Iš to, ką sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tampa aišku, kad „valstiečiams“ merų rinkimai yra itin svarbūs. Anot jo, kandidatai į merus yra partijos rinkimų „veidas“ ir būtent jie gali laimėti ar pralaimėti rinkimus, nepaisant to, koks yra pats sąrašas. Ir nors jis pats kitų metų rinkimuose tikina nedalyvausiantis, žada stoti prie rinkimų vairo – vadovauti rinkimų štabams.
Kurį laiką kalbėta, kad „valstiečių“ kandidatu į Vilniaus meru taps Antanas Guoga, tačiau jis praėjusį ketvirtadienį paskelbė, kad į rinkimus apskritai neis. Šiuo metu LVŽS Vilniaus skyrius svarsto keturis kandidatus į Vilniaus merus, tarp jų yra, DELFI žiniomis, „valstiečiai“ Vytautas Bakas ir Tomas Tomilinas. Kitų dviejų kandidatų pavardės laikomos po devyniais užraktais, tačiau visai tikėtina, kad jos tiesiog neegzistuoja.
„Nėra net svarstyti kandidatai Vilniaus mieste, jie dar tik bus svarstomi. Jis yra (V. Bakas – DELFI), kiek žinau, vienas iš keturių kandidatų, minimas kaip galimas, tai aš gi neneigsiu. Bet tai yra tiesiog tik vienas iš kandidatų. Šiandien, sakyčiau, klausimas labai rimtas, ar jis bus kandidatas, nes kiti kandidatai ne ką mažiau žinomi. (…) Gali būti, kad dar kažkoks kandidatas atsiras procese, galbūt pats išsikels skyriaus narys ir t.t. Gal jis nebus toks garsus ir žinomas“, – sakė R. Karbauskis.
Pats V. Bakas DELFI nei patvirtino, nei paneigė, ar eis į Vilniaus mero rinkimus, jeigu LVŽS Vilniaus skyrius jį iškeltų.
„Šiandien aš esu išrinktas į Seimą, yra didelė darbotvarkė NSGK. Po tyrimo visuomenė tikisi pokyčių, ne tik tyrimo rezultatų, tai visos mano pastangos yra nukreiptos į tai, kad mes šiemet pradėtume svarstyti, galbūt kai kuriuos priimsime įstatymus, susijusius su mūsų apskritai politinės sistemos saugumu, su mūsų konstitucinių pagrindų apsauga, su lobistinės veiklos išskaidrinimu, su partijų finansavimu, atsakomybe už korupcinis nusikaltimus.
(...) O dėl rinkimų į savivaldą, aš kiek galėsiu, tiek padėsiu, dalyvausiu rinkimuose kaip pilietis ir kaip politikas tam, kad įvairiose savivaldybėse galėtume atvesti žmones, kurie ne tik patys imtų ir kitiems duotų, bet viską atiduotų žmonėms. Šiai dienai galiu pasakyti tiksliai, kad dirbsiu tiek, kiek tai susiję su vadovavimu komitetui ir Seimo nario veikla. Laiko turime dar, diskusijos vyksta. Aš tą labai rimtai vertinu“, – DELFI sakė V. Bakas.
Klaipėdoje – žinoma pavardė?
DELFI šaltinių žiniomis, „valstiečiai“ į Klaipėdos miesto merus svarsto kelti Klaipėdos uosto generalinį direktorių Arvydą Vaitkų. Tačiau R. Karbauskis teigia, kad negali patvirtinti ar paneigti, kad būtent šis žmogus bus partijos kandidatas uostamiestyje.
„Mes Klaipėdoje jokių sprendimų dar nesame priėmę. Manau, kad iki spalio pabaigos – lapkričio pradžios mes turėsime sprendimą vienokį ar kitokį. Dabar pirmiausiai ten eina kalba apie sąrašą ir apie tuos žmones, kurie bus sąraše, ir tada pats sąrašas spręs dėl kandidato į merus. Bet tikrai nėra jokio sprendimo dėl jokio kandidato Klaipėdos mieste, aš galiu tą užtikrintai pasakyti. (...) Supraskite, jūs man paminėsite pavardę kokio nors kito žmogaus Klaipėdoje, kokios nors įmonės vadovo žinomo, ir paklausite, ar mes tai kandidatūrai pritartumėme, kaip galvočiau apie jį. Aš gi blogai negalvočiau, bet tai nereiškia, kad tas žmogus bus kandidatas“, – sako R. Karbauskis.
Jis tikino net nežinantis, ar A. Vaitkus apskritai galvoja eiti į rinkimus.
Savo ruožtu Klaipėdos uosto generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis DELFI perdavė, kad su A. Vaitkumi kalbasi kone visos tradicinės partijos, kviesdamos dalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose.
„Tačiau jokių sprendimų A. Vaitkus nėra priėmęs“, – rašoma atsakyme DELFI.
Kalbėdamas apie Kauną, R. Karbauskis teigė, kad jau praktiškai šimtu procentų aišku, kad „valstiečiai“ parems dabartinį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį.
„Neabejoju tuo, kad skyrius nutars patvirtinti tai, ką mes esame ne sykį sakę, kad tai bus vienintelė savivaldybė tikriausiai, kurioje mes neturėsime savo kandidato į merus, o remsime Visvaldą Matijošaitį“, – sako LVŽS pirmininkas.
„Valstiečių“ kandidatai į merus jau aiškūs Marijampolėje bei Alytuje. Į Marijampolės merus kandidatuos Seimo LVŽS frakcijos narys Kęstutis Mažeika, Alytuje – bendrovės „Sofa Brands International“ vadovas Saulius Bitinas. Jis į rinkimus eis kaip nepartinis kandidatas.
Su Pinskuviene obuoliauti neis
R. Karbauskis, kalbėdamas apie kandidatus į merus kituose miestuose, sakė, kad dėl jų dar nėra nuspręsta, tačiau jis optimistiškai žiūri į savo partijos galimybes laimėti mero postus.
„Šiauliai ir Panevėžys, vėlgi, atsakymų neturiu. Mes galvojame, deriname su skyriais. Ir tame, ir tame mieste mūsų pasirodymas, be abejonės, bus labai sėkmingas, tik ar laimėsime mero poziciją, ar ne, negaliu pasakyti dabar. Bet kad ir ten, ir ten mes turėsime tarybose daug daugiau žmonių, tai mums aišku. Mums dabar reikia tikrai to kandidato, kuris sugebėtų tą sinergiją su skyriaus potencialu atnešti į rezultatą“, – sako R. Karbauskis.
Pasak jo, „valstiečiai“ yra aiškiai apsisprendę, kad sudarinėti rinkimines koalicijas galės tik su Socialdemokratų darbo partija ir Centro partija. „Valstiečiai“ per rinkimus į koalicijas, pasak LVŽS pirmininko, tikrai neis su liberalais, konservatoriais, Darbo partija ir Tvarkos ir teisingumo partija. Tiesa, jau po rinkimų tai gali pasikeisti.
„Porinkiminės koalicijos praktiškai galimos su visais, kurie pakliūva į tarybas, nes realiai situacija rajonuose yra tokia skirtinga, tai tas partiškumas tampa toks išplaukęs reikalas. Yra koalicijų ir su konservatoriais, su liberalais. Visi nori koalicijos su „valstiečiais“, – įsitikinęs „valstiečių“ lyderis.
Tačiau vieną išimtį jis visgi pasakė – „valstiečiai“ tikrai nesudarinės jokios koalicijos – nei per rinkimus, nei po jų – su socdarbiečiais Širvintose, kuriose šiuo metu merės pareigas eina Živilė Pinskuvienė.
„Mes tikrai kelsime savo kandidatą Širvintų savivaldybėje. Perspektyvoje net nematau galimybės ten, kad mūsų žmonės, patekę į tarybą, būtų koalicijoje su Socialdemokratų darbo partijos skyriumi, vadovaujamu Pinskuvienės. (…) Ten tikrai jokia koalicija neįmanoma. Mūsų skyrius yra tokios nuomonės, mes tikrai nesiruošiame skyriaus nuomonės keisti. Aš pats asmeniškai negaliu šiandien įvardinti, kodėl prieš arba kodėl už, bet geriausiai tą situaciją žino to rajono gyventojai, jie mato, kas vyksta. Matyt, tai yra susiję su tuo, kaip vyksta rinkimai, kaip po to tvarkomasi savivaldybėje“, – sakė R. Karbauskis.
Paklaustas, ar „valstiečiai“ žada kelti savo kandidatus Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kur kitos partijos vengia siųsti žinomesnius kandidatus, nes tuose rajonuose be didesnės konkurencijos laimi Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai, LVŽS pirmininkas sakė, kad tuose rajonuose „valstiečių“ kandidatai tikrai bus.
Rinkimuose reikia veidų
R. Karbauskis tikras, kad būtent kandidatai į merus gali laimėti savivaldybių tarybų rinkimus, o ne partijų ar kitų politinių judėjimų sąrašai.
„Tarybos rinkimai nueina į antrą planą ir gaunasi, kad sąrašas, kuris gali būti labai stiprus, iš labai kompetentingų žmonių, turėdamas silpną kandidatą į merus, jis gali pralaimėti. Vilniuje, pavyzdžiui, praeituose Europos Parlamento rinkimuose surinkome netoli 5 proc. („valstiečių“ sąrašą EP rinkimuose 2014 metais vedė pats R. Karbauskis – DELFI), o savivaldybių rinkimuose mes surinkome tik vieną procentą. Visi žmonės orientuojasi į kandidatą į merus ir praktiškai tas sąrašas nebeturi tokios reikšmės. Tu gali sąrašą turėti idealų, bet silpnas kandidatas į merus gali viską paversti pralaimėjimu“, – mano politikas.
Jis taip pat nepraleido progos įgelti konkurentams, keldamas klausimą, ar jie neturi daugiau žmonių, kuriuos galėtų iškelti merų rinkimuose, jeigu renkasi iš to paties Seimo narių sąrašo.
„Kai pradedu girdėti pavardes Bilotaitės ar Kreivio ir taip toliau, tikrai truputį keista, nes partijos, kurios sakosi esančios labai stiprios, labai įtakingos, sisteminės, iš Seimo ima kandidatus. Tai reiškia, kad skyriai negeneruoja. (...) Aš suprantu, kad tai žinomi veidai, bet tai rodo partijos silpnumą. Mūsų stiprybė yra ta, kad mes esame atviri visiems žmonėms, ne tik partijos nariams. Tarp mūsų kandidatų bus daug nepartinių žmonių“, – sako R. Karbauskis ir priduria, kad be K. Mažeikos vargu ar kiti „valstiečių“ frakcijos Seime nariai bus keliami kaip kandidatai į merus.
Jis teigia, kad pats jokiuose kitų metų rinkimuose nedalyvaus. EP sąrašą jis siūlys vesti Broniui Ropei, kuris ir šiuo metu ten dirba. Šių rinkimų sąraše, bent jau pirmajame penketuke, anot R. Karbauskio, taip pat neturėtų būti „valstiečių“ iš frakcijos Seime.
„Mano paties pasitraukimas iš Seimo dabar, žinant, kokia yra padėtis ir koks spaudimas yra daromas šitai Vyriausybei, būtų tiesiog neteisingas sprendimas, aš tiesiog apgaučiau rinkėjus. (…) Aš manau, kad aš vadovausiu visiems rinkimų štabams, ką aš darydavau labai daug metų. Aš pasistengsiu įtikinti, kaip štabo vadovas, žmones Lietuvos, kad sprendimas toks, kad „valstiečiai“ turėtų ir galėtų laimėti visus trejus būsimus rinkimus, būtų teisingas pasirinkimas“, – įsitikinęs R. Karbauskis.
Be to, jis kategoriškai neigia kalbas, kad gali kandidatuoti prezidento rinkimuose.
„Aš pasakiau, kad nedalyvausiu. Jeigu kas nors gyvenime ras kokį nors straipsnį, kurį aš esu pasakęs pats tai, ko po to nepadariau, tegul man parodo. Nes aš esu žemaitis, aš visą laiką, ką sakau, tą ir darau“, – sako politikas.
Artėjantys rinkimai – partijų pasitikrinimas
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ainė Ramonaitė sako, kad artėjantys tiek savivaldos, tiek EP rinkimai bus geras būdas partijoms pasitikrinti rinkėjų nuotaikas.
„Dabar yra vidurio taškas tarp Seimo rinkimų, ir savotiškai yra toks išsibandymas visuomenės nuotaikų. Valdžiai, aišku, svarbu neprarasti labai pozicijų, nes tada būtų prastas ženklas – tai šioks toks pasitikrinimas apskritai pasitikėjimo. O opozicijai irgi savo ruožtu pasitikrinimas, kam pavyksta ar nepavyksta auginti savo raumenis“, – sako politologė.
Ji taip pat laikosi pozicijos, kad įvedus tiesioginius merų rinkimus, politikoje itin svarbios tapo personalijos.
„Kuo tu geresnius kandidatus turi į mero poziciją, tuo bendrai partijos reitingas savotiškai auga. Tai gali atsiliepti net ir EP rinkimų rezultatams, nes ten viskas šalia. Juk ne veltui Kaune laimėjo „valstiečiai“, o ne ten paprastai laimintys konservatoriai, nes „valstiečiai“ turėjo Matijošaičio palaikymą“, – sako A. Ramonaitė.
Savivaldybės, anot jos, partijoms yra svarbios dėl įgyjamo administracinio resurso, kuris padeda auginti įtaką.
„Ne paslaptis, kad ir vienmandatininkai, kurie turi gerą santykį su merais ir su savivaldybe, stipriau jaučiasi ir laimi dažniau tokiose teritorijose. Tai tas administracinis resursas, ir seniūnai, ir visa kita, tai čia daugiau įtakos. Partijos dėl savivaldybių irgi turi interesą, kuo daugiau turėti, sakykime, savų savivaldybių. O jeigu tu jau prarandi savivaldybę savo oponentui, tu jau negali žinoti, ką tas oponentas darys“, – mano politologė.
Pasak jos, partijos visai kitaip žaidžia mažesniuose miestuose nei didmiesčiuose. Pastaruosiuose svarbus matomumas, mat didžiųjų miestų merai matomi visoje Lietuvoje. Mažesniuose rajonuose veikiama kitaip.
„Būna ir tokių nebūtinai gražių metodų, kaip kartais visuomenė veikiama yra per savivaldos lygmenį, pavyzdžiui, žadamos tam tikros socialinės garantijos. Tai yra toks nematomas papirkinėjimas, ne tiesiogiai pinigais, bet per kažkokius kitus dalykus. Sudaromas toks įspūdis, kad tos partijos atstovai yra tie, kurie pasirūpina ar malkomis, ar dar kažkuo. Nežinau, ar čia negali visoms partijoms tokio šešėlio užmesti, bet ne paslaptis, kad kai kur yra tokių dalykų“, – sako TSPMI politologė.
Bet, anot jos, skirtingos partijos turi skirtingas strategijas rinkimuose į savivaldybių tarybas. Kai kurios jų koncentruojasi tik į konkrečias savivaldybes ir tokia strategija, bent jau iki šiol, pasiteisindavo.