Apie priežastis, dėl ko pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, apie tolesnį LSDP likimą, apie santykius su „valstiečiais“ ir dėl ko supyko ant dabartinio ministro pirmininko, A. Butkevičius papasakojo interviu DELFI.

– Nuo to laiko, kai socialdemokratai skaudžiai pralaimėjo 2016 metų rinkimus, Jūsų nelabai matome. Tačiau jeigu žiūrėtume į reitingus, jie gana įspūdingi: naujausios pasitikėjimo apklausos rodo, kad esate 13 vietoje, DELFI įtakingiausiųjų sąraše elitas Jus šiemet išreitingavo į 23 vietą, o visuomenė – net į 7. Iš kur toks populiarumas?

– Po 2016 metų rinkimų aš, kaip toks pragmatiškas žmogus, pagalvojau, kad vis dėlto man reikėtų truputį paeiti į šalį ir išanalizuoti pirmiausiai save. Kaip sakoma, kvailiai nori užkariauti pasaulį, išmintingi žmonės nori įveikti save. Tai aš pradėjau galvoti, kokios gal buvo padarytos klaidos dirbant man ministru pirmininku (...) Užėmiau tokią poziciją savianalizės, stebėsenos, kokia yra Vyriausybės programa, kokia yra Seimo programa, ar bus išlaikytas ankstesnių Vyriausybių tęstinių projektų įgyvendinimas, kas yra labai svarbu (...) Bet aišku, per ketverius metus visuomenėje vis tiek suformavau tam tikrą nuomonę, kaip dirbo praeita Vyriausybė.

Valdžioje dažnai būna taip, kad padarytas šiandien geras sprendimas arba geri darbai rytoj bus pamiršti. Bet juos vis tiek privalai daryti. Jeigu kažkas paskleidė neigiamą informaciją, tai ją atsimena praktiškai iki kitų rinkimų. (…) Aš jau vėl politiniame gyvenime pradėjau veikti stipriau į išorę.

– Minėjote, kad norėjote apmąstyti savo klaidas. Ar dabar jau galite įvardyti, pasakyti, kodėl tie rinkimai buvo pralaimėti, nes pralaimėjo ne tik partija, bet ir Jūs vienmandatėje taip pat.

– Politikai, kurie priiminėja labai svarbius klausimus, kurie, pavyzdžiui, vykdo griežtą fiskalinę politiką, mažina valstybės skolą, 96 proc. tų politikų nėra perrenkami. Visuomenė nori gyventi šiandien ir gauti daug pinigų.

O man atsitiko taip, kad Kubiliaus valdymo laikais buvo sumažintos pensijos, atlyginimai, ir Konstitucinio Teismo sprendimas pareikalavo išmokėti kompensacijas. Mes nedidinome nei pensijų, nei atlyginimų (…) Kaip ekonomistas pasakysiu: jeigu tu kiekvienais metais padidini darbo užmokestį arba pensijas trim procentiniais punktais, esant infliacijai dviem procentams, tai gyvenimo lygis žmonių nepagerėja tais metais, lyginant su praeitais metais. Taip pat būna blogai visiems politikams, ne tik Lietuvoje, kurie įgyvendina struktūrines reformas. Turiu minty Darbo kodeksą.

- Dėl Darbo kodekso Jūs buvote kritikuojamas, kai kas sakė, kad jis pernelyg liberalus kaip socialdemokratų Vyriausybei.

– Tai yra toks dokumentas, kurį mes turėjome priimti jau 2009 metais. Tai jeigu mes sakome, kad tai yra blogas dalykas, tai kodėl dabar apie jį niekas nekalba? Kur šiandien tie kritikai, kur yra tie, kurie palapines statė?

Dar viena priežastis buvo euro įvedimas (…) Jeigu Butkevičius nebūtų euro įvedęs, tai būtų kažkas kitas įvedęs, Butkevičiui būtų reikėję atsistatydinti (...). Investuotojai buvo praktiškai sustoję 2014 metų antrajame pusmetyje ir man rašė laiškus iš JAV, iš įvairiausių valstybių investuotojai: Butkevičiau, laikykis, jeigu įvesi eurą, tai investicijos keliaus į Lietuvą, o jeigu ne, tai šalia yra Latvija.

