Abiem pusėms tai atrodo keistai – tik skirtingais aspektais.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis atkreipė dėmesį, kad abu klausimai susiję su įrašais – vienas neteisėtai ištrintas, kitas – neteisėtai paviešintas.

„Ironiškai skamba, kai, atrodo, primygtinai ieško teisės akto, kaip nepaviešinti įrašo, o kitą – kurį paviešinti draudžia visuomenės informavimo įstatymas, jis padarytas neteisėtai, jį paviešina du komitetų pirmininkai. Akivaizdu, kad požiūris į įstatymų laikymąsi yra lankstus kaip aliuminio viela. (…) taip yra griaunami teisinės valstybės pamatai“, – sakė G. Landsbergis.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad jam opozicijos logika atrodo keista.

„Jie šneka, kad yra labai svarbu, kad visuomenė žinotų. Kitoje vietoje jie šneka, kad negerai, kad skelbiame visuomenei kažką, kas nėra slapta. Iš principo, turbūt, žmonės supranta taip, kad jiems politiškai naudinga pūsti burbulus“, – sakė R. Karbauskis.

Jis nesureikšmino fakto, kad premjeras S. Skvernelis nedalyvauja posėdyje. Esą jis jau atsakė į visus klausimus, o noras toliau klausinėti esą rodo, kad „žmonės tiesiog neturi ką veikti“.

Seime šiuo metu svarstoma rezoliucija, kuriame siūloma įvertinti faktą, kad buvo ištrintas garso įrašas iš Vyriausybės pasitarimo, kuriame buvo svarstomi klausimai dėl Registrų centro informacijos teikimo žiniasklaidai. Opozicija siūlo tokį elgesį įvertinti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.

Premjeras S. Skvernelis Seime yra aiškinęs, kad jie privalo saugoti tik Vyriausybės posėdžių, bet ne Vyriausybės pasitarimų įrašus. Šie esą yra trinami iškart po to, kai surašomi protokolai. Vyriausybės vadovą dar kartą kvietė pasiaiškinti opozicija, bet jis jų posėdyje nusprendė nedalyvauti.

Kol kas posėdyje kalba tik opozicijos atstovai. Jų atstovai užduoda klausimus rezoliuciją pristatančiam socialdemokratui Juozui Olekui. Šis atsako. Posėdyje dalyvaujantys valdantieji kol kas į diskusiją neįsijungė.

„Seimas nėra perauklėjimo įstaiga, Seimas nėra ta įstaiga, kuri kalba apie nuodėmę, charakterį, mes kalbame apie teisės viršenybės principą, kurio nesilaiko premjeras. Mes kalbame, kad įstatymas galioja visiems. Ir tai yra labai rimta, nes toks vaizdas, kad Seimo dauguma galvoja, kad opozicija susirinko paauklėti premjerą. Mano supratimu, mes šiandien susirinkome, kad pasakytume, kad įstatymų privalo laikytis visi“, – sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Andrius Navickas.

Priėmimo stadijoje į diskusiją įsijungė „valstietė“ Guoda Burokienė, kuri sakė eksperimentuodama pabandė gauti „auksinių šaukštų skandalo pasitarimą“, bet toks įrašas neegzistuoja. Ji paaiškino, kad pagal reglamentą Vyriausybės pasitarimai yra protokoluojami, o posėdžių įrašai yra išsaugojami.

„Man labai keista, kad kilo audra vandens stiklinėje“, - sakė G. Burokienė.

Rezoliucija buvo atmesta. Priėmimo stadijoje už ją balsavo 43 parlamentarai, prieš - 63.

Kelia klausimus dėl VTEK įrašo paviešinimo

Seimas dabar imasi svarstyti antros rezoliucijos, kuri susijusi su įrašo, susijusio su darbu 2017 m. VTEK, paviešinimu. Įraše girdimas spaudimas atsistadinti VTEK prevencijos skyriaus vedėjui Mindaugui Siauriui.

TS-LKD lyderis šioje situacijoje įžvelgė paralelių su atskirų narių pasitraukimu iš „valstiečių“ frakcijos Seime.

„Turbūt, yra veiklos modelis, kuris valstiečių-žaliųjų lyderiui yra neišvengiamas – grasinimai. Turbūt, tiek žmonių, kurie išėjo iš frakcijos, visi buvo palydėti grasinimais. Tam, turbūt, yra priežastis, kad būtų įbauginti likusieji, kad nesugalvotų atsitraukti. (…) Aš čia matau lygiai tą patį žanrą. Šiandien yra du susidorojimo objektai, pirmiausia, tai yra Povilas Urbšys, antrasis bus Seimo pirmininkas“, – sakė G. Landsbergis.

R. Karbauskis neatmeta, kad dėl galimos įtakos VTEK dėl M. Siaurio priėmus biudžetą P. Urbšiui bus organizuojama apkalta. Esą dėl jos metu išaiškėjusių aplinkybių gali būti rengiamas panašus procesas ir Viktorui Pranckiečiui. Kol kas R. Karbauskis pagrindo organizuoti apkaltą Seimo pirmininkui nemato.

Seimas atmetė ir antrą rezoliuciją. Už tai, kad ji būtų redaguojama pasisakė 47 parlamentarai, už atmetimą - 58.