DELFI dėmesio centre“ – Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

– Pone Paluckai, pradėkime nuo šviežiausių aktualijų jūsų partijai. Kitą savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš jūsų partijos jau gali atimti beveik pusės milijono eurų dotaciją. Tai būtų milžiniškas smūgis jums, kaip partijai?

– Tai tikrai būtų didelė netektis, be jokios abejonės – 500 tūkst. eurų bet kuriai politinei organizacijai ar net verslo įmonei būtų dideli pinigai. Bet jeigu yra už ką, jeigu yra tokio masto pažeidimai, kuriuos mėgina konstatuoti VRK, mes esame ta organizacija, kuri nesikrato atsakomybės. Dar kartą sakau, jeigu visi metami kaltinimai bus įrodyti, mes be abejonės priimsime visas sankcijas.

– Ar jūs susipažinote su šiuo Vyriausiosios rinkimų komisijos politinių partijų kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus pažyma dėl Socialdemokratų partijos 2016 m. Seimo rinkimų finansavimo pažeidžiant įstatymų nuostatas?

– Iš dalies, nes pati pažyma yra didelės apimties. Iš dalies pats spėjau susipažinti, apie dalį tos pažymos papasakojo atsakingi partijos nariai. „Ačiū“ VRK, susipažinti su šia pažyma mums skirtos tik septynios dienos ir per tą laiką reikia paruošti ir atsakymus. Mes tai ir bandysime padaryti.

– Bet kuriuo atveju, koks jūsų pirminis įspūdis? Kalbama apie daugybę pažeidimų – nenoriu sakyti neskaidrų, bet tikrai neatsakingą rinkimų organizavimą.

– Tiek, kiek spėjau susipažinti, kai kurie epizodai tikrai rodo kontrolės stoką. Pavyzdžiui, kai kurios patirtos išlaidos – jos yra skaidrios, deklaruotos, bet nedeklaruotos kaip rinkimų išlaidos. Tai ir yra didžiausia problema, nes tos išlaidos akumuliuojasi, dedasi prie rinkimų išlaidų ir tada konstatuojama, kad buvo viršytas išlaidų limitas. O tai jau traktuojama kaip šiurkštus pažeidimas. Bet, mano nuomone, yra ir gerokai pritemptų interpretacijų prie dabartinių politinių aktualijų, prie pozicijos ir opozicijos trinčių. Aš neatmetu galimybės dėl kai kurių epizodų ginčytis teisme. Manau, tai yra civilizuotas būdas.

– Daugeliu atveju sistema atrodo taip, jei aš klystu, jūs mane pataisysite: partija arba partijų skyriai perveda pinigus kandidatams arba atvirkščiai, ar kai kurioms įstaigoms, organizacijoms. Tai tiesiog įnešama į sąskaitas, o už tai gaunamos paslaugos rinkimams. Bet tai niekaip nesumuojama prie rinkimų išlaidų?

– Jokios įstaigos ar juridiniai asmenys tikrai jokių kandidatų ar partijos nėra rėmę. Apie tai net kalbos negali būti, nes tai yra uždrausta. Mes kalbame apie lėšas, kurios buvo skirtos rinkimams: jos buvo išleistos, bet jos nebuvo deklaruotos kaip rinkiminės. Manote tam tikras interpretacijas. Pavyzdžiui, Kalėdinis sveikinimas – rinkiminės išlaidos, ar ne? Galbūt rinkiminės, o galbūt ir ne. Aš tik priminsiu pačios VRK įvestą praktiką, kad „Agrokoncerno“ finansuojamas autobusiukas su partijos logotipu nėra traktuojama kaip verslo parama rinkimų ar ne rinkimų metu.

– Dėl šių pažeidimų VRK gavo anoniminį labai gerai informuoto žmogaus skundą. Jūs žinote to anonimo vardą ir pavardę?

– Mes galimai žinome tų anonimų pavardes.

– Jie yra kitoje frakcijoje panašiu pavadinimu?

– Aš pasakysiu taip: tai yra skyrybų išdava mūsų partijoje. Tie asmenys, kurie ir buvo tų rinkimų proceso dalyviai, tikrai yra labai gerai informuoti apie galimus pažeidimus.

– Jeigu taip yra, kaip jūs sakote, kad čia pranešė Juozas Bernatonis ar koks kitas buvęs partietis, tai iš esmės yra tiltų deginimas, ar ne?

– Tie tiltai, manau, yra deginami kiekvieną dieną įvairiais pareiškimais, įvairiomis iniciatyvomis. Buvo mėginama perskelti dotaciją, organizuoti sau paramą mūsų partijos sąskaita ir t.t. Čia nebūtų kažkoks išskirtinis atvejis, Manau, kad tie tiltai jau buvo sudeginti ir sugriauti jau gerokai anksčiau.

