„(...) Aš matau, kaip kandidatai į prezidentus bando šiek tiek flirtuoti su kairiąja ideologija ir kalbėti apie gerovės valstybę, tačiau kai į vieną sakinį sugeba sudėti gerovės valstybę ir smaugiančią mokesčių naštą verslui... aš pradedu abejoti, ar tikrai nuosekliai ir sistemiškai suvokia tų iššūkių ir problemų kamuojamos Lietuvos tikrąsias priežastis ir prielaidas“, – teigė pirmadienio vakarą G. Paluckas.

Pasak jo, praėjusio šimtmečio pabaigoje ir šio šimtmečio pradžioje Europos kairė, socialdemokratija patyrė tam tikrą idėjinį nuosmukį, entuziazmo stoką, mažesnę visuomenės paramą, prastesni buvo ir politinių rinkimų rezultatai.

„Būdas įveikti šį nuosmukį, be jokios abejonės, yra plati diskusija, plati demokratija ir atsigręžimas į mūsų šaknis, į mūsų bazinius principus“, – teigė G. Paluckas.

LSDP lyderis sakė, kad Lietuvoje socialines problemas lemia ne vienos ar kitos valdžios, o sisteminės santvarkos santykis tarp viešojo intereso ir rinkos. Šis disbalansas, pasak G. Palucko, buvo sukurtas politinėmis pastangomis.

„Lietuvos socialdemokratai įsiliejo į šitą flirtą su trečiojo kelio ideologija, kur viešojo intereso gynybą patikėjome socialiai atsakingam verslui. Kaip valstybė paleidome iš rankų tuos instrumentus, kuriuos socialdemokratai visada gynė ir turėjo, – didesnį perskirstymą, teisingą mokesčių sistemą ir panašius dalykus. Šiandien diskutuodami apie šias problemas, mes turime grįžti prie mūsų vertybių. Turime grįžti prie sisteminių siūlymų – tik tai gali duoti rezultatus“, – sakė G. Paluckas.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį viešai pristatė socialinį-ekonominį modelį Lietuvai, kuris, pasak jų, išspręs įsisenėjusias šalies problemas.

Pasak LSDP, naujoje vizijoje pabrėžiama, kad valstybės turtėjimas negali būti savitikslis. Jis reikšmingas tik tuomet, jei stiprinami žmonių gebėjimai ir tarpusavio solidarumas. Ne BVP, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji šalies pažangos rodikliai. Kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, BVP vienam gyventojui nesiekė nė pusės ES vidurkio. Šiandien jis jau arti 80 proc. ES vidurkio, tačiau pamatinės vystymosi prielaidos liko tos pačios.

„Svarbiausia ne kuo didesnis BVP valstybėje, o tam tikri žmonių gebėjimai, visuomenės išsivystymo lygis, žmonių pasitikėjimas vieni kitais. (...) Ekonominis lygis negali būti savitikslis“, – konferencijoje teigė politologas Liutauras Gudžinskas.

Pasak politologo, Lietuviai yra darbšti tauta, ekonominį augimą pasiekė gana aukštą, bet investicijų lygis siekia tik 18 proc. BVP, palyginti su ES valstybėmis, yra vienas mažiausių.

„Nedarbo rodikliai, lyginant su krizės laikotarpiu, gerėja, bet pajamų, turto nelygybė ne mažėjo, o augo. (...) O tai pasireiškia emigracija bei demografijos nuosmukiu“, – teigė L. Gudžinskas.