Panašu, kad LLRA–KŠS flirtas su „valstiečiais“ baigėsi taip pat greitai, kaip ir prasidėjo. Ketvirtadienį Seime nepavyko priimti naujojo partijų finansavimo įstatymo, kuriuo būtų skirta dotacija „valstiečių“ koalicijos partneriams socdarbiečiams. Tam, kad būtų atmestas prezidentės veto, valdantiesiems pritrūko kelių balsų, o opozicijos nariai, taip pat ir LLRA–KŠS atstovai, balsavime apskritai nedalyvavo.
„Mes tikrai nepritariame, nes negali būti taip, kad politinių kampanijų finansavimo sistema keičiama su kažkokios konkrečios frakcijos ar atskirų Seimo narių pageidavimais. Tai yra teisinė sistema, reglamentuojanti rinkimus, prezidentė ne veltui vetavo šį įstatymą. Jis iš esmės iškreiptų pačią finansavimo sistemą ateityje ir netgi, mano vertinimu, menkintų politinių partijų vaidmenį demokratinėje valstybėje. Negali būti tokių dalykų, todėl mūsų frakcija nuosekliai nuo pat pradžių pasisakėme prieš. Mes nebalsavome, nes nenorime, kad toks įstatymas būtų priimtas, juolab, kad buvo vetuotas“, – DELFI sakė LLRA–KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
Ji mano, kad Socialdemokratų darbo partija (LSDDP) visgi pirmiausiai turėtų dalyvauti rinkimuose ir tik tada, jeigu parodytų gerus rezultatus, gauti valstybės dotaciją, kaip ir visos kitos partijos.
Tiesa, ankstesnis įstatymo projektas turėjo LLRA–KŠS itin naudingą nuostatą – buvo siūloma tautinėms mažumoms atstovaujančioms partijoms valstybės biudžeto asignavimus didinti 1,5 karto. Tačiau vėlesniuose projektuose šio siūlymo nebeliko. R. Tamašunienė turi savo atsakymą, kodėl.
„Dauguma skaičiavo balsus, dar nebuvo daugumoje „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, ir supratę, kad tokiu „kabliuku“ galėtų pakabinti mus ant tos bendros meškerės, darė tokį bandymą. Įvertinant šios dienos rezultatus ir skirtą finansavimą mes gautumėme apie 80 tūkst. eurų. Be mes žiūrime į ateitį ir vis dėlto esame įsitikinę, kad partija, dalyvaudama rinkimuose turi įgyti rinkėjų pasitikėjimą, ir tuomet gavusi mandatus savivaldybėse, Seime, Europos Parlamente, gauti atitinkamą finansavimą. Dabar mes iškreipiame tą sistemą (...), kad vienos partijos ir nebandžiusios savo jėgų rinkimuose jau gaus pinigų, tuo metu kiti turi dėti daug pastangų, kad rinkėjai jais pasitikėtų ir juos rinktų“, – įsitikinusi LLRA–KŠS seniūnė.
Ji mano, kad nuostata dėl tautinių mažumų galėjo būti išimta dėl „elementaraus pykčio, kad LLRA–KŠS neremia projekto“.
„Ir iš karto pasibaigė meilė tautinėms mažumoms. Beje, šita partija deklaruoja, kad labai nori įtikti tautinėms mažumoms, bet matome, kad tai veikia tik tiek, kiek naudinga jiems patiems. Iš tikrųjų mums būtų naudingas žemesnis slenkstis rinkimuose, nes mes vienodomis sąlygomis dalyvaujame. (…) Be abejo, galima buvo ir palikti tą nuostatą, galėjo taip ir būti, bet ne tokiomis aplinkybėmis. Nes sudėjus viską, mes vertiname, kokią įtaką turės bendrai politinei sistemai Lietuvoje ir žiūrime toliau į ateitį, o ne bandome stverti šiandien kažkokius pinigus“, – sako R. Tamašunienė.
