Antradienį ryte susirinkęs BFK nubalsavo pritarti Laikinosios komisijos paruoštos išvadoms. Tiesa, jokių diskusijų dėl to nebuvo. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas siūlė išvadoms pritarti vienbalsiai, tačiau opozicijos atstovei Rasai Budbergytei nepritarus, buvo balsuojama.
Išvadoms pritarė šeši komiteto nariai, visi priklausantys valdančiajai daugumai. Susilaikė Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, o socialdemokratė R. Budbergytė balsavo prieš išvadų projektą. Dar keturi komiteto nariai posėdyje nedalyvavo.
Reguliuoti turėtų atsakingos institucijos
Po posėdžio žurnalistų kalbinama R. Budbergytė sakė, kad nors BFK yra paskirtas papildomu komitetu, derėjo išklausyti į jo posėdį atvykusių asmenų pozicijų. Komiteto posėdyje dalyvavo ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, tačiau jai nebuvo suteikta proga pasisakyti.
„Net ir savo iniciatyva atvykusių žmonių reikėjo paklausti, ką jie galvoja apie Seimo nutarimo projektą, kuriam turėsime pritarti arba nepritarti Seimo plenariniame posėdyje. Sakyčiau, kad į šį klausimą buvo pažiūrėta per daug formaliai. BFK dirba žmonės, kurie turėtų būti suinteresuoti, kad nacionalinio transliuotojo veikla būtų reguliuojama tai, kad ji būtų skaidri, kad vyktų pokyčiai, kurių visa visuomenė laukia. Aš manau, kad buvo pademonstruota nepagarba“, – komiteto posėdį komentavo R. Budbergytė.
Vienintelė prieš išvadas balsavusi socialdemokratė teigė taip pasielgusi, nes nepritaria visam išvadų projektui. Jos teigimu LRT veiklą turėtų reguliuoti ne politikai, o atsakingos tarnybos, tokios kaip Aukščiausioji audito institucija.
Politikė sakė registravusi pasiūlymą, kad LRT klausimais užsiimtų ne politinės komisijos, kurias sudaro Seimas ir kuriose dirba parlamentarai.
„Jeigu mes turime klausimų dėl skaidrumo, ar ten viskas tvarkoje, reikia prašyti Aukščiausios audito institucijos, kad nueitų ir atlikusi auditą pažiūrėtų, ar nacionalinio transliuotojo veikloje yra visos kontrolės formos vietoje, kurios turi ir užkardyti, kad nebūtų jokių neaiškumų.
Aš nuosekliai laikausi pozicijos, kad neturi politikai kištis į nacionalinio transliuotojo veiklą. Matau didelę riziką, kad mes galime per savo neišmanymą, kompetenciją, politikavimą pažeisti nepriklausomumą. Ir pagal tai, kas vyko toje komisijoje, kokios patiektos išvados, matau, kad tai ir darome – bandome įsikišti ir pajungti nacionalinį transliuotoją, kad jis dirbtų atskiroms politinių interesų grupėms“, – žurnalistams sakė R. Budbergytė, pridurdama, kad tokios pozicijos laikosi visa socialdemokratų frakcija.
Ne komiteto kompetencija
Tuo tarpu komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas paklaustas kodėl posėdyje nebuvo skirta laiko jokioms diskusijoms, atsakė, kad šio klausimo svarstymas nėra jo vadovaujamo BFK kompetencija.
„Tai nėra mūsų kompetencijų sritis. Pavyzdžiui, kai gavome dėl partijų finansavimo modelio pasiūlymą, mes vėl atsisakėme tai svarstyti, perdavėme kitiems komitetams, kadangi BFK yra susijęs su biudžeto pinigais, komercinių bankų priežiūra, su Lietuvos banko parlamentine kontrole ir pan. sritimis“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Jo teigimu, Laikinosios komisijos išvadose nėra keliama klausimų dėl biudžeto lėšų skyrimo LRT, tad siūloma, kad išvadas išsamiau svarstyti pagrindinis – Agnės Širinskienės vadovaujamas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Paklaustas, kodėl tada apskritai prireikė LRT išvadas teikti svarstyti BFK, jei tai nėra jų kompetencija, S. Jakeliūnas atsakė, kad to paprašė konservatorius Andrius Kubilius, o tokiam siūlymui pritarta Seimo narių balsų dauguma.
Tiesa, nei paties A. Kubiliaus, nei kito komitete dirbančio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nario Mykolo Majausko komiteto posėdyje nebuvo. Taip pat jam nedalyvavo kitos opozicinės frakcijos – liberalų – atstovas Kęstutis Glaveckas.
„Tai pasiūlė A. Kubilius. Tai nebuvo mano siūlymas ar mano mintis, Seimas nubalsavo, kad papildomi komitetai būtų skirti, tai mes ir nubalsavome, nes tai buvo Seimo sprendimas.
Kai mes svarstome klausimus, susijusius su mūsų veikla, pakviestus, atėjusius žmones mes išklausome. Kadangi šis klausimas nėra susijęs su mūsų veikla, jokie svarstymai nebūtų pridėję vertės sprendimui, kurį komitetas priėmė“, – sakė S. Jakeliūnas.
Siūlo keisti valdymą
Išvadų projekte siūloma „išgryninti tarybos funkcijas, paliekant „klasikines“ tarybos ir dalininkų funkcijas“, LRT veiklos strategijos tvirtinimą ir priežiūrą, „būtų atsisakoma valdymo organams būdingų funkcijų“.
Valdybos narius penkerių metų terminui skirtų taryba iš kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, kita alternatyva – kandidatų sąrašą parinktų skyrimų komitetas prie tarybos, dar vienas variantas, kad vykdančiuosius narius parenka ir skiria taryba, o nepriklausomus parenka vyriausybė, skiria taryba.
Anot projekto, kolektyvinio valdymo organo, valdybos, narių skyrimas, teisės ir pareigos iš esmės būtų reglamentuojamos pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Valdybą sudarytų 5–7 nariai.
LRT generalinis direktorius turėtų būti ir valdybos pirmininkas, o dauguma valdybos narių turėtų būti nepriklausomi, t.y., neturėti jokių kitų pareigų LRT.
Taip pat siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencijos metais.
LRT taryba dabar sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Seimo komisija siūlo, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų kasmet po vieną. Kadangi prezidento kadencija – penkeri metai, būtų vieneri metai, kuomet prezidentas atstovo neskirtų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Seimas keturis tarybos narius skiria po du vienu metu, laikantis principo, kad skyrimai vyktų kiekvienos Seimo kadencijos metu.
Siūloma svarstyti trumpinti tarybos narių darbo terminą nuo šešerių iki 4–5 metų.