- Kodėl visgi nusprendėte nesiekti Vilniaus mero posto?
– Pasitarus su šeima. Matant kitus kandidatus, manau, kad nesu tinkamiausias žmogus.
- Gal galėtumėte įvardinti, kas tie geresni kandidatai?
- Dar laukiame, gal paskelbsime kažką gero. Be abejo, aš būsiu aktyvus, ir planuoju tikrai kažką palaikyti ir tų idėjų turiu. Pavyzdžiui, kad Vilnius taptų ekologiškiausiu miestu pasaulyje. Mes turime turėti tą viziją. Tikrai norisi palaikyti kažką, kas turėtų labai aiškią viziją.
- Jeigu naujasis meras pakviestų Jus bendradarbiauti, tai būtumėte atviras tokiam pasiūlymui?
- Esu visiškai atviras. Labai daug prisidėjau prie Remigijaus Šimašiaus išrinkimo į merus, nes tikrai tikėjau, kad jis yra švarus iš tos pusės, nesusitepęs, jaunas, patyręs. Tikrai tikėjau tuo.
- O dabar?
- Matote, jis mane paskyrė į tą poziciją investicijų pareigūno ir mes su juo vykome ir į Kanus vieną kartą, kur aš su savo pajėgomis ir lėšomis dirbau, ir stengiausi padėti. Nemažai buvo ir straipsnių apie Vilnių pozityvių visame pasaulyje, irgi mūsų biuro iniciatyva. Iš mūsų pusės, mes tikrai stengėmės dirbti. Bet iš mero pusės nebuvo noro, kad dirbčiau tose pareigose. Čia gal jam reikia pasistiprinti, kad jam (Šimašiui - DELFI) reikėtų bendrauti su žmonėmis.
- Jau kurį laiką buvo kalbėta apie tai, kad eisite su „valstiečiais“ į Vilniaus mero postą. Ar rimtai svarstėte tokią galimybę?
- Vilniaus miesto skyrius parodė iniciatyvą, kad jie galėtų kelti kandidatus. Beje, jie kėlė ir Roką Masiulį, kurį labai palaikyčiau, jeigu jis sutiktų, ir Robertą Dargį. Aš buvau susitikęs su žmonėmis iš skyriaus su gerbiamu Navicku, kuris kandidatus kėlė. Tie žmonės, kurie sutiktų eiti, tada jie būtų svarstomi, būtų debatai, būtų balsavimas ir tada kažkas iš tų žmonių galėtų atstovauti („valstiečiams“ - DELFI) Buvo įvairių svarstymų, buvo svarstymas eiti su komitetu, naują kurti, kaip dabar Šimašius eina. Svarstėme tokią galimybę (eiti su „valstiečiais“ – DELFI), be abejo.
- Bet buvo svarstymų eiti ir su „valstiečiais“?
- Apie „valstiečius“ galiu labai daug gero pasakyti. Aš manau, kad jeigu mes žiūrime į korupcijos mažinimą valstybėje, tai tikrai yra ženkliai sumažėję jos. Jeigu mes žiūrime į valstybines įmones, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, tai dabar efektyvumas ir grąža mums visiems yra pakilusi aukščiau, negu Vakarų tokiose bendrovėse. Manau, kad tų pozityvių ir gerų valdymo metodų Vyriausybėje yra daug.
Be abejo, niekada nemačiau, kad visų, esančių valdžioje, žiniasklaida „nekaltų“. Ir dabar tas labai stiprus kalimas yra būtent Ramūnui (Karbauskiui – DELFI), Sauliui (Skverneliui – DELFI) ir kitiems žmonėms, kurie turi tai atlaikyti. Bet jie vykdo savo rinkimų programą – tas kovojimas su alkoholiu ir kiti dalykai, tos reformos, kurios yra gana komplikuotos ir niekada nelengvos, ir kurių, beje, nepavyko konservatoriams padaryti, kai jie buvo valdžioje.
- Bet klaidų jie irgi daro?
- Be abejo, daro. Tu gali nedaryti klaidų, kai tu nieko nedarai. Ir kai tu nieko nedarai, nevykdai savo rinkiminės programos, tiesiog tempi gumą, skoliniesi pinigus brangiai, kad temptum gumą, tai tas yra nesunku. Bet vyrai ir moterys, kurie dirba Vyriausybėje, aš tikrai juos vertinu labai stipriai ir tai matosi visame pasaulyje, kad Lietuva valdoma gerai. Pažiūrėkime finansų, susisiekimo sektorių, krašto apsaugos, pažiūrėkite, kokie yra ministrai – tai yra labai stiprūs žmonės. Ir žmonės, kurie, manau, yra ir patriotai, ir turi patirties, ir turi stuburą, ir dirba savo darbą.
Man, pavyzdžiui, būti su „valstiečiais“ nėra gėda. Būti tokioje pozicijoje kaip bet kuris ministras. Mes nekalbame apie tai, kad aš būčiau LVŽS partijos narys. Manau, kad tas variantas, kad būčiau kaip kandidatas jų, kuris galėtų kalbėtis su Vyriausybe, kuris gali eiti pas ministrus, pas Seimo narius, Seimo pirmininką. Manau, tai ne pats blogiausias variantas vilniečiams. Bet kaip matėme iš daugelio žiniasklaidos nusiteikimo, tai tas negatyvumas buvo gana didelis, ir tikrai to nesinori.
- Tai viena iš priežasčių, kodėl nusprendėte neiti į Vilniaus merus, yra būtent ta reakcija į visa tai?
- Tikrai postų gyvenime nesiekiu. Aš atėjau į politiką duoti, o ne gauti. Ir taip gaunasi, kad pateikiama žinia, kad aš noriu užimti ir gauti. Iki šiol, asmeniškai, aš tikrai nieko negavau iš politikos ir norėčiau tai baigti, ir tada leisti kitiems žmonėms.
