„NATO turi būti pasirengęs žaibiškai reaguoti į bet kokias grėsmes Aljanso šalių saugumui. Kaliningrade Rusija yra sutelkusi karinius pajėgumus, galinčius blokuoti NATO pastiprinimą krizės atveju, todėl laikas yra esminis veiksnys Baltijos šalių gynyboje“, - akcentavo krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Nepaisant to, kad dėl „valstietės“ Agnės Širinskienės pataisų, susiejančių skolinimąsi partijoms su spendimu vykdyti įsipareigojimus NATO, Seimas nepriėmė sprendimo, leisiančio krašto gynybai skirti 2 proc. nuo BVP, R. Karoblis NATO sąjungininkus tikino, kad Lietuva tai padarys jau šiais metais. Jis pristatė ir Lietuvos parlamentinių partijų susitarimą iki 2030 m. gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Be ilgalaikio gynybos finansavimo didinimo neįmanoma esminė gynybos pajėgumų plėtra, reikalinga visų mūsų saugumui“, - susitikime sakė krašto apsaugos ministras.
Briuselyje spalio 3-4 d. vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime pagrindinis dėmesys buvo skirtas gynybą ir atgrasymą stiprinančioms priemonėms aptarti. Ministrams buvo pristatyta pažanga įgyvendinant šių metų liepos mėnesį vykusio NATO valstybių vadovų sutikimo sprendimus.
Taip pat NATO gynybos ministrai aptarė pažangą didinant gynybos išlaidas ir sutarė iki 2018 m. pabaigos parengti nacionalinius planus, įtvirtinančius šalių įsipareigojimus.
Vykusiame susitikime pirmą kartą nuo 2017 m. vasario buvo surengtas NATO ir Sakartvelo (Gruzija) gynybos ministrų susitikimas. Aljanso gynybos ministrai padėkojo Sakartvelo už aktyvų dalyvavimą NATO operacijose ir aptarė bendradarbiavimą stiprinant Sakartvelo gynybą. Lietuva pabrėžė, kad sėkmingai vykdomos gynybos reformos galiausiai turi atvesti Sakartvelo į NATO.
Kitas NATO gynybos ministrų susitikimas numatytas 2019 m. vasario mėn.
Valdantiems susiejus, koalicijos partnerių socialdarbiečių finansavimo klausimą su išlaidomis gynybai, Seimui nepavyko priimti papildomų lėšų skolinimuisi, kurių reikia, kad Lietuva vykdytų įsipareigojimus gynybai skirti 2 proc. nuo BVP.
Poreikis skolintis papildomai lėšų krašto apsaugai atsirado dėl spartesnio, nei buvo numatyta, šalies ekonomikos augimo. Planuojant 2018 m. biudžetą, tikėtasi, kad Lietuvos gynybos finansavimas turėtų siekti 2,006 proc. BVP. Tačiau dėl spartesnio ekonomikos augimo procentinė krašto gynybai skiriama dalis sumažėjo. 2 proc. BVP gynybai yra NATO dokumentuose užfiksuotas valstybių įsipareigojimas.
R. Karoblis trečiadienį Eltai aiškino, kad, nepaisant Seime įstrigusio krašto apsaugos finansavimo klausimo, jis NATO ministrų susitikimo metu pakartos, jog Vilnius savo tarptautinius įsipareigojimus įgyvendins.
„Bet kuriuo atveju aš turiu instrukcijas konstatuoti tiek iš prezidentės, tiek iš premjero, kad 2 procentus mes pasieksime. Tai yra mūsų įsipareigojimas, ir tas įsipareigojimas nekinta. Kokia forma bus tas įsipareigojimas įgyvendintas, yra kitas reikalas“, - aiškino krašto apsaugos ministras.