„Buvo paruoštas pirminis variantas, kuris visuomenėje sukėlė dideles diskusijas – ypač dėl keliamo triukšmo ir minučių. Pirminiame variantas tas buvo, bet galutiniame variante minučių nebeliko“, – laidai „DELFI diena“ sakė P. Čimbaras.
Tačiau jis patikslino, kad liko siūlymas vertinti gyvūnų keliamą triukšmą.
„Visi galvoja – „čia mano šuniukas kartą sulos, ir iškart čia lėks policija“. Taip nėra. Čia taikoma piktybiškiems gyventojams, kurie piktybiškai neprižiūri savo gyvūnų, kurie piktybiškai galimai naudoja gyvūnus kaimynų atžvilgiu“, – sakė P. Čimbaras.
Parlamentaras gynėsi, kad jis nėra gyvūnų nekentėjas.
„Visi galvoja, kad aš gal gyvūnėlių nelabai myliu, bet iš tikrųjų gyvūnėlius myliu, ir pats laikau du augintinius. Tie gyvūnėliai loja, bet aš gyvenu name, sodyboje. Reikia naktimis keltis, bet mano gyvūnai yra išdresiruoti. Jie žino komandą. Jeigu pasakai tam tikrą žodį, jie sulenda.
Problema yra daugiabučiuose, ypač didžiuosiuose miestuose. Gyventojas laiko gyvūną, išvažiuoja dirbti, tai būna variantų, kad palieka balkone. Jeigu jis pripratęs prie šeimininko, tai jis visą dieną loja arba kaukia. Šalia gyvenantys kaimynai negali apsikęsti“, – kalbėjo P. Čimbaras.
DELFI primena, kad Seimui pasiūlyta spręsti gyvūnų keliamo triukšmo problemą gyvenamuosiuose pastatuose. Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys P. Čimbaras įregistravo tai numatančius Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.
Pagal anksčiau pateiktą projektą projektą, „joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“
Dabartiniame variante minučių nebeliko.