Aš žinau, kad dabar Andrius Tapinas ateina į politiką, manau, gal dabar bus laikas, kad žurnalistai ateis ir kažką gero padarys politikoje.
- Jūs konkrečiai tą žinote, kad jis kažkur eis?
- Aš konkrečiai žinau, kad jis kalbina žmones ir jis kuria savo partiją. Tai aš tikiuosi, kad jam gal pasiseks ir gal ateis žmonės iš žiniasklaidos ir tada jie padarys kažką. Nesinori to eterio užimti.
- Pagal pažiūras esate liberalas, labai gyrėte Vyriausybę. Kaip Jums, kaip liberalių pažiūrų žmogui, nekliūva jų veiksmai su ištrintu Vyriausybės pasitarimo įrašu ar čia vėlgi Jums atrodo, kad per daug žiniasklaida „kala“, kaip Jūs sakote?
- Žiniasklaida turi teisę „kalti“. Bet yra tam tikri standartai. Jūs kaip sakot: kad liberalas, dėl liberalų mes „nekalam“, bet kitus mes „kalame“. Jeigu yra iš karto nuomonė, ar tu esi liberalas, ar tu esi „valstietis“, ar konservatorius, pagal tą etiketę tave vienaip ar kitaip rodo, tai yra tam tikras skirtumas. Aš tikrai jaučiu, kaip mane žiniasklaida vertino, kai aš buvau liberalas.
- Bet aš Jūsų klausiu apie politines pažiūras, ne apie partinę priklausomybę, kaip Jūs, kaip liberalių pažiūrų žmogus, matote visą tą situaciją?
- Yra ES normatyvai, direktyvos, kurios tikrai saugo ir jos saugos Lietuvą. Ir nereikia to perdėti. Jeigu kalbame apie duomenis, kuriuos žiniasklaida gali gauti nemokamai ar mokamai, tada tai vėl yra kita diskusija ir tų pavyzdžių, mes galime diskutuoti, jų yra nemažai ir variantų yra įvairių.
Žiniasklaida Lietuvoje, aš manau, yra laisva. Yra pelninga, labai pelninga, didžioji, sakykime. Ir turinti didžiulę įtaką valstybės formavimui, politikos formavimui, valdžios pakeitimui. Žiniasklaida, be abejo, irgi matosi, kad turi savo nuomonę, turi savo mėgstamus ir nemėgstamus. Tai yra visame pasaulyje panašiai. Lietuvoje yra biški kitaip, nes yra daugmaž visi vienoje pusėje.
- Mano žiniomis, kalbėjotės su „valstiečiais“ dėl kandidatavimo į Europos Parlamentą su jų sąrašu. Ar buvo tokių kalbų?
- Man ten be galo yra sunkus darbas, man atima labai daug sveikatos, laiko, energijos. Man tą pavyko labai gerai daryti ir atstovauti Lietuvos interesams iki tol, ir mano yra vienintelis noras gražiai, garbingai baigti kadenciją ir kad ateitų už mane geresni žmonės užimti tą vietą.
- Tai ar teisingai suprantu, kad nebenorite eiti į Europos Parlamentą?
- Kol ten buvau, man ten tinka, patinka, aš tą rolę atlikau gerai. Aš jaučiuosi gerai, bet apskritai mano noras yra padėti Lietuvai kitaip, kaip iki šiol. Atsiminkite, kaip viskas buvo iki šiol, kol nebuvau politikoje. Aš galiu būti politikoje kaip rinkėjas. Aš matau, kad yra nauji žmonės dabar, kurie ateis, ir tegul jie dabar ateina, reikia naujų idėjų Lietuvai. Aš to posto nesu linkęs užimti, man jis nėra labai reikalingas.
- Bet nebuvo tokios kalbos su „valstiečiais“?
- Ne, nebuvo tokios kalbos ir tų norų nėra. Kai kalbėjome su „valstiečiais“, aš pasakiau, kad kaip tik nenoriu į Europos Parlamentą. Mano noras išvis buvo, kad jeigu aš jau eičiau į Vilniaus rinkimus, kad ir būti net ir taryboje, priimti mažą, menką rolę tame.
- Jūs kalbate apie partijos sąrašą?
- Taip, be abejo. Kai patenki pagal sąrašą, tuomet tu lieki Vilniaus taryboje. Tai man tas būtų daug lengviau, negu skraidyti į Briuselį ar Strasbūrą, būti toli nuo savo šeimos ar vaikų. Tai man yra didelė kaina. Kaip žinote, aš visą savo atlyginimą atiduodu labdarai ir aš tikrai nieko iš to negaunu. Man atrodo, kad žmonės labai daug susimaišo ir yra suklaidinami, kad yra noras postas. Man noras buvo veikti ir dirbti Lietuvai, Lietuvos labui ir garsinti mūsų valstybę kaip pažangią.
Aš manau, kad labai daug kur pasisekė. Ir mano noras yra tiesiog baigti savo darbus ir garbingai atiduoti kitam žmogui. Tas kabinetas, kurį aš perėmiau, jis buvo Leonido Donskio, man buvo didelė garbė, kad jis mane labai gražiai priėmė. Ir dalis žmonių iš jo komandos liko pas mane dirbti. Ir mes tęsiame tuos darbus, tęsiame jo darbus. Ir aš manau, kad ateis kiti žmonės, kurie tęs mano darbus. Man tikrai norėtųsi, kad būtų Europos Parlamente jauni žmonės ir kad jie vestų mūsų šalį į priekį. Nebūtinai mes turime ten vežti savo politinius lavonus.