MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius sakė, kad siekiant užtikrinti visavertišką asmens gynybą teisėjų kolegija turi leisti naujajam advokatui susipažinti su bylos medžiaga ir prašė nukelti teismo posėdį.

„Kad užtikrintų asmens gynybą, jis turi susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. (...) Tai nėra tik formalus pasėdėjimas“,- teigė L. Belevičius.

Naujasis advokatas A. Doroševas pažymėjo nespėjęs susipažinti nei su kaltinamuoju aktu, nei su visa bylos medžiaga.

Devintajame teismo posėdyje įtariamasis Š. Gustainis pranešė atsisakąs savo advokato, nes jis nebegalįs jam sumokėti.

Pasak prokuroro Justo Lauciaus, teismo posėdžiai negali vykti be kaltinamųjų advokato. Teisėjų kolegija pranešė, kad ketvirtadienį Š. Gustainis gali būti ir klausytis įrašų be advokato, bet kituose posėdžiuose jam bus paskirtas valstybės advokatas.

„Jau seniai sakiau, kad ši byla - kaip ji buvo vykdoma iki teismo ir taip, kaip vyksta teismo posėdžiuose - yra iš anksto nulemta ir visiškai nesvarbu. ar tu turėsi advokatą, ar neturėsi. Yra tas pats, ar tave gins kažkas, ar niekas negins. Kitas dalykas - jau pakankamai ilgas laikas, kai esu be nuolatinių pajamų ir tiesiog neišgaliu išsimokėti advokatui. Man labiau norisi nusipirkti valgyti sau ir savo vaikams, o ne išleisti pinigus advokatui ginantis nuo kažko, ko iš viso nesuprantu. Tik noriu dar pasakyti, kad neigiu visus kaltinimus, nes nėra jokių įrodymų“, - savo sprendimą komentavo Š. Gustainis.

„Procesas yra ilgas, advokatai turi savo įkainius, akivaizdu, kad norint turėti advokatą, reikia jam mokėti atlyginimą. Tai yra žmogiška situacija ir aš jį visiškai suprantu“, - komentavo Š. Gustainio sprendimą Eligijus Masiulis.

Posėdyje taip pat buvo klausomi garso įrašai. Kaltinamųjų advokatai piktinosi, kad teismui pateikti garso įrašai yra prastos kokybės.

Teismo posėdyje ,,MG Baltic“ advokatas L. Belevičius teigė, kad išklausytas daugiau kaip valandą trunkančio pokalbio įrašas yra blogos kokybės, nesuprantamas, nerišlus, neatitinka protokolo. Taip pat nesigirdi tokio teksto, kokį surašė specialistai. Pasak advokato, galima matyti, kokius įrodymus surinko prokuroras J. Laucius, „girdėti tik tai, kad barška puodeliai, indai ir šaukštai, bet tikrai nieko nesigirdi, kas būtų reikšminga šiai bylai.

,,Garso įrašas yra pirminis įrodymų šaltinis, teismas privalo visus įrodymus ištirti ir įsitikinti, kas iš tikrųjų buvo užfiksuota, o ne tai, kas yra nuspėta ar sugalvota kitų pareigūnų. Net ir perskaičius specialistų išvadą, matyti, kad specialistas yra pažymėjęs, jog daugelis frazių yra nuspėjama arba numanoma. Kas dalyvavo teismo posėdyje, matyt, girdėjo, kokios kokybės garso įrašai. Galėjo girdėti tik tai, kad barška puodeliai, indai ir šaukštai, bet tikrai nieko nesigirdi, kas būtų reikšminga šiai bylai. STT pareigūnas, kuris darė stenogramą, turėjo plačią fantaziją ir surašė, tai, kas jam girdėjosi, specialistai jau daugelio STT pareigūnų surašytų frazių nebegirdėjo ir atitinkamai rašė kitokį tekstą, o mes čia išgirdome, kad ir to paties teksto nesigirdi“, - teigė L. Belevičius.

Prokuroras prašo negrąžinti Masiuliui per kratas paimtų 242 tūkst. eurų

Prokuroras Justas Laucius teismo prašo negrąžinti politinės korupcijos byloje teisiamam buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui per kratas jo namuose rastų pinigų.

Penktadienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje valstybės kaltintojas paprašė dar trims mėnesiams pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas terminą.

Teismas sprendimą dėl to priims pirmadienį.

Bylos duomenimis, per kratas pas E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių.

E. Masiulis ir jo advokatas ne kartą bandė atgauti pinigus, tačiau teismai jų prašymus atmetė.

Buvęs politikas tikina, kad dalis šių lėšų priklauso kitiems asmenims ir buvo skirtos investuoti į nekilnojamąjį turtą ar yra jo šeimos pinigai. Taip pat jis teigė, kad nėra duomenų, jog lėšos būtų gautos nusikalstamu būdu.

Apeliacinis teismas yra skelbęs, kad iš E. Masiuliui pareikštų kaltinimų matyti, kad šios piniginės lėšos galėjo būti gautos jam priimant daugiau kaip 100 tūkstančių eurų kyšį.

Teisėsauga teigia, kad likę kratos metu paimti grynieji pinigai galėjo būti gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių, nedeklaruoti, nepatvirtinti dokumentais ir galimai nėra teisėtos pajamos.

Malonė Steponavičiui

Prieš pat teismo posėdį G. Steponavičius teisėjų kolegijai pristatė skrydžio bilietus į Jordaniją ir pažadėjo, kad lapkričio septintąją jau bus grįžęs ir dalyvaus teismo posėdyje. Pasak kaltinamojo, bilietai į Jordaniją įsigyti šių metų kovo mėnesį, o jo dalyvavimas tame posėdyje, kuriame bus klausomasi Vytauto Gapšio pokalbių, nėra būtinas.

„Teisėjų kolegija, vietoje pasitarusi nusprendė, kad leis G. Steponavičiui išvykti“, - paskelbė sprendimą teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė

Šiuo sprendimu, G. Steponavičius praleis vieną teismo posėdį lapkričio 5-ąją.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 - praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius - 15 tūkst. eurų, V. Gapšys - daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.