Šeima, verslas, nepririšantis prie gyvenamosios vietos, išsipildžiusios svajonės ir tūkstančių dėmesys socialiniuose tinkluose – taip savo gyvenimą apibūdina 29-erių Vladas Simanelis, kuris į Londoną išvyko nė nemokėdamas anglų kalbos.
Vladas jau aštuonerius metus gyvena svetur: semia patirtį ir pildo savo svajones. Jis nesiekia vienintelio – pinigų. Iš pradžių emigracijoje buvo sunku ir nė nebuvo kaip taupyti, o vėliau atsirado pinigų baimė. „Kiekvienas į savo gyvenimą žiūri skirtingai, o aš neturėjau tikslo išvažiuoti, užsidirbti kuo daugiau pinigų ir taupyti, – teigia V. Simanelis ir priduria. – Galbūt ir nenoriu užsidirbti daugiau, nes bijau prarasti įkvėpimą kurti idėjas ir džiaugtis paprastais dalykais.“
Londonas pasitiko iššūkiais
„Turėjau svajonių užsiimti modeliavimu ar dizainu, tačiau ši svajonė Lietuvoje neišsipildė. Būtent todėl susikroviau lagaminą ir išvažiavau į Londoną“, – DELFI pasakojo V. Simanelis. Ir nors dabar jis šypsosi teigdamas, kad jo svajonės pildosi, Londonas jį pasitiko ne nutiestu podiumu, o sunkiais iššūkiais.
Darbo paieškos truko kelis mėnesius – vyras žygiavo į įvairias agentūras, tačiau nė į vieną jų durys plačiau neatsivėrė. „Nuliūdęs ir praradęs viltį grįžau prie to, ką dirbau ir Lietuvoje. Įsidarbinau restorane ir dirbau padavėju bei barmenu“, – teigia V. Simanelis.
Ir nors vyras pasakoja, kad barmeno darbo ieškojo jau praradęs viltį, jam pavyko darbo vietą rasti prestižiniame Jamie Oliverio restorane. „Į Jamie Oliverio restoraną patekau labai įdomiai, – istoriją pradeda Vladas. – Pakvietė į interviu, o po jo pateikė testą, kuriame turėjau atsakyti į klausimus apie gėrimus. Nebuvo lengva, nes nelabai ką supratau, o ir žinių apie gėrimus neturėjau. Vadybininkas iš karto po testo pasakė, kad neturiu pakankamai žinių, bet pastebėjo mano norą dirbti ir pakvietė vėl ateiti po kelių dienų. Per jas turėjau pasitobulinti anglų kalbą ir vėl pakartoti testą.“
Besimokydamas mokykloje Vladas nė nesvajojo apie gyvenimą svetur, todėl nesistengė gilinti anglų kalbos žinių, tad iššūkis per kelias dienas išmokti daugybę restoranui reikiamų terminų nebuvo lengvas. „Grįžau namo, daugybė knygų apie maistą ir gėrimus, o aš nieko nesuprantu, – juokėsi vyras. – Skaičiau dieną naktį, verčiau į lietuvių ir rusų kalbas, bandžiau suprasti ir po kelių dienų antrą kartą grįžau į Jamie Oliverio restoraną.“
Antrą kartą restorano slenkstį peržengęs Vladas stojo dirbti, testas esą turėjo būti vėliau, bet jo taip ir nebuvo – vyro motyvaciją patikrinęs vadybininkas pasiūlė darbą. „Beveik metus dirbau už baro, kur paruoštus gėrimus perduodavau padavėjams, tik po septynių ar aštuonių mėnesių mane perkėlė dirbti ten, kur bendraudavau su klientais – sutikdavau restorano svečius. Nebuvo lengva, nes buvo labai daug informacijos, o jei ateidavo puikiai angliškai kalbantys klientai, būdavo sunku. Sunku būdavo suprasti ir akcentus, ypač škotų“, – pasakojo V. Simanelis.
Ir nors iš pradžių darbas prestižiniame restorane atrodė kaip puiki vieta tobulėti, netrukus Vlado galvoje ėmė suktis naujos mintys, o ir darbas nebeatrodė toks patrauklus.
