Kitąmet laukia ne tik Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, merų, Europos parlamento rinkimai, bet ir referendumas dėl dvigubos pilietybės. Ar VRK tam pasirengusi?
Dėlioja paskutinius taškus ant „i“
DELFI viešėjusi VRK pirmininkė Laura Matijošaitytė laidos vedėjui Arnui Mazėčiui teigė, kad svarbiausias iššūkis, kuris jų laukė po 2016 metų rinkimų – informacinės sistemos atnaujinimas. Anot jos, su šiuo iššūkiu komisija susitvarkė.
„Po 2016 metų rinkimų gavome nemažai pranešimų, jų buvo ir viešoje erdvėje, buvo ir žurnalistų pastebėjimų, įvairių specialistų komentarų, ką ir kaip reikėtų keisti, tobulinti mūsų sistemoje. Ta sistema yra sukurta, ją tiesiog reikėjo tobulinti. Vyriausioji rinkimų komisija buvo paskelbusi sistemos modernizavimo darbų konkursą, viešąjį pirkimą. Paslaugos tiekėjas jį laimėjo, atliko modernizavimo darbus ir šiuo metu mes esame trečiajame etape“, – vardijo L. Matjošaitytė.
Jos teigimu, prie sistemos tobulinimo prisidėjo ir kibernetinio saugumo centro specialistai.
L. Matjošaitytė taip pat paminėjo, kad aktyviai siekia rinkimines apylinkes pritaikyti neįgaliesiems. Ši problema tai pat išryškėjo per prieš dvejus metus vykusius rinkimus. Anot L. Matjošaitytės, šis siekis buvo pasiektas ir neseniai vykusių rinkimų Zanavykų apygardoje metu. VRK pirmininkė skaičiuoja, kad jų metu darbą vykdė 40 apylinkių, tik 5 iš jų buvo nepritaikytos neįgaliesiems.
Kitąmet vyksiančių rinkimų metu didžiųjų miestų viešose erdvėse taip pat turėtume matyti daugiau VRK informacijos. „Su didžiaisiais miestais yra sutarta, kad socialinei reklamai skirtose erdvėse būtų skelbiama VRK informacija, pranešimai, kvietimai į rinkimus“, – teigė L. Matjošaitytė.
Iki pirmųjų rinkimų liko dar keli mėnesiai. „Tikrai labai tikiuosi, kad sudėsime visus taškus ant „i“ ir rinkimų dieną būsime pasiruošę susidoroti su iššūkiais“, – teigė pirmininkė.
VRK pirmininkė taip pat pažadėjo, kad šįmet pirmuosius rinkimų rezultatus sužinosime kur kas anksčiau nei prieš dvejus metus. „Dedame didžiules pastangas. Paslaugos tiekėjas labai dažnai ateina į svečius ir teikia mums ataskaitas, kas vyksta ir kokie darbai yra daromi. Šiandien kalbėjome, kad pirmuosius rezultatus galėtų pradėti skelbti apie 20 val. 15 min. – 20 val. 30 min. iš pirmosios apylinkės“, – teigė L. Matjošaitytė.
Pirmininkė žadėjo kur kas greitesnius rezultatus, o J. Udris pridūrė, kad prieš dvejus metus rezultatai vėlavo ne dėl sistemos trikdžių. „Bėda yra kitur. 2016 metais poros valandų vėlavimas atsitiko ne dėl sistemos ar saugumo bėdų, o dėl Z. Vaigausko principingumo ir pedantiškumo. Ten buvo tiesiog informacijos atvaizdavimo niuansai“, – tvirtino J. Udris.
Vis dėlto jis įvardijo ir didžiausią grėsmę – anot jo, tai prieš pat rinkimus vykdomas poveikis rinkėjams. Esą jis vykdomas įvairiomis sklaidos priemonėmis, daugiausia – internetu ir „Fake news“ (netikrų naujienų – DELFI) formatu.
