Parlamentarai apsispręs dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis siūloma NŽT leisti kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso apgynimo tais atvejais, kai būtų nustatyta, kad ji pati galimai ir priėmė blogus sprendimus valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys liberalas Vitalijus Gailius sako, kad pataisa yra savotiškas saugiklis, kad dėl visų NŽT pažeidimų būtų kreiptasi į prokurorus.
„Jeigu nesikreips, direktorius atsakys. Ar žmogus kaltas, jeigu NŽT padarė klaidas? Prokuratūra sako, kad tai vieno žmogaus klausimas ir liepia eiti į teismą. Pati NŽT turėtų savo klaidas atstatinėti, o ne žmogus teisme. Jo interesas pažeistas, o jis dar turi kreiptis į teismą, patirti išlaidas?“ – aiškino V. Gailius.
Jis mano, kad pataisos NŽT nebeleis išsisukti nuo kuo greitesnio klaidos ištaisymo.
„NŽT paprastai atlieka tarnybinį tyrimą dėl savo tarnautojo veiksmų. Nustato darbo drausmės pažeidimą, nubaudžia jį, o žmogui siūlo į teismą. Dabar prokurorai galės įpareigoti NŽT dėl tam tikrų veiksmų“, – teigė V. Gailius.
Tuo tarpu Seimo teisininkai abejoja, ar viešąjį interesą pažeidusius sprendimus priėmusi NŽT pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą.
„Svarstytina, ar įstatyme papildomai nereikėtų nustatyti ir kitą – nesuinteresuotą instituciją, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministeriją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl aukščiau minėtų sprendimų panaikinimo arba numatyti jai pareigą tokiais atvejais kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji atitinkamai imtųsi veiksmų dėl viešojo intereso gynimo“, – rašoma Teisės departamento išvadoje.
Kitais atvejais NŽT siūloma dėl viešojo intereso pažeidimų, kuriuos būtų padariusi ne ji, kreiptis tiesiai į teismą.