Taigi priežastys buvo tokios: euro įvedimas, Darbo kodeksas, griežtos fiskalinės politikos laikymasis, valstybės skolos visiškai nedidinimas, buvo tik kofinansavimui skolintasi. Aišku, jeigu būčiau ėjęs populizmo keliu, tai būčiau sakęs: skolinamės, didiname pensijas, didiname atlyginimus.

Dar vienas iššūkis, kuris man teko – embargas Rusijai (…) Kai kurie pieno ir mėsos perdirbimo įmonių vadovai atėjo ir sako: mūsų eksportas į Rusiją sudaro 70 procentų. Ką daryti? Atleisti žmones, mažint pieno supirkimo kainas, mažint gyvulių supirkimo kainas? Tai vėl buvo sudarytas planas, kaip mes veiksime (…) Aš kartu su verslo žmonėmis skraidžiau po pasaulį ir ieškojome rinkų.

Man kai kada juoką sukelia tos komisijos sudarytos (Seime – DELFI), kurios aiškinasi apie ekonominę krizę ir kitus dalykus. Taip ir norisi pasakyti: arba tu neturi ką veikti tame Seime, arba nesupranti, kaip valdyti valstybę, tai kuri komisijas, analizuojančias praeitį, kurios neduos jokios naudos žiūrint į ateitį.

– Kalbant apie tą priešrinkiminį laikotarpį, tai buvo visokie skandalai, viešinamos pažymos, su Jūsų žentu susijusi istorija (kai įmonė, kurios akcijų jis turėjo, laimėdavo milijoninius viešuosius pirkimus – DELFI). Kiek tai padarė įtakos rinkimų rezultatams?

– Tos sąmokslo teorijos buvo sukurtos kai kurios. (…) Su žentu tai buvo sukurta. Ir tokių sukūrimų buvo labai daug.

– O kas sukūrė? Politiniai konkurentai?

– Vienas žmogus, iš komunikacijos srities, kurį gerai pažįsta visa Lietuva, jau kada spalio mėnesį vyko rinkimai, aš dar buvau premjeras, atėjo pas mane į kabinetą ir pasakė: aš buvau atsakingas, kaip prodiuseris, vienoje darbo grupėje, kur reikėjo suformuoti apie Butkevičių įvaizdį, kad jis dažnai keičia nuomonę. Ką aš darydavau, sako: Butkevičius kalba ilgais sakiniais, iš ryto parodome vieną sakinio dalį, vakare parodome kitą dalį. Jis pasakė, kokie pinigai už tai buvo mokami.

– Ar galite atskleisti to žmogaus pavardę?

- Ne, deja, negaliu. Jis kalbėjo apie grupę, o tokių grupių buvo gal trys. Jos buvo pradėtos kurti tada, kada Butkevičiaus reitingai buvo aukšti (...). Buvo susėdę žmonės ir buvo pasakyta, iš žurnalistų man irgi du žmonės, kurie buvo pakviesti, pasakojo: „kalkit Butkevičių kiek galit“.

– Tikslas buvo tiesiog, kad Jūs nebebūtumėte premjeru?

– Kad reitingai nukristų. Nes buvo atlikti tam tikri tyrimai, kuriuose buvo klausiama, kodėl socialdemokratų reitingai laikosi virš 20 proc. būnant valdžioje, ir kieno įtaka yra didžiausia. Nors stengiuosi būti kuklus, bet pasigirsiu: tai ten, kur buvo surašytos socialdemokratų vadovų ir kitų pavardės, įtaką didžiausią socialdemokratų reitingams tuo metu darė Butkevičius – 62 proc.

– Tai tuomet Jūs asmeniškai tapote taikiniu?

– Taip. Ir dėl to labai išgyveno mano šeima. Kada ryte aš keldavausi anksti, išvažiuodavau į darbą pusę septynių, bet vis tiek stengdavausi dar žinias, spaudos apžvalgą pasižiūrėti. Tiesiog žiūri, kad komentuoja tokius dalykus, kur pagalvoji: kaip tokie žmonės taip gali elgtis? Kaip gali tokius dalykus daryti? Bet visuomenė priima kaip už pagrindą.

– Jūs paminėjote, kad buvo kelios grupės, tai čia partijos kelios buvo ar tai buvo vienos politinės grupės darbas?

– Kieno užsakymas buvo, jis man nepasakė.

– Bet Jūs turite įtarimą?

– Taip. Čia, žinote, buvo tam tikrų žinučių nuslydę, tai čia galima atsekti, tokį tinklinį grafiką susidaryti.

– Grįžtant prie politinių aktualijų, Jūs pasijuokėte iš tų visų komisijų Seime. Tačiau tai nėra vienintelis dalykas, dėl kurio Jūs kritikuojate dabartinius valdančiuosius. Pavyzdžiui, Jūs balsavote prieš partijų finansavimo įstatymo pakeitimus, prieš kogeneracinių jėgainių stabdymą pasisakėte taip emocingai, kad net konservatoriai pakvietė prisijungti prie jų frakcijos. Negalvojate trauktis iš LSDDP frakcijos?

– Nuo atsakymo į šitą klausimą susilaikysiu, dar nepasakysiu. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių reitingai tapo svarbiau už sąžiningumą ir padorumą. Man tas negaliojo niekada.

– Jūs kalbate apie „valstiečius“?

– Ne, apskritai. Ta vertybė, kuri yra pas žmones susiformavusi. Jie nesupranta, kad tik lyderių komanda gali vesti valstybę sėkmės keliu. Jie supranta tik tai, kad lyderis gali būti vienas, o visi kiti turi būti į šalį patraukti.

Aš pamačiau, kad kai kuriose srityse elgiamasi nesąžiningai. Nesąžiningai meluojama. (…) Mes dėl kogeneracinių jėgainių su EK dirbome beveik metus laiko. Su atliekomis yra tik trys variantai: saugoti, perdirbti arba deginti. (…) Visi sąvartynai turi būti Lietuvoje likviduoti kuo greičiau. Jie žmogaus sveikatai kenkia daugelį kartų stipriau, negu teršia kogeneracinės elektrinės.

Antras dalykas, dabartinių Kaune ir Vilniuje elektrinių tarša yra daug didesnė už būsimas statomas kogeneracines elektrines, jos yra pačios moderniausios. Aš pats savo akimis mačiau, jos stovi Helsinkyje, Stokholme, Osle, Kopenhagoje, ten, kur aš buvau, nekalbant apie Vokietiją, kur man Miunchene pristatė visą programą apie tai. Bet mūsų dar tobulesnė yra. Tai kai aš matau, kad žmonės akivaizdžiai meluoja, matau, kad yra tam tikrų suinteresuotų grupių noro tenkinimas (...).

Dėl partijų finansavimo. Mano pozicija buvo tokia, kad jeigu buvo viena partija, atsirado dvi partijos, aš siūliau padaryti kaip moksleivių krepšelį. Aišku, nėra labai gerai, kad tą nešios, partijos skils, nes kuo partijos silpnesnės, tuo demokratijos pagrindai yra silpnesni. Aš sakiau, gerai: šiais metais užbaigiame finansavimą kaip priklauso, bet įstatymas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos, būkite malonūs, socialdemokratai, tą krepšelį atiduokite socialdemokratų darbo partijai. Bet jokiu būdu ne skolintis, sudėti bendrą „krūvą“ su gynyba, jau man to per daug. Man atrodo, kad negražiai atrodome prieš paprastą, eilinį žmogų, kuris tikrai nori, kad Lietuvoje būtų daugiau pasitikėjimo vienas kitu, pasitikėjimo daugiau institucijomis.

– Dėl kogeneracinių jėgainių Jūs netgi kreipėtės į VSD?

– Man neaišku, kur yra grėsmė? Aš neturiu atsakymo, tai aš tik matau tam tikrų interesų tenkinimą. Mums reikėjo labai stipriai kovoti, kad suvaldytume šilumos ir elektros sektorių Lietuvoje. (…) Mes turėjome tam tikrą informaciją apie tam tikras įmones, mes turėjome netgi bylas iki Europos Teisingumo teismo, kad mes čia vos ne išvarome tam tikrus šilumos gamintojus iš Lietuvos.

Kreipiausi dėl to, kad NSGK komiteto pirmininkas (Vytautas Bakas – DELFI) išstojo ir tokią repliką metė, kad gal korupciniai įstatymai buvo. Kada taip pasako, tai aš parašiau VSD raštą. Esu tikrai 99,9 proc. įsitikinęs, kad to nebuvo ir tas neįmanoma, nes yra valstybės projektai ir neįsivaizduoju, kaip valstybė galėtų ta korupcija užsiimti.

– Bet ir pats Saulius Skvernelis apie šiuos projektus yra taip pasisakęs.

– Dėl to aš ant jo labiausiai ir supykau, nors jis pats yra buvęs toje Vyriausybėje. Ir čia man įvyko lūžis, galima sakyti, galvojant apie tam tikrą norą padėti, tada įvyko mano tam tikras atsitraukimas nuo tokio aktyvaus bendravimo koalicinėje taryboje, kuri yra Seime. Todėl, kad jautriai sureaguoju, jeigu žinau, kad tai yra netiesa, kad tai yra melas.

– Kogeneracinės jėgainės nėra vienintelis su Jūsų valdymu susijęs dalykas, kuris šiuo metu kažkokiu būdu klibinamas ar tiriamas. Širinskienės komisija tirs ne tik Andriaus Kubiliaus, bet ir Jūsų valdymo laikotarpį. Bet Jūs esate koalicijos partneriai, kaip į tai reaguojate?

– Valstybės valdyme reikalinga labai stipri, aukšta kompetencija. Tu turi turėti daugiau žinių, negu vadybininkas privačiame sektoriuje. LVŽS tikrai gavo didžiulį mandatą, gavo didžiulį pasitikėjimą visuomenės, ir aš manau, kad visuomenė jau norėjo tam tikros ramybės iš naujos atėjusios partijos, arba mažiau rietenų Seime (...) Visuomenė galvojo, kad jie elgsis tikrai išmintingai, kūrybingai, atkurs pasitikėjimą tarp žmonių, valstybės institucijomis ir valstybę ves sėkmės keliu.

Tai jie vis dėlto, manau, šitoje srityje pakankamai neturi kompetencijos, arba turi kitą planą: dar vėl pratęsti vos ne tą rinkiminę kampaniją (…) parodyti, kad buvusios partijos elgiasi labai neatsakingai prieš visuomenę, prieš valstybę. Ir jie tada vos ne tampa tam tikrais šventaisiais ir laimi rinkimus tiek savivaldybių, tiek prezidento, tiek Europos Parlamento. Tikslas buvo, aš manau, ir yra, rinkimai.

Aš tai dėl to nesijaudinu, aš žinau, kad aš pats per tuos ketverius metus tikrai jokių nusižengimų nepadariau. Klaidingų sprendimų gali kiekvienas priimti, kas nedirba, tik tas neklysta. Bet tu negali garantuoti už kiekvieną netgi ministrą.

– Jūsų klausantis susidaro įspūdis, kad esate konservatorius, kuris kritikuoja valdančiąją partiją, bet Jūs juk esate koalicijoje?

– Aš labai tikėjausi, kad jie („valstiečiai“ – DELFI) valstybėje sudalyvaus su nauju mąstymu, nauju požiūriu ir ves valstybę. Aš nekritikuoju jų, aš kritikuoju sprendimus. Ar Seimo komisija turi spręsti, ar teisėsaugos institucijos? Tai mes tada paleiskime tas teisėsaugos institucijas. Tai sakykime, kad Seime komisijos viską išspręs.

– Turiu Jūsų citatą, kurią pasakėte dar būdamas LSDP pirmininku: „Jeigu susidarys tokia situacija, kad mūsų balsas bus negirdimas, kai būsime verčiami daryti sprendimus, kurie kertasi su mūsų vidinėmis nuostatomis, tada liks opozicijos kelias“. Tai Jūsų požiūriu, tokios situacijos dabar nėra?

– Dėl ko aš tapau kritiškas? Dėl to, kad aš matau, kad yra praėję dveji metai ir, gal aš klystu kartais, bet aš matau, kad kai kurie sprendimai arba sprendimų priėmimas yra atidedamas. Jūs man dabar įvardinkite tokį valstybinio lygio Lietuvoje įgyvendinamą projektą. Butkevičiui nepavyko miškų reforma, sustabdė. Buvo aštuonios numatytos urėdijos, jie patobulino, padarė vieną. Sveikinu. Kitas – etatinis darbo apmokėjimas. Anos Vyriausybės pilotinis projektas paruoštas (…) Tai yra tęstiniai projektai. Nenoriu aš nieko kritikuoti, bet aš noriu, kad koalicijoje būtų daugiau ambicijos, pasakant, kad mes ir tą padarysime ir kitą padarysime. Energetikos sektorius yra dar atskira tema.

