Moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) nusprendė neatskleisti įmonės, kurioje dirbo, pavadinimo. Priežastis – ji neturi apčiuopiamų įrodymų tam, kad galėtų apginti save teisme. Vis dėlto, moteris dalijasi savo istorija norėdama, kad kitos moterys pasimokytų ir žinotų, ką daryti pakliuvus į tokią situaciją.
Matė keistų ženklų, tačiau nieko blogo neįžvelgė
Darbo paieškas moteris pradėjo tiesiog patalpindama savo gyvenimo aprašymą internete ir netrukus sulaukė skambučio. „Jie teigė, kad aš atitinku visus jų keliamus reikalavimus, pasiūlė neblogą atlyginimą ir aš susigundžiau. Viskas atrodė labai profesionaliai, pats bendravimas patiko, todėl sutikau pabandyti“, – pasakojo moteris.
Dėl darbo pasiūlymo moteriai teko pakeisti ir gyvenamąją vietą, tačiau ji pasakojo, kad dėl to nesirūpino – esą priėmė šią situaciją kaip iššūkį.
Dabar, pasakodama susidariusią situaciją, moteris teigia, kad ženklų buvo jau pirmosiomis savaitėmis, tačiau tuomet ji to nesureikšmino, nors ir buvo keista. „Buvo daug gilinimosi į asmeniškumus. Klausdavo, kur gyvenu, keistai bendravo ir viena vadovė, – pasakojo moteris. – Paskui pastebėjau, kad keisti skirtingų skyrių santykiai – vieni prieš kitus nusiteikę, gal net bijo vieni su kitais bendrauti, nepasitiki.“
Vos kojas naujoje darbo vietoje apšilusi moteris sulaukė kvietimo keliauti į komandiruotę. „Kolegos pradėjo į mane žiūrėti kreivai, kad aš dirbu vos kelias savaites, nieko nesuprantu, o dabar – privilegija vykti į komandiruotę. Mano kompetencija pradėjo abejoti ir vadovė, vis klausdavo, kur mano iniciatyva, kad štai mano CV buvo parašyta taip ir taip, klausdavo ar moku anglų kalbą ir panašiai“, – vardijo moteris.
Komandiruotėje – viršininko pasiūlymas
Į komandiruotę netolimame užsienyje įmonės atstovai vyko automobiliais. Moters teigimu, dar neprasidėjus kelionei pasigirdo žeidžiantys komentarai. „Pasakė, kad laikas išvykti, o aš nubėgau iki tualeto susitvarkyti. Grįžus atgal vadovas pažiūrėjo ir paklausė: apsišikai? – įvardijo moteris. – Tai buvo pirmas šokas, kai supratau, kad kažko nesuprantu, kad kažkur ne ten papuoliau. Tada supratau, kokio lygio visi vadovai ir pati organizacija.“
Moters teigimu, visos kelionės metu įmonės atstovai bendravo labai laisvai ir nerinkdami žodžių. „O vakare, po konferencijos, supratau, kodėl mane pasikvietė į šią komandiruotę“, – teigė moteris.
Viešbutyje apsigyvenę įmonės atstovai po konferencijos grįžo į savo kambarius, tačiau grįžus viskas tik prasidėjo – moteris sulaukė skambučio. „Sulaukiau skambučio iš pagrindinio akcininko su pasiūlymu ateiti pas jį praleisti naktį, – įvardijo moteris. – Mano kambarys buvo šalia kitos vadovės, todėl viršininkas man pasakė, kad mano kaimynai yra labai smalsūs, todėl ir pasiūlė man ateiti pas jį.“
Moteris pasakojo, kad išgirdusi pasiūlymą nė nedvejodama atsakė ne: „Pasakiau, kad ačiū, ne. Pasakiau, kad reikia pasiruošti rytojaus konferencijai ir greitai baigiau pokalbį“.
