Pirmuoju apklausiamas buvęs Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas, jis yra buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
B. Bradauskas liudijo apie Seime svarstytą kelio Vilnius-Utena rekonstrukciją, vartojimo kreditų, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą.
Buvęs parlamentaras sakė, kad jam šis projektas pasirodė per brangus, tačiau jį palaikė dauguma frakcijos narių.
„Aš iš pat pradžių, kai pamačiau palūkanas, iš karto pasakiau: ne ir kapitaliai ne. Mes paskui panagrinėjome, fiksuota suma to kelio priežiūrai, nesvarbu, koks metų laikas. Ten susiklostė taip, kad man kėlė abejonių, ar apsimoka taip daryti (...) Šis projektas aš jam nepritariau iš pradžių ir STT pasakiau, kad tai per brangu“, – teismui sakė B. Bradauskas.
Teisėjai teiravosi, ar liudytojui žinoma Liberalų frakcijos pozicija, Darbo partijos pozicija dėl šio kelio rekonstrukcijos. B. Bradauskas atsakė, kad šių politinių jėgų pozicija jam nežinoma.
Apie būtinybę atnaujinti kelią Vilnius–Utena pradėta kalbėti 2013 metais, 2014 metais Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė pritarė, kad jis būtų įgyvendintas viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu, o Seimas po ilgų diskusijų jam pritarė tik 2015-ųjų pabaigoje.
Anksčiau skaičiuota, kad 13-os metų trukmės kelio statybos ir priežiūros projekto vertė sieks 170 mln. eurų. Tačiau 2016-ųjų gruodį pradėjusi dirbti naujoji Vyriausybė iš naujo įvertino projektą ir pernai gegužę Susisiekimo ministerija pasiūlė Kelių direkcijai kelią rekonstruoti ruožais, naudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Iki šiol jau paskelbti du projekto rangos konkursai, jų bendra preliminari vertė – apie 44 mln. eurų.
1985 metais pastatyto kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.
Teisėsauga įtaria, kad bylos kaltinamasis, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis per politikus siekė „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant įstatymus dėl vartojimo kreditų, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo, bandė paveikti Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius-Utena priėmimą.
Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams asmenims – Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui, koncernui „MG Baltic“. Be buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio, byloje kaltinimai pateikti buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.
R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius buvusiems parlamentarams E. Masiuliui, Š. Gustainiui ir V. Gapšiui.
Prokurorai teigia, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis davė 106 tūkst. eurų kyšį E. Masiuliui už koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime.
Abu kaltinamieji tikina, kad pas E. Masiulį rasti pinigai – 90 tūkst. eurų – buvo R. Kurlianskio paskola.
Bylos duomenimis, per kratas pas E. Masiulį iš viso rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių.
Į teismą bus kviečiamas ir B. Bradausko sūnus
Pirmadienį per posėdį paaiškėjo, kad liudyti į „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą bus kviečiams ir B. Bradausko sūnus, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas.
Gegužę paskelbtose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadose teigiama, kad „Vilniaus prekybos“ vadovai siekė užsitikrinti koncerno „MG Baltic“ vadovų palaikymą ir pasinaudoti koncerno įtaka VMI. Pasak dokumento, „MG Baltic“ padėjo „Vilniaus prekybai“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų, todėl būtų tikslinga iš naujo įvertinti mokestinio tyrimo rezultatus ir atlyginti galimai padarytą žalą valstybei,
2015 metų rugpjūčio 28 dieną, tarpininkaujant LNK žurnalistui Tomui Dapkui, buvo suorganizuotas „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio VMI vadovo D. Bradausko susitikimas, per kurį aptarti „Vilniaus prekybos“ mokestinio patikrinimo rezultatai. Sutarta, kad D. Bradauskas kuruos šio patikrinimo eigą, o rezultatus perduos R. Kurlianskiui, šis informuos „Vilniaus prekybos“ atstovę.
Išvadose neminima atstovės pavardė, tačiau 2017 metų pradžioje „Vilniaus prekybos“ atstovė Diana Dominienė neigė dariusi įtaką VMI veiklai, o su D. Bradausku esą buvo susitikusi tik vieną kartą 2015 metais ir pranešė, kad „Vilniaus prekyba“ bendradarbiaus dėl pradėtų VMI tyrimų bei pateikė pasiūlymus, kaip pagreitinti procesą. Jos teigimu, susitikimas buvo oficialus ir jame dalyvavo kiti VMI bei „Vilniaus prekybos“ darbuotojai.
„Aš tikrai nežinau sūnaus draugų“, – teismui sakė B. Bradauskas. Tačiau jis pripažino, kad šia tema su sūnumi daug kalbėjosi kaip tėvas.
„Jis tikrai tėvui nemeluoja“, – tvirtino B. Bradauskas.
Jis teigė, kad vadovaujant VMI jo sūnui, „Maksima“ turėjo sumokėti į valstybės biudžetą 2 mln. eurų.
„Kai atleido, uždraudė skelbti, po metų paskelbė kaip kito patikrinimo išdavą. Nemanau, kad viskas švaru“, – teigė B. Bradauskas.
Finansų ministras Vilius Šapoka yra teigęs, kad D. Bradausko nutekinta informacija kenkė koncernų „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ mokestiniams tyrimams, nes 2015 metais susitikinėdamas su „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, D. Bradauskas informuodavo apie koncerno bei „Vilniaus prekybos“ mokestinių tyrimų eigą.
Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui, pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą.
D. Bradauskas už šiurkščius tarnybinius pažeidimus iš pareigų atleistas 2017 metų sausio 20 dieną.
Š. Gustaino siūlymai dėl vartojimo kreditų buvo atmesti
B. Bradauskas teismui pasakojo, ir kaip Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Vartojimo kreditų įstatymą, derino su Lietuvos banku. Anot liudytojo, buvo įvairių siūlymų, daugiausia dėl palūkanų normų.
Bylos duomenimis, 2015 metų spalį R. Kurlianskis perdavė Seimo nariui Šarūnui Gustainiui Vartojimo kredito įstatymo pataisos tekstą, o tuometinis Seimo narys juos registravo ir balsavo už šio teisės akto priėmimą.
Pasak B. Bradausko, dauguma Š. Gustainio siūlymų buvo atmesti. Buvęs Seimo narys sakė, kad Vartojimo kredito įstatymą reikėjo taisyti. Į politiką nuolat kreipdavosi rinkėjai, nes artimieji prasiskolindavo pasiėmę greituosius kreditus.