Jis taip pat patikino, kad stiprų finansinį smūgį patyrusi partija, nors dar daug ko negali sau leisti, bet išlipo iš finansinės krizės ir tikisi neblogai pasirodyti savivaldos rinkimuose. Plačiau apie politinių sprendimų užkulisius savo versiją E. Gentvilas papasakojo interviu DELFI.
- Jūsų partijos narė Aušrinė Armonaitė iškėlė idėją susitarti dėl opozicijos lyderio. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis leido suprasti, kad jie irgi būtų už, bet tai liberalai yra tie, kurie stabdo. Kokia yra dabar situacija?
- Nenoriu į tai veltis. Pateikti šį klausimą galima įvairiai. (…) Apie tą stabdį: pirmą šios kadencijos darbo dieną Gabrielius (Landsbergis) prieina prie manęs, kaip frakcijos vadovo, ir pateikia pasirašyti, kad dvi frakcijos susitaria skirti opozicijos lyderiu G. Landsbergį.
Aš pasakau: palaukite, aš turiu frakcijoje tai aptarti. Tada frakcijoje atsirado visokių nuomonių. Gintaras Steponavičius, kuris dar buvo mūsų frakcijoje, paruošė rotacijos projektą. Dar buvo kažkokie einamieji kivirčai Seime, ir tik tada mūsų frakcija užstabdė.
Man atrodo, kad negalima taip ateiti, numesti popieriuką, ir pasakyti, kad „būt geras, pasirašyk dėl to, kad aš būčiau opozicijos lyderis“. Paskui nesusikalbėjome. Nenorėčiau svarstyti, kas čia ne taip pasielgė.
Viena iš priežasčių, kodėl tuo metu nebuvo opozicijos lyderio, yra ta pati kaip ir šiandien. Seimui prisiekus „valstiečiai“ pasiūlė balsuoti už Seimo statuto pataisą, kad opozicijai priklauso ne du vicepirmininko postai, o vienas. Buvo akivaizdu, kad jis atiteks Irenai Degutienei, kaip buvusiai Seimo pirmininkei ir didžiausios (opozicinės) frakcijos atstovei.
Už tą statuto pataisą vieningai balsavo 57 „valstiečiai“ ir 25 konservatoriai. Tik Sergejus Jovaiša susilaikė. Kaip tai traktuoti? Antrą Seimo darbo dieną konservatoriai padaro viską, kad liberalai neturėtų savo žmogaus tarp Seimo vicepirmininkų. Tai ir tapo kliūtimi (susitarti dėl opozicijos lyderio).
- Kokie yra jūsų santykiai nuo to laiko?
- Normalūs, darbiniai. Bet kalbėti apie opozicijos lyderį tikrai yra sunku. Šitas balsavimas yra kertinis. Tris kartus teikiau siūlymą, kad opozicijai (liberalams) atitektų dar vienas Seimo vicepirmininkas. Jis niekada nesulaukė konservatorių palaikymo. Net ir per paskutinį balsavimą į salę atėjo tik septyni konservatoriai.
Tai nėra nuoširdi situacija, todėl lieka tik kalbėjimas apie tai, kas čia pristabdo. Ar dabar mes turime entuziazmo kalbėtis dėl opozicijos lyderio? Negaliu kalbėti apie frakciją, bet aš asmeniškai neturiu.
Ypač po to kai koks nors Kęstutis Masiulis salėje tyčiojasi iš liberalų dėl to, kad Joną Liesį esą pasiūlėme į Seimo vicepirmininkus. (…) Aš nuosekliai prašiau konservatorių konservatorių paramos dėl vicepirmininko, niekada jos nesulaukiau.
Kai gauname tą vicepirmininką, „valstiečiai“ mus išduria pasiūlydami J. Liesį, kurio aš nesiūliau ir nebūčiau siūlęs. Aš būčiau siūlęs A. Armonaitę, ir Seimo pirmininkui tą sakiau. Bet konservatoriška logika yra tokia: „čia jūs parsidavinėjate „valstiečiams“. Tai parsiduokite geriau mums ir padarykite mūsų opozicijos lyderį“. Aš nesutinku su tokiomis sąlygomis.
