Projektu siūloma Konstitucijos 44 straipsnyje įtvirtinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principą, nustatant, kad jį, kaip pamatinę objektyvios ir nešališkos informacijos rengėjo vertybę, saugo įstatymas. Projektu siūloma numatyti partinės veiklos apribojimus LRT valdymo struktūrų nariams, Konstitucijoje įtvirtinant, kad visuomeninio transliuotojo valdymo struktūrų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje, teigiama pranešime spaudai.

Aiškinamajame projekto rašte teigiama, jog jau 2006 metais Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą.

Konstitucinis Teismas tuomet pažymėjo, jog vien tai, kad valstybė yra visuomeninio transliuotojo steigėja, savaime nereiškia, kad yra nukrypstama nuo visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvo ir pabrėžė, kad įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.

R. Karbauskio teigimu, Konstitucinis Teismas šiame 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime atskleidžia Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo, kaip visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo garanto, reikšmę ir šiame įstatyme įtvirtintą LRT nepriklausomumo principą pripažįsta Konstitucijos saugoma vertybe.

Tars žodį dėl komisijos išvadų

Kaip rašė BNS, ketvirtadienį Seimas planuoja tvirtinti parlamentinio tyrimo išvadas dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos.
Į nenumatyto posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimo svarstymas ir priėmimas.

Trečiadienį šioms išvadoms pritarė pagrindiniu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis atmetė Audito komiteto raginimą daryti pertrauką, kol tyrimo komisijos sudarymą įvertins Konstitucinis Teismas.

Seimo komisijos išvadose siūloma steigti naują LRT valdymo organą – valdybą. Taip pat siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencija, trumpinti tarybos narių kadenciją.

LRT vadovybė nuogąstauja, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.

Išvadose minimi ir viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti prie ankstesnės vadovybės. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometinė LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.