Apie šį įvykį pirmasis pranešė Seimo narys Arvydas Anušauskas, kurio žiniomis, šiukšlėmis taip pat buvo užtvindytos Seimo narių Rasos Juknevičienės, Gabrieliaus Landsbergio, Lauryno Kaščiūno, Andriaus Kubiliaus, Lino Linkevičiaus elektronio pašto dėžutės.
M. Pareščius sako, kad tokį dalyką buvo galima suorganizuoti gana paprastai – buvo tiesiog surinktas elektroninio pašto adresų sąrašas, taip pat sąrašas svetainių, kuriose galima prenumeruoti naujienlaiškius, o tuomet, sukūrus vadinamą scriptą, leidžianti apeiti sistemas, skirtas apsisaugoti nuo robotų, ar net jį parsisiuntus iš interneto, buvo suprogramuota, kad į šiuos elektroninio pašto adresus pradėtų eiti visos naujienos.
„Gali būti, kad jie visko dar net negavo, nes kai kuriuose puslapiuose tiesiog naujienų nebuvo, o likusi dalis atkeliaus rytoj ar poryt“, – spėjo jis.
Pasak M. Pareščiaus, sudėtingiausia šiuo atveju tai, kad tokie laiškai nėra suprantami kaip tikrosios elektroninio pašto šiukšlės, vadinamas spamas, kurį galima atsijoti įvairiais filtrais. „Šiaip spamo, jei nebūtų filtro, mes visi kasdien gauname šimtais. O čia viskas atrodo kaip normalūs laiškai, kad gal žmogus tikrai norėjo gauti naujienas apie kriptovaliutas ar kažkokias erotines pasakėles“, - komentavo jis.
M. Pareščiaus nuomone, visa tai buvo padaryta tiesiog norint pajuokauti. „Komercinės naudos iš to aš nematau. Būna, hakeriai užšifruoja duomenis, pavagia informaciją, nulaužia interneto svetaines ir pasiima kreditinių kortelių duomenis – tada tai yra kibernetinės atakos ar kibernetiniai nusikaltimai, o šiuo atveju tai yra labiau kibernetinis chuliganizmas. Tokį darbą gali padaryti jaunuolis, net dešimties metų vaikas, turintis šiek tiek žinių, ir tam jam neprireiks net valandos“, - sakė jis.
IT ekspertas apgailestavo, kad atsekti, kas slypi už tokių darbų, vargiai įmanoma. „Blogiausia yra tai, kad kas žaidžia tokius dalykus, daro tai ne iš savo IP adresų, o per šifruotus susijungimus ir panašiai, todėl surasti tuos, kas tai padarė, ir net užblokuoti nuo tokių dalykų pasikartojimo ateityje yra neįmanoma“, - teigė jis.
M.Pareščius abejoja, ar tai gali būti siejama su Rusija. „Dar klausimas, iš kokios šalies tai daryta. Manau, bent tų, kas surinko elektroninio pašto adresus, kilmė yra lietuviška, bet kas yra tikrasis užsakovas, neišsiaiškinsime. Jei kažkas sakys, kad Rusija, tai man nieko panašaus nėra. Kažkas, bet neaišku kas. Tai gali būti bet kuris vaikigalis už kampo ar politinis oponentas - į tai labiau panašu“, - svarstė jis.
Tad ką daryti, patekusiems į šią situaciją? M. Pareščius sako, kad yra keli sprendimo būdai. Deja, nė vienas jų nėra greitas ir apsivalymui gali prireikti mėnesio ar net daugiau.
„Norint, kad nebūtų laiškų, reikia rasti laiško gale esančią nuorodą unsuscribe, kurią paspaudus nueini į svetainę, įvedi savo elektroninio pašto adresą ir nutrauki tų laiškų prenumeratą. Ir tai yra vienintelis būdas, kaip susitvarkyti paprastu būdu. Bus tokių laiškų, kur to unsuscribe nėra. Tokiu atveju reikėtų pagal laiško turinį „Google“ paieškoje rasti, kas visgi yra to laiško siuntėjas. Dažniausiai tai bus kokia nors interneto svetainė, kuri siunčia naujienas. Toje svetainėje rasime unsuscribe vietą ir, vėlgi, nutrauksime prenumeratą. Galbūt iš kai kurių svetainių buvo iš karto gauta net dešimtys laiškų, tad ant kiekvieno jų spausti nereikės“ , - aiškino jis.
Kitas būdas – kiekvieną laišką žymėti kaip brukalus, vadinamą spamą. Tuomet per laiką programinė įranga turėtų susiprasti jų nebesiųsti, tačiau M. Pareščius perspėja, kad vieno karto čia neužteks. „Čia yra darbelio bent mėnesiui“, - teigė jis.
„Taip pat galima vėlgi sėdėti, rašyti kažkokias valymo programėles, kurios sėdės pašto serveryje ir trins tuos laiškus, bet vis tiek laiškai pasieks pašto serverį, neišeis jų paprastuoju būdu nutraukti“, - sakė M. Pareščius.