Kai prieš porą savaičių visi Lietuvos žmonės sulaikę kvapą stebėjo iš kauniečių šeimos atimtų vaikų dramą, Pakruojyje gyvenančių sutuoktinių Mariaus ir Rūtos skruostais taip pat ritosi ašaros. Tėvai jau daugiau nei pusmetį atskirti nuo devynmečio sūnaus – negali su juo nei matytis, nei bendrauti, istorija pasakojama TV3 televizijos laidoje „Prieš srovę“.

Tikrino blaivumą

Baisiausia šioje istorijoje yra tai, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba atėmė berniuką iš Pakruojyje gyvenančios šeimos dėl vieno vienintelio skundo, net nesant jokiems realiems įrodymams, kad prieš vaiką buvo smurtaujama. Įprastą vakarą šeima ramiai ruošėsi vakarienei, kai netikėtai į jų kiemą su sirenomis ir įjungtais švyturėliais įlėkė policijos ekipažas.

Pareigūnai patikrino tėvų blaivumą, apžiūrėjo vaiką. Jokių smurto požymių nei aplinkoje, nei ant berniuko kūno policininkai nenustatė, tėvai buvo visiškai blaivūs, o pats vaikas neigė buvęs muštas. Po kelių minučių atvyko ir Vaiko teisių apsaugos specialistai.

Jie taip pat apklausė ir apžiūrėjo vaiką, ir, nors nerado jokių smurto požymių, berniuką išsivežė.

„Sūnui labai noriu pasakyti, kad myliu ir labai laukiu, kad grįžtum namo pas mus, nes laukia tavo kambarys, laukia šuniukai, laukia ežeras, prie kurio visada žvejodavom“, - laidoje sakė mama.
Tėvai iki šiol ištikti šoko ir negali suprasti, už ką iš jų atimtas vaikas?

Smurto įrodymų nėra

Jau ilgiau nei pusmetį vykstantis tyrimas iki šiol nepateikė jokių smurto įrodymų. Aplinkiniai, pažįstantys šeimą daugelį metų, kaip susitarę tvirtina, kad rūpestingesnius ir labiau mylinčius tėvus turbūt būtų sunku rasti, pabrėžia šiltus sūnaus santykius su mama, nuo kurios vaikas negailestingai buvo atplėštas ir kurios nematė jau 7 mėnesius.

„Žinau, kad jam reikia manęs. <...> Nervai tiesiog nelaiko, dėl bet ko galėčiau pradėti verkti, ypač jeigu apie vaikus šnekant. Aš galvoju, kodėl aš neturiu vaiko. Kodėl jie gali turėti vaikus, o aš ne. Galbūt aš kitaip jausčiausi, jeigu aš tikrai būčiau mušusi tuos vaikus, kad kažką tikrai dariau blogai. Tada tikrai suprasčiau, tikrai dabar neverkčiau.

Dabar man kardomąją priemonę pratęsė iki sausio mėnesio. Už ką? Ką aš tokio smarkaus padariau?“ - su ašaromis kalba mama.

„Jis buvo mamyčiukas. Mes gulėdavome ligoninėje, kur dažniausiai papuldavome prieš jo gimtadienį, nes jam būdavo laringitas. Jis pradėdavo iš niekur nieko dusti. Guli guli ir pamėlynuodavo.

Jis be manęs nieko nenorėdavo, kai pradėjo šnekėti, aš tik vienintelė supratau jo kalbą. Kai pradėdavo sirgti aš iš kvėpavimo suprasdavau, kad šiandien važiuosim į ligoninę, nes aš jau tiek jį pažinojau“, - kalbėjo vaikelio mama.

„Jis labai prie manęs prisirišęs, jį ilgai maitinau. Iki metų laiko. Pirmą mėnesį, kai iš manęs atėmė, aš praverkiau vien dėl to, kaip jis jaučiasi, o ne todėl, kad man blogai. Nes jis niekada nebūdavo be manęs“, - kalba toliau mama.

Atsimena paskutines akimirkas

Šiurpios vaikų atėmimo detalės kelia daug klausimų.

„Aš vis atsimenų tą paskutinę akimirką, kai išlydėjau. Aš jam pati melavau, kad tu tik trumpam pas močiutę būsi. Ir aš vaiko teisėms sakiau, kad jam melavau, sakau, bet tai nėra trumpai. Sunku labai“, - sako moteris.

Bėdos, anot jos, prasidėjo, kai 16-metė dukra ėmė maištauti, pradėjo reikalauti naujų rūbų, naujausio telefono.

Tik vėliau ji sužinojo, kad vaiko teisėms užteko nepilnametės dukros fantazijų.

„Mes su žmona tik spėjome grįžti iš darbų, girdime, kad policija kaukia. Išeinu į lauką ir nesuprantu, galvojau, kad gal kažką sumaišė. Jie sakė, kad gavo iškvietimą dėl smurto. Aš pats šoke, nesuprantu dėl kokio smurto.

Patys pareigūnai atėjo, apžiūrėjo vaiką ir klausia, kas jums tokį „juoką“ iškrėtė. Patys pareigūnai nebesuprato, nes jie gavo pranešimą, kad sumuštas vaikas. Mes patys tiesiog nežinojome, ką daryti“, - kalbėjo vaikų tėtis.

„Pirmiausia patikrino mūsų blaivumą. Buvome su nuliu promilių ir nieko. <..>Jie apžiūrėjo vaiką ir tiesiog sako, kad mes turime jūsų vaiką paimti. Klausiau kodėl, jie man sakė, kad yra įtarimai dėl smurto“, - kalbėjo vaikų mama.