„Susitikimo metu pakviečiau Palestinos atstovus atvykti ir susipažinti su situacija bei įvertinti atstovybės steigimo galimybes. Informavau, kad Lietuvos institucijos pasirengusios padėti šiuo klausimu. Norėčiau pabrėžti, kad Palestinos atstovybės atidarymas nesudarytų prielaidų Palestinos pripažinimui. Laikomės nuoseklios pozicijos ir pasisakome už Palestinos valstybės įkūrimą pagal dviejų valstybių sprendimą, pasiektą derybų su Izraeliu keliu“, - sako Seimo Pirmininkas.
Pasak Seimo pirmininko, susitikimuose su Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu ir Palestinos parlamento nariais iškilo klausimas dėl Palestinos atstovybės įsteigimo Lietuvoje.
Šį klausimą Palestina kelia visuose aukšto lygio dvišaliuose susitikimuose nuo Palestinos prezidento M. Abbaso vizito Lietuvoje 2013 m. spalio mėnesį. Palestina yra išsakiusi ketinimą atidaryti misiją Vilniuje ir ją akredituoti visoms Baltijos valstybėms. Šį ketinimą Palestinos užsienio reikalų ministras Riadas Al-Malkis kėlė susitikime su Lietuvos žurnalistų delegacija gegužės 30 d. Iki šiol Palestina dėl atstovybės steigimo nesiėmė jokių praktinių veiksmų.
Šiuo metu Lietuvai yra akredituota Palestinos misija Helsinkyje. Reziduojanti Palestinos misija būtų pirmoji arabų šalies atstovybė Lietuvoje (Vilniuje yra įsikūręs tik Omano garbės konsulatas) ir, tikėtina, paskatintų kitas Artimųjų Rytų regiono arabų valstybes įsteigti savo atstovybes Vilniuje.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydami pateikti konkretesnius paaiškinimus, kokiais argumentais vadovaudamasis Seimo pirmininkas susitikime su Palestinos vadovu M. Abbasu pakvietė palestiniečius Lietuvoje įsteigti Palestinos atstovybę Baltijos šalims ir ar tokia pozicija yra suderinta su Lietuvos užsienio politikos formuotojais, primena ELTA.
G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybės, todėl tokia atstovybė būtų žemesnio rango ir turbūt vadintųsi Palestinos ryšių su Baltijos šalimis biuru. Tačiau ar tai nebus pirmas žingsnis ambasados įsteigimo ir Palestinos kaip valstybės pripažinimo link?
„Šiuo metu santykiai tarp Izraelio Valstybės ir Palestinos yra paaštrėję, kol kas nėra prielaidų, kurios vestų į taikų abiejų pusių konflikto sureguliavimą. Nors praėjusiais metais konkuruojantys palestiniečių judėjimai „Hamas“ ir M. Abbaso vadovaujamas „Fatah“ pasirašė Palestinos vienybės susitarimą, tačiau „Hamas“ vis dar nenusiginkluoja ir nepripažįsta Izraelio Valstybės. Be to, JAV ką tik sustabdė paramos teikimą Palestinos autonomijai būtent dėl jos sąsajų su terorizmu. Parama sustabdyta tol, kol per Palestinos autonomijos kankinių fondą bus mokamos stipendijos palestiniečių žuvusių, sužeistų, ar įkalintų už dalyvavimą atakose prieš Izraelį, šeimoms”, - sako L. Kasčiūnas.
G. Landsbergis teigė, kad visa ši situacija rodo, kad kvietimas palestiniečiams Lietuvoje įsteigti Palestinos atstovybę Baltijos šalims mažų mažiausiai yra ankstyvas ir neapgalvotas. „Klausimas, ar toks santykių su Palestina pakėlimas į aukštesnį lygį atitinka Lietuvos interesus. Lietuva, kaip ir visa tarptautinė bendruomenė, pirmiausia turi kviesti abi puses imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išvengta bet kokių provokacijų ir smurto ir ieškoma galimybių pradėti taikos derybas. Būtent tai yra vienintelis kelias pasiekti ilgalaikę taiką ir stabilumą regione, užtikrinti saugų gyvenimą žmonėms. Ir tik galutinai paaiškėjus Palestinos statusui, būtų galima pradėti svarstyti atstovybių steigimo Lietuvoje klausimus“, - sakė G. Landsbergis.
