„Dabartinė redakcija galioja nuo 2000 metų, o įvyko tokie pokyčiai, kaip Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO bei geopolitinės padėties pokyčiai po Rusijos veiksmų Gruzijoj ir Ukrainoje“, - pristatydamas karo įstatymų keitimo priežastį sakė Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pasak ministro, karo padėties įvedimas iš esmės keičia visą situaciją šalyje, o reaguoti reikia labai greitai dėl galimai sparčiu tempu vykstančio puolimo. Vis dėlto, pabrėžia ministras, svarbu apibrėžti kas už yra atsakingi, kokiais atvejais galima riboti žmogaus teises.
Pagrindinis įstatymo projekto tikslas - garantuoti kuo sklandesnį perėjimą iš taikos meto į karo padėties teisinį reguliavimą. Taip siekiama užtikrinti valstybės institucijų veiklos tęstinumą ir ūkio subjektų veiklą. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, įstatymų pakeitimai jau yra suderinti su didžiąja dalimi atsakingu institucijų.
Vienas esminių pokyčių - gynybos pradžia būtų laikoma akimirka, kuomet prezidentas ar Seimas pasirašo dekretą dėl ginkluotos gynybos pradžios, o ne kai toks dekretas yra paskelbiamas viešai, kaip yra šiuo metu. Tokiu būdu siekiama sudaryti galimybes greičiau reaguoti konfliktinėse situacijose.
Kitas pokytis - Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Vadovybės apsaugos departamento (VAD), Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) automatinis įtraukimas į Lietuvos ginkluotųjų pajėgų (GP) sudėtį. Pagal galiojančią tvarką šių struktūrų įliejimas į šalies gynybines pajėgas priklauso nuo GP vado sprendimo.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas posėdžio metu pastebėjo, kad norint užtikrinti, kad VSAT pareigūnai kokybiškai įsilietų į GP struktūrą esant poreikiui, juos bus reikalinga apmokyti, nes instancijų pareigūnai ruošiami kitokioms situacijoms nei kariai.
„Dėl pratybų, tai kiek žinau jos vyksta, kalbasi ir aukščiausiu lygiu. Noriu pažymėti, kad santykiai pajėgų lygmenyje yra geri, tai parodė ir užsienio šalių pratybų akivaizdoje matyti mūsų tarnybų bendradarbiavimo pavyzdžiai. Tačiau sutinku su ministru dėl ginkluotės ir pratybų poreikio“, - patikino R. Karoblis.
Lietuvos Šaulių sąjungos koviniai būriai, kaip ir numato dabar galiojantys įstatymai, automatiškai būtų prijungiami prie šalies GP. Kiti prie GP norintys prisijungti koviniai vienetai turėtų turėti struktūrą - vadus, skiriamuosius ženklus.
Naujasis karo padėties teisinis reguliavimas detaliau apibrėžtų ir partizanų veiklą. Neokupuotoje šalies teritorijoje esantys ginkluotojo pasipriešinimo vienetai GP vado sprendimu galėtų būti prijungiami prie šalies kovinių vienetų, atsižvelgiant į poreikius.
Taip siekiama užkirsti kelią atvejams, kuomet remiantis dabartinėmis taisyklėmis kone kiekviena ginkluota grupė konflikto metu galėtų teisėtai veikti Lietuvos vardu, nebūtinai vedina šaliai naudingų paskatų.
Tuo tarpu, okupuotoje teritorijoje esantys partizanai taip pat veikti galėtų tik įgalioti GP vado, o jei šis veikti negali - Tautos pasipriešinimo vadovybės sprendimu. Pastaroji sudaroma, kuomet aktyvios vadovybės šalyje nebėra. Dėl situacijos diktuojamų sąlygų tokių partizanų veiksmai galėtų būti vertinami konfliktui pasibaigus.
Įstatymo pakeitimai numato galimybę karo komendantams koordinuoti veiksmus ar dalį funkcijų perleisti savivaldybių administracijų direktoriams. Šie, savo ruožtu, galėtų neginkluotos pagalbos teikimu Lietuvos GP, užtikinti visuomenės saugumą ir poreikius bei vykdyti kitas valstybines mobilizacines užduotis.
Toliau įstatymo pakeitimai bus svarstomi Seime. Tikimasi, kad naujoji karo padėties įstatymo redakcija įsigalioti galėtų nuo 2020 metų pradžios.