O ar palengvės balsavimas tiems, kas gyvena užsienyje? L. Matjošaitytės teigimu, jiems žinomos problemos, su kuriomis rinkėjai susidūrė prieš dvejus metus, jos sprendžiamos. Sprendžiamos ir balsavimo paštu problemos.
Prieš dvejus metus buvo kilę svarstymų, kad reiktų atsisakyti „Lietuvos pašto“ paslaugų. Anot L. Matjošaitytės, dar prieš Zanavykų rinkimus kreipėsi į „Lietuvos paštą“ ir juos nustebino gautas pasiūlymas . „Gavome pasiūlymą, kur vieno laiško įkainis buvo išaugęs berods penkiais kartais. Pasiskaičiavome, kad savivaldos rinkimams labai brangiai kainuotų“, – teigė L. Matjošaitytė ir pridūrė, kad buvo svarstoma šias funkcijas perduoti rinkimų komisijos nariams, o visa kita, ko jie negalėtų atlikti – perduoti kurjerių tarnyboms.
VRK narių kaita ir politiniai ryšiai
Laidoje taip pat dalyvavęs buvęs VRK narys Jonas Udris teigė, kad šiuo metu jai labiausiai kliūna ne pasiruošimas o komisijos narių kaita. „Visų pirma šiek tiek liūdina ta aplinkybė, kad iš komisijos išeina nariai, – teigė J. Udris. – Tokie žmonės kaip Svajonė Šaltauskienė ar profesorius Darius Beinoravičius, kurie buvo paskirti į komisiją. Aš labai džiaugiausi, kad jie atėjo dirbti.“
J. Udris įvardijo ir dar vieną aplinkybę, kuri jį neramina. „Komisiją neretai buvo bandoma padaryti tokių politinių sąskaitų suvedinėjimų vietą. Nesinori, kad ta praktika tęstųsi, kad ji vyktų toliau. Kai kurie signalai mane šiek tiek neramina, bet tai mano asmeninio vertinimo dalykai“, – teigė J. Udris.
L. Matjošaitytė teigia, kad šių narių pasitraukimas yra tiesiog įprasta žmonių kaita. „Žmonės arba pakeitė savo darbo profilį, arba išėjo dirbti kitus darbus, arba išvažiavo iš Lietuvos. Yra ir tokių atvejų, kai jau matoma, kad nebesuspėjama su darbu VRK“, – tvirtino pirmininkė.
Laidos vedėjas Arnas Mazėtis pabrėžė, kad neseniai pasikeitė VRK įstatymas – savivaldybių tarybų nariai nebegali būti komisijoje, tačiau įvardijo ne vieną narį, kuris turi artimų ryšių su politikais ar politinėmis srovėmis.
„Valdemar Urban – Seimo narės padėjėjas. Jūs kontroliuojate, bet jis irgi yra kontroliuojantis“, – teigė laidos vedėjas A. Mazėtis.
„Tai netapatūs atvejai: Seimo narės padėjėjas ir savivaldybės tarybos narys“, – teigė L. Matjošaitytė.
Laidos metu buvo aptartas ir Viliaus Semeškos, ir Jonės Valčiukienės atvejai. Abu šie VRK nariai siejami su politinėmis srovėmis, tačiau atitinka reikalavimus, kuriuos VRK kelia naujiems nariams.
Ar skandalai, kurių centre vis atsiduria VRK, nedaro jokios įtakos komisijos įvaizdžiui? „Be jokio abejonės, kiekvienas skandalas turi įtakos komisijos įvaizdžiui. Šioje kadencijoje turime keletą senos komisijos narių, absoliuti dauguma yra nauji nariai. Man asmeniškai norėtųsi, kad kievienas komisijos narys turėtų kuo mažiau ryšių su delegavusia partija, delegavusia institucija, nes po to prasideda įvairios interpretacijos, o jose painiojama ir VRK, jos vardas ir taip toliau“, – teigė L. Matjošaitytė.