– Jūs dar kritikavote valdančiuosius dėl mokesčių nesurinkimo. Nesurenkami tam tikri mokesčiai, dėl mokesčių reformos yra ištraukti pinigai iš biudžeto. Kokias pasekmes Lietuvai tai gali turėti?

– Aš mokesčių reformai dabartinei nepritariau. Dėl to, kad siūliau įstatymą priimti kartu su biudžetu. Kad matytume, kokie yra pokyčiai ekonomikoje, matytume dinamiką valstybės biudžeto pajamų surinkimo ir savivaldybių biudžeto pajamų surinkimo. (...) Mes iš ekonomikos augimo turėsime gauti dėl mokesčių reformos 450 mln. eurų ir plius dėl naujų finansinių įsipareigojimų dar 2 mlrd. eurų. Tai yra vienas dalykas, kur man truputį kyla klausimas.

Nereikia pykti, kad Butkevičius turi tokią nuomonę. Be to, kitais metais fiskalinis deficitas yra didinamas, lyginant su šiais metais, 2,2 karto. Tai reiškia, kad tu dalį lėšų skoliniesi. Šiandien dienos skolintos lėšos reiškia rytojaus pajamų panaudojimą.

– Grįžtant prie LSDP reikalų, kai nusprendėte nebesiekti pirmininko posto, jūs dėjote labai daug vilčių į partijos jaunimą. Ar tuomet galvojote, kad viskas taip pasibaigs, kad teks palikti partiją?

– Niekada taip negalvojau. Aš labai pasitikiu žmonėmis, nors kartais gal reikėtų su rezervu. (…) Tikrai buvo sudaromos visos galimybės jaunimui. Ir tikrai buvo netgi įvardinti jauni keli politikai, aišku, labai gaila, a.a. Juras Požėla, į kurį tikrai dėjau nepaprastai dideles viltis, Paluckas, dabartinis pirmininkas, Justas Pankauskas, Mindaugas Sinkevičius, Mindaugas Janulionis, Linas Jonauskas.

– Ar Jūs koalicijos sudarymą su „valstiečiais“ suprantate kaip įsipareigojimą, kad jeigu jau sudarėte koaliciją, tai iki pat galo turite joje būti?

– Kada LVŽS gavo tokį didelį mandatą, aš pasakiau, kad jeigu jiems nepavyksta su konservatoriais ir kitom partijom sudaryti valdančiosios daugumos, aš esu pasiruošęs padėti. Nes aš esu už tai, kad būtų užtikrintas politinis stabilumas ir kad galėtume komandoje dirbdami tikrai daug nuveikti. (...)

Aš tikrai su dabartiniu premjeru ne vieną sykį buvau susitikęs prieš jį patvirtinant. Man labai gaila, kad Lietuvoje, aš nekalbu čia apie ministrą pirmininką, bet apskritai, yra labai stipriai įskiepyta daugeliui politikų ir visuomenei nepasitikėjimas, baimė ir pavydas. Man nepatinka, kad mes nesuprantame tokio dalyko, kad lyderis, ar tai yra prezidentas, ar tai yra ministras pirmininkas, ar Seimo pirmininkas, ar partijų vadovai, esantys valdančiojoje daugumoje, jie turi formuoti lyderių komandą. Bet aš čia matau baimę tam tikrų lyderių, kad neduok Dieve, gal jis už mane geriau pasirodys.

– Kaip kažkas sakė, reikia ne patarėjų, o pritarėjų?

– Aš įsivaizdavau, kad atėjo nauja partija, su naujais žmonėmis, bet aš tikiuosi, kad jie įgaus daugiau įgūdžių ir toliau jiems seksis. Ir kad tai bus tikrai stipri komanda, tarsimės, diskutuosime. Bet kol kas reikia tik pritarimo, kai pasako, kaip balsuot.

Kitas dalykas, opozicija kam yra? Negalima per daug jautriai reaguoti į opozicijos kritiką valdantiesiems. Dabar labai gili krizė tarp valdančiųjų ir opozicijos. Opozicijos yra toks darbas – jie kritikuos. Ir mus žiauriai kritikuodavo, bet mes dirbome. Nesistengiau į tą kritikos lauką pilti benzino. Aš manau, kad reikėtų ieškoti ir galvoti, kaip vis dėlto tą įkaitusį politinį lauką šiek tiek prigesinti.