- Kaip Jūs sugalvojote tartis su „valstiečiais“?
- Aš nesitariau. Du kartus buvo atmestas mano projektas dėl antro vicepirmininko opozicijai. (…) Kai liberalai pagaliau pasiekia tokį sprendimą, valstiečiai mus išduria. Tą reikia pasakyti sąžiningai ir garsiai, prie liudininkų tas vyko. Tada konservatoriai iš mūsų tyčiojasi.
- Stabtelkime čia, kiek suprantu, pradžioje valdantieji sprendė klausimą dėl šešių vicepirmininkų. Opozicija sprendimo priėmimą blokavo. Galiausiai atsirado septynių vicepirmininkų variantas. Ar jūs su „valstiečiais“ apie tai kalbėjotės?
- Aš frakciją labai detaliai informavau apie visą tą kontekstą. Mano projektas dėl dviejų vicepirmininkų (opozicijai) buvo įregistruotas anksčiau negu „valstiečių“ (rugsėjo 12 d.). Tas projektas po pateikimo patvirtintas, ir toliau nebuvo svarstomas.
Buvo svarstomas tik „valstiečių“ siūlymas dėl šešių vicepirmininkų. Mes balsavome prieš. Kitą dieną pasiūlyti septyni, aš įdėjau savo pataisą, kad antras postas būtų opozicijai.
Tada ketvirtadienio rytą su Ramūnu Karbauskiu diskutavome „Žinių radijuje“. Jau buvo nuskambėjęs Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasakymas, kad opozicijai dėl šventos ramybės galėtų priklausyti dar vienas postas.
R. Karbauskis sako: „mes nepalaikysime tavo projekto, bet jums duosime antrą vicepirmininką“. Sakau: „kokiu pagrindu, jeigu opozicijai priklauso tik vienas, o mes esame opozicinė frakcija?“. Atsako: „mes surasime formą“.
Bet aš sakau: „jeigu opozicijai priklauso tik vienas postas, o mes nueisime, de facto tapsime valdančiaisiais. Neišdegs“. Tada jis sako: „galite pasivadinti kokia nors daugumai nepriklausanti frakcija“. Sakau: „nieko mes nekeisime“.
Tai vyko ne radijo eteryje, per „Žinių“ pertrauką. Grįžęs informavau frakciją, ką „valstiečiai“ nori su mumis daryti, kad mes atsisakytume buvimo opozicine frakcija, kad jie nepalaiko antro posto skyrimo opozicijai.
Tas vyko 11.30 val. , 12 val. baigėsi Seimo posėdžio pertrauka, grįžtu į salę. R. Karbauskis pasako: „gerai, mes pritarsime tavo tam pasiūlymui dėl dviejų“. Vėl frakciją informavau, kad R. Karbauskis pažadėjo paremti. Štai ir visos derybos. O tada balsavimas – „valstiečiai“ paremia mano siūlymą dėl antro vicepirmininko.
Tada – jau aprašyta spaudoje situacija: prieina prie manęs V. Pranckietis (buvome kartu su Aušrine), sako: „jau ryt norėsiu teikti vicepirmininką“. Pasakiau, kad siūlysiu A. Armonaitę. „Ne, – sako, – atsiprašau, aš ponios Armonaitės neteiksiu“.
Kitą rytą mes jį pakvietėme į frakciją, jis pasakė, kad įregistravo projektą dėl J. Liesio. Tai mes ir atsidūrėme tokioje situacijoje – arba sutinkame su J. Liesiu, arba rengiamas naujas Seimo pirmininko potvarkio projektas, ir gal būtų koks nors socialdemokratas.
- Tai Jūs su R. Karbauskiu kalbėjote tik „Žinių radijuje“?
- Tik ten ir salėje, kai jis pasakė, kad „palaikysime tavo tą siūlymą“.
- Kur nors kitur nesusitinkate ir reikalų neaptarinėjate?
