Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia, kas pastarosios aplinkybės kelia klausimų.
Klausimų ji įžvelgia ir Vaiko teisių specialistų veiksmuose. „Buvo tėvų neadekvatumas arba pareigūnų neadekvatumas. Kažkas čia yra“, – svarstė laidoje „DELFI Diena“ kalbinta E. Žiobienė.
„Galutinį sprendimą paimti vaikus priėmė teismas“, – laidoje kalbėjo E. Žiobienė ir pridūrė, kad dokumentus teismui paruošė Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir teisėsauga. Dėl pastarųjų institucijų veiksmų jau yra pradėtas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos tyrimas.
Beje, vaikai šeimai grąžinti, tačiau sprendimą grąžinti priėmė ne teismas, o institucijos. Ar nereikėjo teismo leidimo? „Tokio leidimo nereikia. Institucijos pačios priima sprendimą, ar šeimoje išnyko aplinkybės, dėl kurių vaikai buvo paimti, tada jie grąžinami“, – teigė E. Žiobienė.
Kauno atvejis sujaudino ir visuomenę, ir Seimo narius, kurie veikė ne tik kalbomis, bet ir veiksmais. Vis dėlto, E. Žiobienės teigimu, sprendimus priiminėjančios institucijos neturėtų pasiduoti jokiems spaudimams: „Pasiduoti tikrai nereikia, reikia įvertinti visas aplinkybes, kurias turime. Sunku vertinti, bet iš to, ką mes visi žinome ir turime, prokuratūra pakeitė mamai kardomąsias priemones, vadinasi, išnyko draudimas bendrauti ir susitikti“.
Kontrolierė taip pat įvardijo, kad labai svarbus tokių šeimų bendradarbiavimas su Vaiko teisių pareigūnais bei socialiniais darbuotojais. Esą, jei tėvai geranoriškai bendradarbiauja, lanko pozityvios tėvystės kursus, vaikų galimybės grįžti į šeimą didėja.
Vaikai jau grąžinti į šeimą, ar kontrolierė jau nebemato jiems jokios grėsmės? „Grėsmės gali nematyti tada, kada vaikus turi šalia savęs, – teigė E. Žiobienė. – Vaikus mylintys tėvai nėra nei tobulybės, nei netobulybės. Kiekvienas turime ieškoti sprendimų, bet svarbiausias dalykas – turime išmokti kovoti su savo emocijomis, išmokti jas valdyti ir jokiu būdu savo nesusivaldymo neišreikšti smūgiais vaikui.“
„Vyko grumtynės, iki muštynių turbūt vienas žingsnis“, – taip momentą, kai iš kauniečių Gintaro ir Eglės Kručinskų buvo paimtas vaikas, apibūdino pro šalį važiavusi ir viską mačiusi moteris. „Sunku tai vertinti, kalbėjo E. Žiobienė. – Nes filmuotos medžiagos nėra ir niekas negalėtų pateikti. Kitas dalykas, norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai, kas skamba žiniasklaidoje, yra vienos pusės teiginiai, nes institucijos šitų veiksmų nekomentuoja. Ar taip buvo, nebuvo, kas buvo tie liudytojai, matyt, visa tai bus išsiaiškinta.“
Išgirdusi klausimą, ar pareigūnai, atiminėdami vaiką iš tėvo, turėjo naudoti jėgą, E. Žiobienė nutilo: „Matyt, ne“.
Po to, kai liudininkai prabilo ir teigė, kad vaikas iš tėvo buvo paimtas grumtynių metu, pradėjo kilti spėlionės, kad dėl to esą tėvui gali būti iškelti kaltinimai dėl pasipriešinimo pareigūnams. E. Žiobienė pabrėžė, kad jei ir būtų keliami tokie kaltinimai, jie yra tėvo ir teisėsaugos ryšys, o ne visos šeimos ir teisėsaugos, todėl toks atvejis neturėtų įtakos vaikų galimybei likti šeimoje.
Vaikai grąžinti šeimai, tačiau socialiniai darbuotojai toliau stebi šeimą. Kaip kalbėjo E. Žiobienė, daroma viskas, kad neatsitiktų jokios nelaimės ir kraštutinumai. „Manau, kad Vaiko teisių specialistai bijo tų kraštutinumų ir pačių baisiausių dalykų. Iš tikrųjų yra baisu“, – į atsakymą, ką daryti, kad nepasikartotų Matuko atvejis, atsakė kontrolierė.
E. Žiobienė neslėpė, tai, kad vaikai buvo paimti tiesiog čia ir dabar, turėjo būti labai kraštutinės aplinkybės. „Ir mamos sulaikymas, ir vaikų paėmimas rodo, kad turėjo vykti kažkas neadekvataus arba iš vienos pusės, arba iš kitos. Buvo tėvų neadekvatumas arba pareigūnų neadekvatumas. Kažkas čia yra“, – svarstė E. Žiobienė.
O kokiu atveju vaikai gali būti paimti iš šeimos? „Tik tada, kada yra grėsmė jų sveikatai ir gyvybei“, – teigė E. Žiobienė.
Po Kauno įvykių visuomenėje kilo įvairių diskusijų. Tėvai diskutuoja, ar nebus taip, kad vaikai bus atimti tėvams išgėrus vos po vyno taurę, tačiau E. Žiobienė ramina. „Visuomenė kalba apie įvairiausias situacijas ir įvairiausias hipotetines istorijas. Manau, kad visais atvejais reikia labai racionaliai ir protingai spręsti klausimą net jeigu iškvietė Vaiko teisių pareigūnus, – kalbėjo E. Žiobienė. – Ar susimušimo, ar sumušimo atveju, galima atsisėsti ir paaiškinti visas aplinkybes.“
„Žmogus, kuris vykdo savo pareigas, neturėtų nei sužvėrėti, nei elgtis neadekvačiai. Jis turėtų ateiti, išklausyti, aptarti, nuspręsti. Dar vienas labai svarbus dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį ir šioje situacijoje, tėvai nesiskundė, tėvai nesikreipė. Kontrolieriaus įstaiga negavo jokio kreipimosi, jokio signalo. Teismo sprendimas. Kodėl jo niekas neskundė? Visiškai nenaudotos jokios priemonės, išskyrus žiniasklaidą po mėnesio. Tas mėnuo praėjo, buvo galima daug padaryti“, – teigė E. Žiobienė.
Kontrolierė svarsto tėvų veiksmus, tačiau abejonių kelia ir pareigūnų sprendimai: buvo kalbama, kad mama esą buvo girta, tačiau vėliau tai buvo paneigta. Buvo kalbama apie rykštelę, nors daugiau tai nebuvo konkretizuojama. „Perskaičius apie alkoholį ir paskui tuos paneigimus... Atrodo ne tik kad nežmoniškai, bet ir labai neprofesionalu. Sutinku su šia vieta, kad tokie dalykai yra neįtikėtini, – kalbėjo E. Žiobienė. – Bet jeigu jau pradėjo kalbėti, jeigu kalba apie rykšteles ar dar kažką, sukelia tam tikrų abejonių, įneša netikslumų.“
Ar Vaiko teisių specialistai šiuo atveju elgiasi tinkamai? „Savo vertinimą galėsiu pasakyti tik po sprendimo priėmimo“, – kalbėjo kontrolierė.
E. Žiobienės teigimu, tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti po dviejų mėnesių.