartį.
LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko teigimu, dėl šios priežasties kai kurios sąjungos pradėjo masiškai mažėti. Anot A. Navicko, rugsėjo mėnesį prie LŠDPS prisijungė daugiau kaip tūkstantis mokytojų. Esą jie prie LŠDPS jungėsi išreikšdami nepritarimą etatiniam atlyginimų skaičiavimo modeliui.
Streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos atstovai teigia, kad dėl dabartinių švietimo problemų ministrė Jurgita Petrauskienė turėtų prisiimti atsakomybę.
Dar prieš streiką buvo skelbiama, kad prie jo nuo pirmadienio jungsis penkios mokyklos. Jų Lietuvoje iš viso yra 2000. Per savaitę prie streiko turėtų prisijungi iš viso 79 ugdymo įstaigos.
Streikas neterminuotas, todėl neskelbiama galima jo pabaiga.
Pirmadienį streikuojančius mokytojus aplankė Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.
TS-LKD posėdis: