Mokytoja: esame įbauginti
Mokytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) teigė, kad mokykloje „nėra jokio skaidrumo“.
„Man net ne už visas kontaktines valandas sumokama. Su viena klase dirbu už dyką, jau neskaičiuojant visų darbų grupėse. Čia jau net negalvoju, nes sakė, kad nėra iš ko, sakė, kad biudžete nėra pinigų ir nieko negali padaryti, – tvirtino mokytoja. – O mes netyčia pamatėme ir išsiaiškinome, kad proteguojami mokytojai uždirba tokias sumas, kur nereikia nei kontaktinių valandų turėt nei ką. Su trimis kontaktinėmis valandomis gali vos ne 900 „į rankas“ gauti, nes prirašoma visokių darbų.“
Pedagogė tvirtino, kad mokykloje nėra darbo tarybos, o mintis priklausyti profesinei sąjungai esą vaiko vadovybė. „Tiek esame įbauginti, be balso teisės. Sunku apsakyti, – teigė mokytoja. – O kai mokytojai sukilo, prasidėjo nežmoniškas psichologinis teroras dar didesniais pliūpsniais.“
Su DELFI bendravusi mokytoja teigė, kad tiesiog bijo. „Aš dabar grįžusi iš darbo visa drebu, nes tiesiog bijau kiekvieną dieną eiti į darbą“, – teigė pedagogė ir pridūrė, kad dažnai pagalvodavo apie darbovietės pakeitimą, tačiau gyvena rajone, o nuo bėgimo atkalbinėja aplinkiniai, kurie esą teigia, kad „niekur nepabėgsi“.
Jos teigimu, tokių mokytojų, kurie norėtų pakeisti mokyklą, yra ir daugiau, tačiau jų amžius toks, kad rasti naują darbą būtų sunku. „Jie su šita direktore dirba jau trisdešimt pirmus metus, tai ir neįsivaizduoja, kad kitaip gali būti, kad galėtų būti neterorizuojami, – pasakojo mokytoja. – Todėl visus pasakymus, kad taip negalima, aš inicijuoju ir todėl esu viena nekenčiamiausių.“
Mokytojos teigimu, direktorė dažnai kolektyvą vadina „tarybiniais mokytojais“ ir prikaišioja, kad „nemoki to ar ano“, nors pati esą neišlaikė kompetencijų patikrinimo. „Ji nemoka net iš USB rakto dokumento į kompiuterį įsikelti, – teigė pedagogė. – Jei reikia jai pranešimą kokį nors skaityti, tai tuoj atsiranda mokytojai, kuriai būna liepiama padaryti, tada, kai jau reikia pranešimą skaityti, kitas mokytojas iš USB rakto dokumentą įkelia į kompiuterį ir dar labai gerai, jei tas mokytojas su pelyte tuos dokumentus sklaidytų, o ji tik skaitytų.“
Pedagogė teigia, kad Šiaulių savivaldybės meras Antanas Bezaras – labai geras direktorės draugas, todėl esą į kai kuriuos dalykus žvelgia pro pirštus. „Kai ji neišsilaikė kompetencijų, buvo laikas trauktis, bet Antanas Bezaras jai kaip senai gerai pažįstamai pratęsė tą kadenciją, – teigė mokytoja. – Aišku prieš tai buvo nusiųstos kelios mokytojos, kurios gauna gerus atlyginimus ir viskas mokykloje buvo slaptai, nieko nežinojome, tik paskui išaiškėjo, nes buvo pranešta, kad mūsų direktorei kadencija pratęsiama dar metams.“
Mokytoja teigia, kad jos atlyginimas sumažėjo trisdešimt eurų. „Turiu 27 kontaktines valandas, o čia yra labai daug kaip mokytojai. Deklaruojama, kad prie 27 kontaktinių valandų prisiskaičiuoja 45 proc. pasiruošimo darbams, 45 proc. – apie 12 valandų“, – skaičiavo mokytoja ir pridūrė, kad turėtų būti daugiau nei etatas. Jos teigimu, viršininkė esą tam pritarė, tačiau pridūrė, kad lėšų nėra.
Šiauliuose dirbanti mokytoja uždirba beveik 940 eurų neatskaičius mokesčių, atskaičius – 730.
„Gyvena ji kaip kokia carienė. Šitiek metų dirbo, visiškai tarybinė direktorė, neišsilaikiusi kompetencijų. Mes mokykloje sakome, kad ji čia kone UAB įsteigusi, savo įmonę. Ji kaip carienė, o mes kaip baudžiauninkai“, – tvirtino mokytoja.
Direktorė: tai mano privatus reikalas
Šiaulių rajono Kužių gimnazijos direktorė Roma Meinoriūtė DELFI teigė, kad po etatinio atlyginimų skaičiavimo modelio įvedimo atlyginimas sumažėjo vos vienai pedagogei, o net 1400 eurų „į rankas“ šioje gimnazijoje esą negauna nė vienas mokytojas.
„Vienas mūsų žmogus po etatinio apmokėjimo tikrai gauna mažesnį atlyginimą, – teigė direktorė. – Sumažėjo apie 20 eurų. O sumažėjo todėl, kad pernai turėjo etatą – 36 valandas, turi ir šiemet. Pernai, pagal apmokėjimo tvarką, galėjo už tam tikrą darbą mokyklos vadovas skirti savo įsakymo priedą. O šįmet etatas yra, o priedo – ne. Sumažėjo vieninteliam žmogui.“
Anot direktorės, gimnazijoje yra mokytojų, kurie uždirba daugiau nei 1000 eurų. „Tai ekspertai, turintys didelį stažą, vadovaujantys klasei, metodinei tarybai, renginiams, rašantys projektus – jų darbų spektras yra labai platus“, – teigė R. Meinoriūtė.
Su DELFI susisiekusi mokytoja teigė, kad direktorė neišlaikė kompetencijų patikrinimo Vilniuje, tačiau toliau eina pareigas. R. Meinoriūtė Kužių gimnazijos direktore dirba jau trisdešimt metų. Jos teigimu, Šiaulių savivaldybė kitąmet rengs konkursą šioms pareigoms užimti, tačiau ar ir pati jų vėl sieks – neatskleidė.
„Jei aš vieną kartą neišlaikiau, tai aš galiu ir antrą, ir trečią kartą laikyti. Bet čia mano asmeninis apsisprendimas, – teigė direktorė, tačiau netrukus pakeitė nuomonę. – Aš neturiu teisės skelbti: buvo ar nebuvo. Tai mano privatus reikalas. Pasirašiau pasižadėjimą, nes ten turiu pasirašyti dokumentus. Žmogus turi pasirašyti dokumentą, kad nieko apie tai skelbti negali.“
Direktorė neigia mokytojos teiginius, kad kai kurie mokytojai mokykloje jaučia psichologinį smurtą. „Mūsų žmonės turi teisę visada pasikalbėti, tik reikia norėti. Ir aš, ir metodinė taryba, ir tėvų komitetas, tėvų klubas, mokinių taryba, mokyklos taryba – gali žmonės eiti ir sakyti“, – tvirtino direktorė.
Mokytojos skundus ji vadina emocijomis, kurias paskatino ir dabartinė situacija. „Aš irgi nepatenkinta mokytojų sąlygomis Yra daug darbo, jie nori gauti ir 1000, ir 1200, ir 2000“, – vardijo direktorė.
Anot direktorės, pernai mokykloje buvo atliktas psichologinis tyrimas, kuris parodė, kad 70 proc. darbuotojų pasitiki vadovais.