– Kalbant apie kitas pastarojo meto aktualijas, vis aiškėja kandidatų į Prezidentus dėlionė. Svarbiausias nežinomasis kol kas yra „valstiečių“ kandidatas, bet pakankamai svarbus yra ir socialdemokratų kandidatas šiuose rinkimuose. Yra trys daugiausiai palaikymo partijos skyriuose sulaukę partiečiai: Vytenis Andriukaitis, Vilija Blinkevičiūtė ir Rasa Budbergytė. Jūs nujaučiate, kas bus jūsų kandidatas?

– Aš turiu tam tikrą nuojautą. Lapkričio 24 d. mes turėsime partijos konferenciją, kurioje bus priimtas formalus sprendimas. Tačiau šiandien daugiausiai skyrių yra iškėlę Vytenio Andriukaičio kandidatūrą. Jo pranašumas šioje vietoje yra neabejotinas, ypač po to, kai Vilija Blinkevičiūtė pasakė, kad yra linkusi koncentruotis į savo darbą Europos Parlamente.

– Vytenis Andriukaitis jūsų kandidatu Prezidento rinkimuose bus trečią kartą.

– Kiekvienas kartas yra unikalus. Kiekvieni rinkimai yra skirtingi, nes aplinkybės būna vis kitokios: kiti kandidatai, naujos politinės jėgos. Kairėje kandidato aš kol kas nematau ir čia yra galimybė socialdemokratams apie tą kairiąją politiką kalbėti garsiau.

– Ar nenuvažiavo Vytenio Andriukaičio traukinys?

– Yra skirtingų partijų skirtingos strategijos. Pvz., konservatoriai jau 20 m. neturi partinio kandidato. Jie imituoja atrankas ir visokias demokratijos šventes. Tiesa, su tuo juos tikrai sveikinu, nes pasirinko puikų būdą išeiti plačiau į visuomenę, bet vėlgi, pasirinko ne partinį kandidatą. Anksčiau jie remdavo ne savo partijos kandidatus. Mes atvirkščiai – mėginame stiprinti struktūrą ir partiją. Juk aki partijos kandidatas į Prezidentus yra nuo partijos nepriklausomas, tai sutarti dėl bendrų vizijų ir įsipareigojimų laikymosi yra sunku.

– Ingridą Šimonytę turbūt sunku būtų laikyti legioniere, ji aiškiai tapatinasi su ta partija. Bet grįžkime prie Vytenio Andriukaičio ir jo traukinio.

– Vytenio traukinys toli gražu nėra niekur nuvažiavęs. Atvirkščiai – visi įsivaizduoja, kad kandidatas, asmuo, persona yra tas garvežys. Iš tikrųjų tas garvežys turėtų būti mūsų socialdemokratinė vizija iki 2024 m. ir visų rinkimų kandidatai už tos vizijos turi stoti, ją komunikuoti ir ją stumti. Toks yra mūsų matymas. Nes šiandien tų politikos žvaigždžių ir politinio cirko turime labai daug. Įvairiausiai pareiškimais, įvairiausia simbolika ir t.t. Bet matyti, kad turinio už jų nėra jokio.

– Bet politinis šou Andriukaičiui irgi nesvetimas. Šiame žanre jis jaučiasi visai neprastai.

– Retorinius gebėjimus ir politiko savybes Vytenis tikrai turi ir tie gebėjimai yra neabejotini.

– Judėkime toliau – jūsų paties sprendimas. Nereikia būti politologu, kad gana skeptiškai vertinti jūsų, kaip politiko, galimybę laimėti tiesioginius Vilniaus mero rinkimus. Kodėl tą darote? Daug rizikuojate kaip politinės partijos lyderis, ar ne?

– Kas man politikoje labiausiai nepatinka – tai tie išskaičiavimai ar dabar laikas, ar ne laikas. Aš politikoje dalyvauju todėl, kad turiu vidinį poreikį, labai aiškiai išreikštą. Aš noriu keisti tuos dalykus, kurie pagal mano pasaulėžiūrą yra neteisingi. Jeigu šiandien aš likčiau nuošalyje todėl, kad gal turiu mažesnius šansus, su kuo aš šiaip nesutinku, tai būtų neteisinga mano paties atžvilgiu.

– Bet jūs tikrai kol kas turite mažesnius šansus. Tai tiesiog adekvatus vertinimas.

– Aš niekada nesu startavęs iš pirmųjų pozicijų. Niekada nebuvau tas pirmasis favoritas. Visada vydavausi ir pralenkdavau ne vieną kandidatą. Partijos pirmininko rinkimuose buvo taip pat. Aš turiu ką papasakoti vilniečiams, turiu ką pasiūlyti. Mūsų vizija ir Vilniaus matymas yra gana radikalokai skirtingas lyginant su tuo, ką visi liberalų kandidatai siūlo. Tai tegu laimi geriausia idėja, o ne gražiausias kandidatas.

– Partijos, kuri nori susigrąžinti tą kairės pusės lyderystę, lyderis savivaldos rinkimuose užima ne pirmą, ne antrą, gal net ne trečią vietą. Jeigu taip susiklostytų, tai neatrodytų rimtas pasirodymas politinės partijos lyderio, einančio į Seimo rinkimus.

