Tai vienas iš pasiūlymų, kuris pateiktas tyrimo komisijos išvadose, kurias pirmadienį Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo šios komisijos pirmininkas Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.
Įstatymo leidėjui siūloma išgryninti LRT tarybos funkcijas, paliekant „klasikines“ tarybos ir dalininkų susirinkimo funkcijas. Viena pagrindinių LRT tarybos funkcijų būtų LRT veiklos strategijos tvirtinimas ir jos vykdymo priežiūra. Nustatant LRT tarybos funkcijas, siūloma atsisakyti valdymo organams būdingų funkcijų.
LRT tarybos narių darbo terminą siūloma sumažinti nuo šešerių iki penkerių metų.
Tyrimą atlikę Seimo nariai siūlo iš dalies pakeisti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, numatant, kad Respublikos prezidentas keturis LRT tarybos narius skiria ne visus iš karto, bet po vieną, 15 mėnesių intervalais, taip užtikrinant nuoseklią ir laipsnišką prezidento deleguotų narių kaitą. Siūloma palaipsniui pereiti prie šios naujos tvarkos, kai pasibaigs prezidento skirtų narių kadencija.
Analogišką tvarką siūloma taikyti ir Seimo skiriamų keturių LRT tarybos narių skyrimui, po du narius (vieną iš pozicijos, kitą - iš opozicijos), skiriant 30 mėnesių intervalais ir palaipsniui pereinant prie šios tvarkos po to, kai pasibaigs Seimo deleguotų LRT tarybos narių kadencija. Komisija taip pat siūlo peržiūrėti kitų LRT tarybos narius skiriančių organizacijų narių skyrimo tvarką bei skiriančiųjų organizacijų sąrašą, įvertinant tų organizacijų priskyrimo prie skiriančiųjų organizacijų tikslingumą.
Išvadų projekte siūloma įstatymu numatyti LRT valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimą, o jos narių skyrimą, teises ir pareigas reglamentuoti remiantis analogija su Akcinių bendrovių įstatymu.
„Valdybos narių skaičius - nuo 5 iki 7 imtinai, tačiau pasirenkant tokį santykį, kad LRT generalinis direktorius ir jo pavaduotojai valdyboje nesudarytų daugumos, dauguma kandidatų turėtų būti nepriklausomi, t. y. jokiais darbo ar kitais profesiniais ryšiais nesusiję su LRT“,- sakoma komisijos išvadose.
LRT taryba skirtų valdybos narius penkerių metų terminui. LRT tarybai kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, sąrašą pateiktų atrankos komisija, kaip tai daroma valstybės valdomų įmonių atveju, o LRT taryba iš šio sąrašo atrinktų, jos manymu, tinkamiausius iš pateiktų kandidatus.
LRT tarybos ir valdybos nariams siūloma nustatyti minimalius išsilavinimo, profesinės patirties ir reputacijos bei nepriklausomumo (ta apimtimi, kiek pastarasis kriterijus būtų taikomas nepriklausomiems valdybos nariams) reikalavimus.
„Kadangi šiuo metu LRT tarybą aptarnauja Administracinė komisija ir personalas, priskirtas generalinio direktoriaus, ir tokia tvarka neužtikrina LRT tarybos darbo nepriklausomybės nuo LRT administracijos, siūlytina LRT tarybai priskirti sekretoriatą, kurio vadovą ir personalą generalinis direktorius skiria ir atleidžia tik pritarus LRT tarybai',- teigiama išvadose.
Įdiegus vadinamąjį germaniškąjį valdysenos modelį, kai egzistuoja ir taryba, ir valdyba, ir gerąją patirtį - sutapatinti generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigybes, siūloma LRT generaliniam direktoriui pavesti eiti ir valdybos pirmininko pareigas.
Tyrimą atlikę parlamentarai mano, kad tolesnis Administracinės komisijos egzistavimas, atribojus valdybos ir tarybos funkcijas, yra netikslingas, todėl jie siūlo naikinti Administracinę komisiją.
Laikinoji tyrimo komisija siūlo, kad LRT veiklos priežiūrą vykdytų vidinis organas - LRT taryba ir išorės reguliuotojas - Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Tyrimą atlikusių parlamentarų nuomone, reikėtų sustiprinti, išplėsti žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas, sudarant galimybę žurnalistų etikos inspektoriui atlikti viešosios informacijos stebėseną visose visuomenės informavimo priemonėse, t. y. įskaitant radijo ir televizijos programų stebėseną.
LRT įstatyme siūloma numatyti, kad LRT kiekvienais metais teikia visuomenei ir Seimui savo veiklos atskaitą.
Kadangi šiuo metu LRT neturi santykinai nepriklausomo pretenzijų ir skundų nagrinėjimo darbuotojo, išvadų rengėjai siūlo įsteigti ombudsmeno pareigybę pretenzijoms, skundams ir pageidavimams nagrinėti.
Šių metų spalio 3 d. LRT veiklą tyrusi Seimo laikinoji komisija patvirtino savo išvadas. Už jas balsavo 6 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo ir vienas parlamentaras - „socdarbietis“ Petras Čimbaras - susilaikė.
Komisijos išvados bus teikiamos Seimui, kuris spręs, ar joms pritarti.