Lietuvos krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas vardija, kad šiuo metu Lietuvoje kas dešimtas mirusysis yra kremuojamas, tačiau šypteli, kad vis dar yra tokių, kurie tiki mitais, esą „krematoriume yra didelis kaminas, rūksta dūmai ir kaip toje įstaigoje ten žemai, visi tokie pajuodę, tepaluoti vaikšto“.
„Turime nuvilti, kamino nėra“, – teigia laidoje „DELFI Diena“ viešėjęs V. Labanauskas. Apie vis populiarėjančią kremavimo paslaugą kalba ir kita laidos viešnia – laidotuvių ceremonijų planuotoja Rūta Cimarmanaitė, kuri įvardijo ir naujausias tendencijas, ir nykstančias laidotuvių tradicijas.
Gėles keičia pinigai, pietus – užkandžiai
„Apie 1500 eurų, – vidutinę laidotuvių kainą įvardijo R. Cimarmanaitė. – Bet galima išleisti ir mažiau, o jei norima iškilmingų ir prabangių laidotuvių, galima išleisti ir du tūkstančius, ir daugiau. Viršutinės ribos nėra.“
R. Cimarmanaitė įvardijo, kad vienkartinė pašalpa laidotuvėms yra vos 304 eurai. „Sumos nepakanka laidotuvėms, – kalbėjo planuotoja. – Nors, jei velionis gaudavo išmokas, pensiją ar neįgalumo pašalpą, jas artimieji taip pat gali gauti. Vieną arba dvi išmokas. Tai šiokia tokia pagalba.“
Planuotoja pasakojo, kad kai kurie asmenys apie laidotuves pradeda galvoti iš anksto: skambina, teiraujasi kainų, planuoja. „Kai kurie iš anksto pasirašo trišalę sutartį, išreiškia norą būti kremuotais, kad po to artimiesiems nekiltų abejonių – į žemę laidoti kūną ar kremuotus palaikus“, – apie iš anksto planuojamą kremavimo paslaugą kalbėjo R. Cimarmanaitė.
Kai kurie, anot planuotojos, iš anksto planuoja ir būsimą atsisveikinimo vietą ar kitas detales. „Būna, kad išreiškia norą, kad nebūtų jokios pompastikos, kad kūnas būtų tiesiog paimamas ir kremuojamas be jokių iškilmių, o vėliau palaidojama urna, – pasakojo R. Cimarmanaitė. – Gali būti net be jokių papildomų atsisveikinimų.“
R. Cimarmanaitė teigia, kad kremuojant galima sutaupyti ir dėl to, kad atsisveikinimas gali vykti bet kur, kad ir gamtoje. „Šarvojant reikia mokėti ne tik už salę. Reikia karstą išnešti, transportuoti“, – vardijo planuotoja.
Kremavimas pakeitė ne tik palaikų laidojimą. Atsisveikinimas kartais trunka vos kelias valandas. „Atsisveikinimas trunka trumpesnį laiką. Jei artimasis kremuojamas, atsisveikinimas gali trukti 2-4 valandas, kartais – iki paros. Labai retai būna ilgiau nei para, – teigė planuotoja ir pridūrė, kad artimieji dažnai prašo urnos neužgožti gėlėmis. – Artimieji kartais perspėja ir kitus, dažnai vyresnius žmones, kad neneštų vainikų, o rinktųsi du gėlės žiedus arba net nurodo konkrečią gėlę, kurios pageidauja.“
Gėles gedintys artimieji kartais iškeičia į paramą – pinigus voke. Tiesa, ši tendencija, anot planuotojos, pastebima ne tik tose laidotuvėse, kai atsisveikinama kremavus.
Nyksta ir tradicija po laidotuvių velionį pagerbti kartu susirenkant papietauti. „Kai kurie renkasi užkandžius net atsisveikinimo metu ir atskirai gedulingų pietų jau nerengia“, – teigė R. Cimarmanaitė.
Krematoriumo direktorius:
„Kremuojame apie 10 proc. visų mirusiųjų Lietuvoje, – įvardijo laidoje „DELFI Diena“ viešėjęs V. Labanauskas. – Dalis išvežama į kitas šalis, todėl apie keliolika procentų yra kremuojama. Apklausos rodo, kad norinčiųjų – daugiau kaip keturiasdešimt procentų.“ 10 proc. mirusiųjų – 4 tūkstančiai, patikslino V. Labanauskas.
Lietuvos krematoriumo direktoriaus teigimu, šie skaičiai, lyginant su kitomis Europos šalimis, nėra dideli, tačiau tendencijose matyti, kad kremuojamų kūnų daugėja.
Kremavimas Kėdainiuose kainuoja 382 eurus, jei žmonės atvyksta artimąjį palydėti ir renkasi konkretų kremavimo laiką. Jei laikas nesvarbus, paslauga kainuoja mažiau – 310 Eur.
V. Labanauskas neslėpė – kremavimas Lietuvoje kainuoja brangiau nei kaimyninėse šalyse, tačiau skaičiavo, kad, jei asmuo prie kremavimo sumos priskaičiuotų vykimo ir parvykimo išlaidas, paslauga kaimyninėje šalyje būtų brangesnė nei Lietuvoje.
O kokios laidotuvės brangesnės: kai velionis šarvojamas karste ar kai laidojama urna? „Kai šarvojame kūną, pinigai yra kitokie, dėl to, kad karstas gali būti brangesnis už urną, kartais net kelis kartus“, – teigė V. Labanauskas ir vardijo, kad velionį šarvojant karste, reikia pasirūpinti ir duobės kasimu, laidojimo vieta ir kitais būtinais dalykais.
„Dažniausiai, kai pasirenkamas ekonominis kremavimas arba kai atliekama minimali paslauga – kremavimas ir laidojimas į esamą kapavietę, yra daug pigiau nei laidojant šarvojant“, – teigė V. Labanauskas.
Vis dėlto, karsto reikia net kremuojant, tačiau V. Labanauskas teigia, kad kremavimui skirtas kartas kainuoja daug pigiau.
Laida „DELFI Diena“:
Laidos „DELFI Diena“ akimirkos: