„Su ta technine problema susidūrė kelios NATO narės. Esmė ta, kad ilgą laiką didelė dalis NATO narių arba reikšmingai viršijo 2 proc., arba reikšmingai nutolę buvo. Kai šalys, kaip Lietuva, priėmė sprendimą dėl atitikties susidūrėme su technine problema - ką daryti, nes tai judantis taikinys“, - Seime aiškinosi ministras.
Pasak V. Šapokos, pavyzdžiui, NATO finansų padalinys narių įsipareigojimų dydį vertina remdamasis ne nacionaline, o Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) metodika, kuri skiriasi nuo taikomos šalių viduje.
„Kodėl sakau, kad tai judinantis taikinys - vėliausia prognozė, pagal kurią NATO štabas ir vertins mus, bus skelbiama lapkričio mėnesį. Tai atspėti, ką suprognozuos EBPO ekspertai būtų būrimas iš kavos tirščių. Kad neatsidurtume ties technine problema esant politinei valiai ir netaptume aplinkybių auka dabar bus iškart numatytos nuostatos“, - sakė ministras.
ELTA primena, kad Lietuva, kaip ir kitos NATO valstybės, yra įsipareigojusi krašto apsaugai skirti bent 2 proc. BVP. Tvirtinant praėjusių metų biudžetą buvo paskelbta, kad 2018-ieji bus pirmieji metai, kuomet Lietuva šį įsipareigojimą įvykdys. Tačiau dėl didesnės mūsų šalies augimo prognozės, santykis tarp gynybai skiriamų lėšų ir BVP nukrito šiek tiek žemiau 2 procentų.
Dėl šios priežasties finansų ministras Seimo prašė leisti Vyriausybei skolinti papildomai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė Agnė Širinskienė prie šio įstatymo projekto prilipdė ir skolinimąsi partijoms finansuoti.
Ketvirtadienį valdančiųjų balsais buvo pritarta, kad partijų dotacijai skirtos lėšos būtų skolinamos kartu su lėšomis, būtinomis pasiekti 2 proc. BVP gynybai. Iš balsavusių 72 Seimo narių už buvo 70, prieš - 2 parlamentarai.