– Kiekvienas atlieka savo misiją. Mano misija didžiuosiuose miestuose ir ypač sostinėje yra akivaizdi – turiu pažadinti kairįjį rinkėją ir pateikti labai aiškią alternatyvą. Savo pasiekimus aš vertinu kontekste. Kokie yra mūsų partijos pasiekimai, sąrašo pasiekimai ir t.t. Aš tikrai nebijau nesėkmių, pralaimėjimų ar panašių dalykų. Aš tiesiog nesivaikau palankių aplinkybių, aš stengiuosi jas sukurti pats. Kartais man pasiseka, kartais ne.

– Socialdemokratų partija spalio mėnesio apklausų rezultatais ženkliai šovė į priekį, lyginant su ankstesniu mėnesiu – dabar yra 4 partija. „Socialdarbiečiai“ krito. Kuo jūs tai aiškinate? Tuo ubagavimu prieš rinkimus?

– Pasitikėjimui atgauti reikia laiko. Pasitikėjimui prarasti laiko nereikia. Tokie sprendimai, toks elgesys, kuris labai aiškiai pademonstruoja vertybes, jis duoda žaibišką efektą. Manau, tam įtakos turėjo ir bandymas suplakti gynybos pinigus ir partijos dotacija, ir veidmainiškas laikymasis Artūro Skardžiaus galimos apkaltos kontekste. Manau, kaupėsi lašas po lašo.

– Nauja rinkimų mada - rinkimų komitetai. Netgi tie asmenys, kurie žinomi kaip tam tikri partiniai lyderiai, pavyzdžiui, Klaipėdos ir Vilniaus merai, eina į rinkimus su komitetais, ne su partijomis. Kaip jūs vertinate tą komitetų bangą kaip visiškai partinis žmogus?

– Tokių komitetų, kurie kyla iš pilietinės visuomenės, aš vertinu teigiamai, nes tai specialiai jiems sukurta forma. Žinoma, reguliavimas yra neteisingas, nes politinės partijos yra kur kas labiau reguliuojamos ir labiau suvaržytos nei komitetai. Tie žmonės, kurie dalyvavo politinėse partijose ir keičia striukę ar kepurę ir apsimeta komitetais – iš esmės elgiasi nesąžiningai, nes slepiasi nuo partijų šleifo. Manau, kad tai yra nesąžiningas, bet labai racionalus išskaičiavimo veiksmas.

– Kalbant paprastai, pone Paluckai, jūs kol kas esate didžiosios politikos šešėlyje. Jums tai yra didelis diskomfortas, kaip partijos lyderiui?

– Be abejo tai yra tam tikras trūkumas, nes galų gale visos diskusijos, net kolegos žurnalistai, klausimus užduoda Seimo koridoriuose. Yra tam tikras trūkumas, bet aš jį privalau kompensuoti aktyvesne veikla partijos viduje formuojant nuomone ar diegiant demokratinius procesus. Šios užduotys taip pat nelengvos, nes pakeisti organizacijos kultūrą yra didžiulis iššūkis.

– Ką reiškia – pakeisti kultūrą?

– Veiklos principus, vertybes, kurių laikomasi, tolerancijos lygį įvairiems nusižengimams ir pan. Tai juk nesikeičia per dieną. Kalbant apie Seimo rinkimus – ateis tie 2020 m. Juose dalyvausiu, jeigu neišrinks Vilniaus meru, jeigu išrinks – bus kitas sąrašo vedlys. Kol kas yra nemažai iššūkių partijos viduje, keičiant partijos veidą, susigrąžinant pasitikėjimą.

– Jaučiate, kad tam yra gana palankus metas politinėje rinkoje? Šiuo metu yra du aiškūs lyderiai: Tėvynės sąjunga ir „valstiečiai“, o toliau yra didelis auditorijos pasimetimas.

– Tai plika akimi matyti: liberalų byrėjimas, „tvarkiečių“ byrėjimas, „darbiečių“ nykimas, jeigu ne išnykimas. Dirva paruošta arba naujam, arba pasikeitusiam tradiciniam. Mes darome tuos reikiamus žingsnius, kad susigrąžintume visuomenės pasitikėjimą. Skyrybos ir įvyko dėl to, kad vieni norėjo gyventi naujai, o kiti sako, kad ir taip gerai.

– Nesigailit per daug užlaužęs rankų?

– Aš nesu radikalas, kuris laužo rankas, bet lyderystė reikalauja aiškios ir tvirtos pozicijos. Taip, aš ją turėjau ir aš ją visada turiu. Į kompromisus eiti dėl pagrindinių, vertybinių principų aš nesiruošiu.

– Negaila, kad netekote kai kurių partijos narių? Ir tų, kurie populiarūs visuomenėje.

– Buvusiems partijoms nariams visada galima grįžti, jeigu tik yra noro. Bet jungtis su nauja darbo partija tikrai nematau reikalo ir to tikrai nebus.