Po neigiamo atsakymo – užgaulūs komentarai
Kitą rytą su vadovais susitikusi moteris tikina išgirdusi užgaulių komentarų. „Prieš eidamas gerti kavos garsiai pasakė, kad prieš geriant kavą reikia nusilengvinti, tada atsisuko į mane ir pasakė, kad prie manęs jaučiasi labai atsipalaidavęs, – viršininko žodžius įvardijo moteris. – Pasakė, kad prie manęs nesijaučia toks pasitempęs kaip prie lelios.“
Moteris teigia, kad į jos pusę svaidytus komentarus suprato jos kaip moters užgauliojimą.
Tiesa, užgauliojimų po ištarto „ne“, ji teigia išgirdusi ir iš kitos vadovės. Esą ji ne tik laidė komentarus, bet ir kalbėjo garsiu tonu. „Rėkė ant manęs, kaip aš čia kvaila ir nesuprantu. Esą savaime suprantama, kad aš turiu būti šalia vadovo ir jeigu reikės – jam padėti“, – teigė moteris.
Pasikeitė ne tik bendravimas, bet ir planai. „Man jau vakare pasakė, kad aš važiuosiu su kitu ekipažu. Jie pakeitė visus planus, kad aš grįžčiau su kitais asmenimis, – pasakojo moteris. – Supratau, kad tai buvo padaryta už pasakymą „ne“, nes viskas staigiai pasikeitė. Iš pradžių paėmė į konferenciją, viskas buvo gerai, o per vieną vakarą viskas apvirto aukštyn kojomis ir prasidėjo asmeniniai priekabiavimai į mano pusę, komentarai, kaip jis jaučiasi ir panašiai.“
Nusprendė išeiti iš darbo
Moteris pasakoja, kad dėl šio karjeros vingio pakoregavo savo planus, todėl dar svarstė – išeiti iš darbo ar ne.
„Galvojau, kad pirmadienį ateisiu į darbą ir kažką išsiaiškinsime, bet vadovė tiesiog „užsisėdo“ ir pradėjo rėkti, kabinėtis dėl darbo, sakyti, kad visiškai nieko nesuprantu, rėkė, kad abejoja ir žmogiškosiomis mano savybėmis ir gebėjimais, kaltino, kad kažko nepadariau, siuntė namo išsimiegoti. Ji rėkė ant manęs kelias valandas, kol išsiliejo. Po to aš parašiau pareiškimą išeiti iš darbo“, – kalbėjo moteris.
Įmonėje moteris dirbo vos mėnesį, tad po to, kai parašė prašymą išeiti iš darbo, reikėjo dirbti vos kelias dienas. Jos teigimu, po to, kai prašymas jau gulėjo ant stalo, atmosfera pakito. „Vadovė su manimi kalbėjo labai atsargiai“, – teigė moteris, tačiau pridūrė, kad vadovė nurimo bendraudama tik su ja, kiti darbuotojai toliau kentėjo.
Gandus apie įmonę išgirdo per vėlai
Darbo pasiūlymo šioje įmonėje sulaukusi moteris galvojo apie iššūkius ir galimybes. Tik pradėjusi dirbti sužinojo apie įmonę sklandančius gandus ir suprato viduje tvyrančią atmosferą.
„Vadovė vieną dieną darbuotojai „diagnozavo“, kad ji esą yra psichiškai nestabili. Tą patį yra ir man „diagnozavusi“, – pasakojo moteris. – Vėliau man bendradarbiai pasakojo, kad kartą ar kelis kartus per mėnesį būna tokios bangos, kai vadovė taip išsilieja. Bendradarbiai pasakojo, kad praėjus kuriam laukui įprato prie to, užsiaugino storesnę odą ir susitaiko, nes yra įsipareigojimai, šeima.“
Tik pradėjusi dirbti ji sužinojo ir daugiau dalykų. Bendradarbių teigimu, vietiniai gyventojai nenori eiti čia dirbti, todėl pavyksta prisikviesti tik toliau gyvenančius ir nieko apie įmonę nežinančius darbuotojus.
