Liberalai partiją palieka po nesutarimų su jos vadovybe, kilusių dėl Vilniaus skyriaus sprendimo kitų metų savivaldos ir merų rinkimuose dalyvauti ne su partijos, o su komiteto sąrašu. Dėl šio sprendimo politikų narystė partijoje jau buvo sustabdyta.

Pareiškimus išstoti iš Liberalų sąjūdžio šią savaitę įteikė ir Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius, buvęs partijos atsakingasis sekretorius Renaldas Vaisbrodas, partijos vicepirmininkas, frakcijos sostinės savivaldybės taryboje seniūnas Vincas Jurgutis, tarybos narė Rita Balčiūnienė. Tai, kad pareiškimus ketina įteikti artimiausiu metu, BNS patvirtino Vytautas Mitalas, Kasparas Adomaitis, Vaidotas Ilgius ir kiti Vilniaus savivaldybės taryboje esantys liberalai. Dalis jų dar žada palaukti partijos Etikos komisijos sprendimų ginče tarp Vilniaus liberalų ir partijos vadovybės.

Liberalų sąjūdis išgyvena krizę po 2016-ųjų gegužę pateiktų įtarimų korupcija buvusiam Liberalų sąjūdžio vadovui Eligijui Masiuliui. Partija politinės korupcijos byloje kaltinama kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu. Naujausių apklausų duomenimis, už liberalus per Seimo rinkimus balsuotų 2,5 proc. rinkėjų.

„Buvau Liberalų sąjūdžio nariu, prisiėmiau atsakomybę per sunkiausią partijai laikotarpį ir tapau pirmininku, kai teko jį traukti iš ypač sunkios padėties. Liberalu, panašu, būsiu ir iki gyvenimo pabaigos. Tačiau šiandien aš palieku Liberalų sąjūdį“, – savo feisbuko paskyroje informavo R. Šimašius.

Partiją paliekanti liberalų Vilniaus skyriaus vadovė A. Armonaitė BNS patvirtino, kad išeina ir iš Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime. Ji sako, kad liberalizmas „yra nuosekli ir dinamiška politinių idėjų sistema“, turinti būti atvira naujovėms, demonstruoti pagarbą įvairovėms.

„Deja, šiandien narystė partijoje nepadeda įgyvendinti šių tikslų. Partijos vadovybės dėmesys nukreiptas į priešininkų (o gal priešų) paieškas bendražygių gretose, tarpusavio santykių aiškinimąsi žiniasklaidoje, partinė biurokratija buvo pajungta bendražygių silpninimui. Ką jau kalbėti apie tai, kad dalies Seimo liberalų frakcijos „valstietiška“ linija yra toliau palaikoma“, – pranešime spaudai teigia ji.

A. Armonaitė pabrėžė, kad nepaisant liberalų nesutarimų, liberalizmas „kaip oras, reikalingas Lietuvai“, dėl to ji ir toliau žada dalyvauti politikoje.

R. Šimašius tvirtino sieksiantis, kad „Vilnius išpildytų savo misiją – būti laisvės vėliavnešiu Europoje“ ir būtų lyderiu vedant Lietuvą „klestėjimo, pagarbos žmogui bei laisvės keliu“.

„Pastaruoju metu Liberalų sąjūdžio vadovybei, deja, tai atrodė antraeiliai dalykai – jiems atrodė svarbiausia „atsilaikyti“. Jiems struktūra pasirodė svarbiau už idėjas, svarbiau už pergales vardan šių idėjų“, – apie pasitraukimo priežastis rašė politikas.

Jis teigė nesutinkantis su partijos sprendimu stabdyti narystę visų sostinės liberalų, nusprendusių rinkimuose dalyvauti visuomeninio komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ sąrašu.

„Tokia partijos vadovybės veidmainystė tėra savo marškinių ir interesų žiūrėjimas. Aš – už ir gerų, ir skaudžių dalykų sakymą tiesiai. Ir man nepriimtinas saldžialiežuvavimas bei pataikavimas, už nugaros rezgant žemas intrigas. Palieku Liberalų sąjūdį, nes laisvės idėja man svarbesnė už partinę struktūrą“, – dėsto Vilniaus meras.

R. Šimašius negailėjo kritikos ir partijos vadovybei, sakydamas, kad be daugybės drąsių, vertybiškai stiprių žmonių, kurie yra politikoje iš idėjos ir pašaukimo, partijoje lieka ir „VSD pažymų herojai, antiliberaliam pseudoelitui pataikaujantys politikai, žmonės, tiesiog norintys būti „prie reikalų“, ar savo meluose ir istorijose pasiklydę partijos vadukai“.

Antros kadencijos Vilniaus mero poste sieksiantis R. Šimašius sakė, kad jo ir bendražygių buriamas komitetas vienija per šimtą Vilniaus liberalų ir nepartinių asmenų. Rinkimuose su visuomeniniu komitetu dalyvauti ketina ir Varėnos meras liberalas Algis Kašėta. Jis BNS teigė iš partijos pats nesitrauksiantis.

Liberalų sąjūdis šiuo metu Seime turi 13 atstovų.