– Jūs neprisijungėte nei prie vienos socialdemokratų partijos. Kodėl priėmėte tokį sprendimą?

– Kada mes atskilome ir turėjome ne vieną pasitarimą, dabartinėje LSDDP frakcijoje, mano pozicija ir kai kurių kitų frakcijos narių buvo tokia, kad nekurkime naujos partijos, kurkime judėjimą. Po to tas pats judėjimas po savivaldybių rinkimų, kai visos pusės pamatys, kad suskilimas neduoda nei vienai, nei kitai naudos, iki 2020 metų Seimo rinkimų sugrįžtų atgal į partiją ir netgi susijungtų. Keletas mano pozicijai pritarė, bet po to kiti nepritarė, tai pasakiau, kad aš ir Antanas Vinkus į naują partiją nestojame.

– Sakote, kad tuo metu galvojote, kad iki 2020 metų pavyks susijungti, vis dar galvojate taip pat? Turint omenyje, kad Gedimino Kirkilo partijoje turbūt daugiau darbiečių nei socialdemokratų?

– Dabar negaliu atsakyti už G. Kirkilo partiją, bet matau, kad ir vienoje, ir kitoje pusėje jau tikrai nuomonių yra tokių, kad reikėtų susijungti. Galiu pasakyti, kad aš iš rajonų gaunu labai daug skambučių, ir kai kuriuose rajonuose dabar yra socialdemokratų skyrių tokia laukimo būsena, kaip čia bus su tais savivaldybių rinkimais, o paskui ir pagalvosime.

– Bet jeigu būtent Jums skambina, tai gal jie mato Jus kaip tam tikrą lyderį, kuris galėtų suvienyti socialdemokratus?

– Aš tos pačios partijos vadovas tikrai niekada nebebūsiu. Esu iš tų žmonių, kurie gali labai daug prisidėti ir padėti, ir aš manau, aš tą iš lėto jau ir darau. Tikrai lyderis turi būti jaunas, naujas, perspektyvus, mokantis ir norintis išgirsti, įsiklausyti į įvairias nuomones. Baisu yra, jeigu partijos pirmininkas netoleruoja kitos nuomonės arba pyksta ant žmogaus, jeigu jis turi kitokią nuomonę, gal kai kada ir kritišką.

– Jūs kalbate apie Gintautą Palucką?

– Taip. Jam buvo ne kartą skambinta. Pasakyta: Gintautai, susitinkame, pasikalbame, nes sakau, aš jau matau, kad gali būti skilimas. Bet jis niekada nesureagavo į tai.

– O kaip Jums atrodo, kodėl jis pyksta?

– Todėl, kad tikriausiai nepaklusome mes vykdyti partijos tarybos priimto sprendimo (trauktis iš koalicijos – DELFI). (...)

– Sakėte, kad tam susivienijimui reikėtų kažkokio jauno žmogaus, kuris nepyktų, kuris klausytųsi. Mindaugas Sinkevičius galėtų juo būti?

– Man tai jis tinka. Kas lemia vadovo sėkmę? Pirmiausiai žinios, antras dalykas – patirtis. Jis kaip jaunas, kaip dirbęs jau meru, ir ministras buvo gana geras. Kitas dalykas – asmeninės vertybės. Tai yra paprastumas, sąžiningumas, padorumas, kuklumas ir visos kitos gerosios vertybės, ir neturėjimas baimės, pavydo ir neapykantos.

– Kitais metais vyks treji rinkimai – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento. Ar kandidatuosite kuriuose nors?

– Tikriausiai kandidatuosiu, dar šimtu procentų negaliu pasakyti, bet mąstau apie Europos Parlamento rinkimus (A. Butkevičius portalui lrt.lt yra sakęs, kad planuoja kandidatuoti su nauju judėjimu – DELFI).

– Kodėl būtent šie rinkimai?

Iš vienos pusės, aš tikrai didelę patirtį politinę įgijęs, kitas dalykas, labai daug turiu kolegų, pažįstamų, kurie irgi buvo ministrais, ir dirba europiniu lygmeniu. Norėčiau pats žingeidumo sumetimais truputį save realizuoti. Gruodžio mėnesio viduryje priimsiu sprendimą.

– O negalvojote į merus eiti ar į prezidentus?

– Ne, negalvoju.