Namų trūko, bet gyvenimas Lietuvoje netraukė
Londone apsigyvenęs Vladas pasakoja, kad gyveno ne lietuvių apsuptyje. Tiesa, pasigirti tuo, kad gyveno tarp britų, taip pat negali. „Londone daugybė įvairių tautų žmonių, dažniau gali sutikti atvykėlį nei tikrą britą“, – šyptelėjo vyras.
Vos 21-erių į Didžiąją Britaniją išvykęs Vladas tikina, kad niekuomet negalvojo susikrauti lagaminus ir grįžti atgal į Vilnių. „Nemačiau savo gyvenimo, savo ateities Lietuvoje. Visada norėjosi judėti į priekį, stengtis pasiekti tikslus, sužinoti kažką naujo, – pasakojo vyras. – Mano tėvai visuomet kartodavo, kad turiu baigti mokslus, studijuoti, susirasti gerą darbą, pasiimti paskolą ir įsigyti gerą butą, susituokti ir susilaukti vaikų. Manęs nežavėjo tas šabloniškas gyvenimas.“
Vladas teigia, kad iš Lietuvos dėl to ir išvyko – norėjo pasijusti laisvas ir pats priiminėti sprendimus. „Pats buvau atsakingas už tai, kas atsitinka, o jei neatsitikdavo – pats ir likdavau kaltas, – situaciją vertina Vladas. – Niekas negalėjo padėti, todėl viskas priklausė nuo manęs.“
Vilnietis teigia, kad daug išmoko ir niekada nesigailėjo savo sprendimų. „Kiekvienas sunkumas žmogų padaro tik stipresnį“, – įsitikinęs Vladas.
Darbą prestižiniame restorane metė, nes pritrūko saviraiškos
Jamie Oliverio restorane darbą radęs Vladas džiaugėsi neilgai. „Išvažiuodamas į Londoną turėjau sveikatos problemų, buvau labai lieknas, nuolat kankindavo galvos skausmai, – apibūdino Vladas. – O pradėjęs dirbti restorane per metus priaugau labai daug svorio, nes buvo daug streso, nebuvau patenkintas gyvenimu.“
Susirūpinęs savo sveikata Vladas grįžo prie savo pomėgio – sporto. „Skaičiau ir bandžiau rasti įvairios informacijos, pradėjau sportuoti, lankyti kursus ir sugalvojau, kad reikia pradėti rengti asmenines treniruotes“, – apie pirmojo verslo užuomazgas kalbėjo Vladas.
Į šį gyvenimo etapą V. Simanelis žiūrėjo itin rimtai – ne tik treniravosi, bet ir lankė įvairius kursus. Pamažu vyras atsikratė nereikalingo svorio – pagerėjo ne tik sveikata, jis džiaugėsi ir pagražėjusiomis formomis.
Pradėjęs domėtis sveika gyvensena, Vladas nusprendė dalytis savo žiniomis su kitais - taip ir atsirado vizija tapti asmeniniu treneriu.
Ar ši veikla labai pakeitė gyvenimą? „Labai. Buvau priaugęs daug svorio, dirbau darbą, kurio nelabai mėgau, o gyvenau vienas, todėl turėjau laiko apmąstyti savo veiksmus ir kaip viskas vyksta, – pasakojo Vladas. – Man nelabai patiko Londonas, bet vis galvodavau, kad būtent čia įgyvendinsiu savo tikslus.“
Vladas pasakoja, kad kiekvienas, kuris nusprendžia keistis, turi žinoti, kodėl tai daro. „Jei nori tiesiog atrodyti gražiau, tai nelabai kokia motyvacija. Aš pirmiausia norėjau susitvarkyti savo sveikatą“, – tikslą apibūdino vyras.
Londoną iškeitė į Bulgariją
Asmeninio trenerio darbas Vladui padovanojo ne tik gražesnes formas, geresnę sveikatą ir laisvę, bet ir meilę – viena jo buvusi klientė tapo žmona. „Ji iš Bulgarijos, todėl neturėjau galimybės rinktis – teko atvažiuoti čia“, – nusijuokia Vladas.
Gyvenimas Bulgarijoje vyrui prasidėjo taip pat, kaip ir Londone – nors nemokėjo kalbos, veiklos reikėjo ieškoti. „Atvažiavęs pamačiau, kad čia kuriama laida „Masterchef“ (liet. „Virtuvės šefas“). Labai norėjau save joje išbandyti, nors nemokėjau kalbos, todėl anketą padėjo užpildyti žmona, – pasakojo Vladas. – Mane pakvietė, nuėjau, išsibandžiau, bet vis dėlto jiems nepatiko tai, kad nelabai kalbu bulgariškai.“
Dabar situacija jau kitokia – po metų Bulgarijoje vyras gali pasigirti, kad susikalbėti su vietiniais gali puikiai. „Reikėjo mokytis, bet aš turėjau motyvacijos, kuri atsirado po to, kai toje televizijoje man pasiūlė antrą šansą. Jie leido man mėnesį pasimokyti bulgarų kalbos ir pakvietė dar kartą atvykti, – įvardijo vyras. – Tą mėnesį intensyviai mokiausi: per savaitę turėdavau po penkias bulgarų kalbos pamokas. Išmokau, bet ne tiek, kad likčiau televizijoje.“
Siekė išgarsėti maistu, o išgarsėjo kojinėmis
Asmeninio trenerio veiklos Vladas neatsisakė ir gyvendamas Bulgarijoje, todėl socialiniuose tinkluose toliau viešino sveiko maisto nuotraukas bei dalijosi patarimais. „Visada stengiausi, kad nuotraukos būtų įdomios, o nuotraukose, kuriose fotografuodavau maistą, dažnai matydavosi ir kojinės. Man tiesiog patinka spalvotos kojinės“, – pasakoja vyras ir priduria, kad nė nebuvo pagalvojęs, kad socialiniuose tinkluose išgarsės ne dėl išradingų receptų, o dėl kojinių.
„Stengiausi prie kojinių pritaikyti patiekalą, nes turėjau įvairių kojinių su bananais, ananasais ir panašiai, – teigė V. Simanelis. – Tomis nuotraukomis žmonės pradėjo dalytis socialiniuose tinkluose ir pradėjo komentuoti ne maistą, o kojines.“
Daugiausia internetinės šlovės Vladas sulaukė po to, kai viena juo nuotrauka pasidalijo „Instagram“ puslapis „Tasty“, kurį seka daugiau nei 20 mln. sekėjų. „Jie pasidalino mano nuotrauka, pavadindami mane savaitės kulinaru. Ta nuotrauka sulaukė daug dėmesio, bet ir vėl daugiau kalbėjo apie maistą, o ne apie kojines“, – juokėsi Vladas, kuris ir pats „Instagram“ tinkle turi subūręs nemenką gerbėjų būrį – net 20 tūkst. sekėjų.
Jei įdomu – reikia kurti verslą
Visą savo laiką asmeninio trenerio veiklai iki tol skyręs Vladas nusprendė, kad reikia išnaudoti dėl kojinių gaunamą naudą ir prisiminė jau atokiame kampelyje gulėjusią svajonę – dirbti su stiliumi bei mada.
„Norėjau sukurti ką nors įdomaus, susijusio ir su kojinėmis, ir su maistu, – įvardijo Vladas. – Todėl pirmoji kojinių kolekcija buvo marginta ir kvepianti spurgomis. Pirmąja kolekcija pradėjome prekiauti prieš kelis mėnesius.“
V. Simanelis pasakoja, kad šis jo verslas sulaukė daugybės dėmesio – netrukus jis sukūrė specialų tinklapį, kuriame kojines gali įsigyti ne tik Bulgarijoje gyvenantys piliečiai, o idėjos į galvą plūsta ir toliau.
Iššūkiai užgrūdino
Dabar Vladas džiaugiasi net keliais verslais ir patirtimi, kurią sėmė tiek Londone, tiek Bulgarijoje. Vyro teigimu, situacija Bulgarijoje yra dar prastesnė nei Lietuvoje, tačiau Londone sukaupta patirtis įkvėpė drąsos ir ryžto.