Paklausta, ar dar buvo bandymų iš „valstiečių“ kviestis LLRA–KŠS į frakcijų koaliciją, R. Tamašunienė teigė, kad tokie bandymai yra gana dažni.
„Bet mes tokio modelio kaip frakcijų koalicija neremiame ir nesuprantame, nes yra partija, šeši išrinkti Seimo nariai, kurie sudaro frakciją, eina būtent po bendra partijos programa, bendromis partiečių pastangomis ir jie turi realizuoti pažadus ir rinkėjams, ir savo rinkiminę programą, su kuria atėjo. Ir jeigu tave kviečia į Vyriausybę, į koaliciją, tai ateina visa partija, pasirašomas susitarimas, gaunami ministrų portfeliai, prisiimama atsakomybė. O čia gaunasi, kad tik Seime dėl balsų esi daugumoje, kad balsuotum už daugumą. Toks dalykas, mano vertinimu, taip pat nė kiek nėra naudingas ir neaiškus rinkėjams, kas tai yra – lyg tai ir daugumoje, ir ne daugumoje, lyg ir remia, lyg ir neremia, tai toks akių dūmimas“, – įsitikinusi politikė.
Karbauskis: jie mums nieko neskolingi
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, paklaustas, ar nuostata dėl didesnio finansavimo tautinių mažumų partijai buvo išbraukta dėl to, kad LLRA–KŠS nenorėjo dalyvauti frakcijų koalicijoje ar kad nepalaikė naujųjų partijų finansavimo pataisų, sakė, kad tai nėra susiję klausimai.
„Nieko bendro tai neturi. Kiek aš žinau, taisėme (įstatymą – DELFI) tikrai ne pagal tai, ar gausime, ar negausime jų palaikymą. Niekas mums nežadėjo to palaikymo ir čia nebuvo kainos ar sąlygų klausimas. Jeigu būtų sąlygų klausimas, tai nebūtų niekur dingę. Man atrodo, kad šis pasiūlymas buvo išimtas dėl prezidentės komandos kritikos“, – DELFI sakė R. Karbauskis.
Jo nenustebino, kad LLRA–KŠS frakcijos nariai ketvirtadienį balsavime dėl partijų finansavimo nedalyvavo. Pasak jo, ši frakcija nėra įsipareigojusi „valstiečiams“, kaip ir frakcijų koalicijos partneriai „tvarkiečiai“.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcija niekuo nėra įsipareigojusi mums. Kada tu bendradarbiauji frakcijomis, tai kiekvienas klausimas yra atskirai aptariamas. Mes nutarėm bendradarbiauti, šnekėtis, tartis vardan to, kad Seimo darbas būtų darnesnis, kad Vyriausybė turėtų stipresnį Seimo palaikymą“, – sakė LVŽS pirmininkas.
Paklaustas apie pralaimėjimą mūšyje dėl naujosios partijų finansavimo tvarkos, R. Karbauskis to itin nesureikšmino.
„Dviejų žmonių nebuvo fiziškai Lietuvoje, jeigu visi būtų buvę, mums tikriausiai būtų pakakę tų balsų. Bet įvyko kaip įvyko, ką padarysi, vieno balso realiai pritrūko balsuojant dėl pritarimo veto su pataisymais. Bus perbalsuojama. O tas, kad būtų atmestas veto, pritrūko trijų balsų, man atrodo“, – sakė jis.
Klausiamas, ar pritartų, kad tautinėms mažumoms atstovaujančioms partijoms būtų sumažintas rinkimų slenkstis, R. Karbauskis teigė tokio dalyko asmeniškai neatmetantis, bet reikėtų pasidomėti, ar tokia nuostata neprieštarautų Konstitucijai. Tačiau, anot jo, LLRA–KŠS niekada nesikreipė į „valstiečius“ su tokiu pasiūlymu.