Moteris įmonėje dirbo vos mėnesį, tačiau teigia, kad ji – ne vienintelė, iš darbo išėjusi vos pradėjusi dirbti. „Kai pradėjau dirbti, man pasakė, kad vyksta didžiulė kaita. Pasakojo, kad buvo tokia mergina, kuri iš darbo išėjo vos po dviejų valandų, o administratorė buvo jau trisdešimt antra“, – teigė moteris.
Advokatas K. Rugys: seksualinio priekabiavimo atveju įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui
Advokatas Karolis Rugys vardijo, kad seksualinį priekabiavimą galima įrodyti liudytojų parodymais, garso ar vaizdo įrašais, elektroniniais laiškais, trumposiomis žinutėmis ar kitais formatais, tačiau pabrėžė, kad seksualinio priekabiavimo atveju įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui. Reiškia, priekabiavimo prezumpciją turi paneigti tas asmuo, kuris yra kaltinamas.
„Nuo seksualinio priekabiavimo nukentėję asmenys savo teises gali ginti pateikdami ieškinį teismui civilinio proceso tvarka: seksualinis priekabiavimas reiškia nepageidaujamą užgaulų, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštą seksualinio pobūdžio elgesį su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką, – teigė advokatas. – O priekabiavimas, remiantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, reiškia nepageidaujamą elgesį, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.“
Anot advokato K. Rugio, nuo seksualinio priekabiavimo nukentėjusiam asmeniui ginti savo teises yra žymiai paprasčiau dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo. „Tradiciškai civiliniame procese faktus turi įrodyti tas, kas teigia, tačiau seksualinio priekabiavimo atveju, įrodinėjimo našta yra perkeliama ir atsakovas, t.y. asmuo, kurio atžvilgiu yra skundžiamasi dėl seksualinio priekabiavimo, turi paneigti prezumpciją, kad seksualinio priekabiavimo nebuvo“, – teigė advokatas.
Įrodžius seksualinio priekabiavimo atvejį, nukentėjęs asmuo gali reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo. „Atkreiptinas dėmesys, kad civiline tvarka nėra numatytas ir pavaldumo reikalavimas“, – tvirtino advokatas ir pridūrė, kad šio įstatymo pataisa suvienodino galimybes savo teises ginti ne tik tiems asmenims, kurie seksualinį priekabiavimą patiria darbe.
Tiesa, nuo seksualinio priekabiavimo nukentėjęs asmuo gal pateikti skundą ir Lygių galimybių kontrolieriui.
„Kaip kraštutinė (ultima ratio) priemonė savo teisių gynybai gali būti teikiamas pareiškimas teisėsaugos institucijoms dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – seksualinis priekabiavimas yra baudžiamasis nusižengimas. Ši atsakomybės forma yra naudojama kraštutiniais atvejais, kai yra nusikalstamos veikos sudėtis. Reikia nepamiršti, kad baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumcija, ir bet kokios abejonės yra šalinamos kaltinamojo naudai“, – teigė advokatas.
Seksualinį priekabiavimą galima būtų įrodyti liudytojų parodymais, garso ar vaizdo įrašais, elektroriniais laiškais, SMS žinutėmis ir kitomis formomis, tačiau advokatas pabrėžė, ką tiksliai turėtų atskleisti įrašai. „Pastebėtina, kad vaizdo ar garso įrašų leistinumą teismas kiekvienu atveju dėl pripažinimo tinkamais įrodymais sprendžia individualiai, todėl svarbiausia, kad vaizdo ar garso įrašas neatskleistų kaltinamojo asmeninio gyvenimo detalių ar kitos informacijos ir būtų išimtinai susijęs su galimai atlikta nusikalstama veika, – kalbėjo K. Rugys. – Teisme kaltinimą palaiko prokuroras, o nukentėjusysis galo reikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese.“
Įrodžius seksualinį priekabiavimą baudžiamąja tvarka gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.