Ar Lietuvoje jis galėtų džiaugtis tokiais pat pasiekimais? „Jei dabar būčiau Lietuvoje ir turėčiau tiek žinių, kiek turiu dabar, tikrai galėčiau ką nors sukurti, – tikina vyras. – O jei būčiau likęs, manau, nelabai. Anglijoje patirti iššūkiai ir sunkumai daug išmokė. Buvo tokių akimirkų, kai net neturėjau, kur gyventi, todėl naktį teko praleisti parke. Tokie dalykai padeda galvoti, judėti į priekį.“
Vladas mano, kad gyvenimas Lietuvoje būtų buvęs per daug patogus. „Būčiau buvęs arti tėvų ir nebūčiau turėjęs galimybės priimti tokius sprendimus, stengtis išgyventi, kurti savo gyvenimą, – pasakoja vyras. – O Londone buvau vienas, nežinojau kalbos, nieko nepažinojau, viską dariau nuo nulio.“
Bulgarija – ne paskutinė stotelė
Šiuo metu Vladas su žmona gyvenimą kuria Bulgarijoje, tačiau sako, kad ši šalis – ne paskutinė stotelė, o mintyse – svajonė kelerius metus pagyventi ir Lietuvoje.
„Man atrodo, nepavyks man šiame gyvenime sustoti, – nusijuokia Vladas. – Nors apie Lietuvą daug galvoju. Mano žmonai Lietuva taip pat patinka.“ Beje, būtent Lietuvoje Vladas norėtų atidaryti specializuotą kvepiančių kojinių parduotuvę.
Asmeniniu treneriu vis dar dirbantis ir kojinių verslą vystantis Vladas nenustoja svajoti – dar viena kirbanti svajonė – sveiko maisto restoranas. „Tai sena svajonė, bet dabar nesu tam pasiruošęs, – teigė vyras. – Jei pradedu kažką daryti, reikia tą daryti 24 valandas, o jei nejaučiu, kad galiu dėl to dirbti visą parą, tai, matyt, dar ne laikas.“
Per aštuonerius metus Londone neturėjo galimybės pradėti taupyti
Aštuonerius metus Londone gyvenęs Vladas sako, kad nebuvo iš ko taupyti. „Niekada nebuvo tokios galimybės, – teigė vyras. – Bet žinojau, kad per gaunu daug patirties, žinių. Žinojau, kad po truputį kaupdamas savo idėjas priartėsiu prie vizijos, kai galėsiu pasiekti geresnių finansinių rezultatų ir judėti į priekį.“
Vladas sako, kad visus uždirbtus pinigus investuodavo į mokslus ar seminarus. „Bet nesigailiu. Kiekvienas į savo gyvenimą žiūri skirtingai, o aš neturėjau tikslo išvažiuoti, užsidirbti kuo daugiau pinigų ir taupyti, – pasakoja Vladas. – Noriu mėgautis gyvenimu ir pasiimti iš jo kuo daugiau, o pinigai... Dabar man 29-eri ir pagaliau ateina tas mąstymas, pradedu rimčiau galvoti apie verslus.“
„Pinigai – gerai, bet aš nemąstau, ką gyvenime veikčiau, jei turėčiau daugiau pinigų. Galima sakyti, kad niekada neturėjau pinigų. Neturėjau šalia tokio modelio. Tėvai turėjo paprastą darbą, neturėjo kažkokių turtingų draugų, – pasakojo Vladas. – Niekada negalvojau, kaip būtų, jei turėčiau daugiau pinigų. Iš tikrųjų, kiekvienas galėtume užsidirbti daugiau, bet, matyt, sustabdo vidinė baimė, nes nežinai, kaip kas bus. O aš galbūt ir nenoriu užsidirbti daugiau, nes bijau prarasti įkvėpimą kurti idėjas ir džiaugtis paprastais dalykais. Jaučiu, kad viskas gali pasikeiti ir nustosiu džiaugtis mažomis smulkmenomis: geru oru ar net šilta diena. Tokia ta geresnio gyvenimo baimė.“
Vis dėlto, prieš metus vedęs vyras pasakoja, kad būtent šis žingsnis paskatino vis dažniau pagalvoti apie finansinį stabilumą.
„Dabar jaučiuosi kur kas labiau atsipalaidavęs dėl pinigų ir kitų dalykų nei prieš dešimt metų. Bet tie metai Londone būdavo „ant ribos“: nuolatinė baimė, mąstymas, kas bus ir panašiai“, – pasakojo vyras.