- Antradieniais vyksta bendri frakcijos seniūnų susitikimai pas Seimo pirmininką. Ir seniūnų sueiga, kur visada mano siūlymai gauna į kaulus, nes ten jų dauguma.
- Kaip elgsitės per balsavimą dėl biudžeto?
- Žiūrėsime, dar nemačiau projekto. Būtų nesolidu iš karto rėkti, kad „ne, mes opozicija“. Tačiau jau dabar esu skeptiškas dėl kai kurių dalykų. Mokesčių reforma yra patvirtinta ir bus integruota į biudžetą, tačiau jau dabar ji yra darkoma, pavyzdžiui, vaiko pinigais, kūdikėlio kraiteliu, Gyventojų pajamų mokesčio dalies grąžinimu, jei perki kūdikiams reikalingas prekes. Turiu skepticizmo, bet kol nemačiau projekto, nenoriu iš karto sakyti.
Jeigu jums kyla abejonių, ar E. Gentvilas lieka opozicijoje, tai neabejokite. Su valdančiųjų pagalba man yra asmeniškai pareikštas dviejų milijonų eurų ieškinys dėl uosto veiklos. Vakar (trečiadienį) su advokatais prieš vidurnaktį pateikėme atsiliepimus. Nemanykite, kad aš nuleidau rankeles. Aš kovosiu, laimėsiu, atsiimsiu pinigus, kuriuos išleisiu advokatams. Ir nežadu eiti į jokius aljansus su „valstiečiais“
- Kaip Jūs įsivaizduojate savo politinės jėgos veikimą? Viena vertus, kaip sakote, „valstiečiai“ jus kartą jau išdūrė, kita vertus, jūsų draugai jus irgi kritikuoja.
- O aš kritikuoju konservatorius. Paklauskite Gabrieliaus, kaip jie jaučiasi, jų artimiausių bendražygių vadovas Gentvilas juos kritikuoja?
Taip, mes visi esame sunkioje situacijoje. Tai yra totalitarinė valdžia, kuri ant visų trijų opozicinių frakcijų ar jų vadovų užmeta mėšlo krūvą. Ant Gabrieliaus – „investavai į fondus. Iš kur gavai pinigus? Iš žmonos mokyklos?“. G. Paluckui – įstatymo pataisa, kad jis neturi teisės dalyvauti rinkimuose. Ant manęs – dviejų milijonų ieškinys: kruškis, atsiprašau už tą žodį, ir krušuosi antras mėnuo su advokatais. Šitoks veikimo būdas.
Dar greta – projektas iš opozicinių partijų atimti biudžetinio finansavimo dalį ir duoti savo draugeliams. Visa tai yra išpuoliai prieš opoziciją. Mes visi sunkiai jaučiamės. (…) Su Arūnu Gelūnu ruošiame liberalų manifestą, kaip mes vertiname šitą valdymą iš liberalių pozicijų.
- Kokios yra Jūsų ambicijos savivaldos rinkimams?
- Dėliojamės strategiją. 2015 m. liberalai gavo 226 mandatus, dabar, suprasdami visas purvo vonias, kur mus maudo – įtarimai partijai, buvusių partijos vadovų dalykai, (...) VSD pažyma, tarpusavio pasibaksnojimai, kaip kad R. Šimašiaus pasakymas, kad „man nepakeliui su kai kuriais, ir aš negaliu jų laikyti bendražygiais“, tas pasunkina. Mūsų prognozė – 170-200 mandatų. Politinių partijų rikiuotėje norime užimti trečią – ketvirtą vietą. Liberalai nenumirs, nepražus.
- Kokia yra Jūsų strategija, jeigu R. Šimašius sieks Vilniaus miesto mero posto su rinkimų komitetu? Ar kelsite kitą kandidatą?
- Negaliu atsakyti, sprendžia skyriai. (…) Su R. Šimašiumi daug esame kalbėję, daug kalbame ir kalbėsime. Dalyvauju visuose formaliuose Vilniaus skyriaus posėdžiuose. Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Jeigu atsitiks, man svarbus ir kitas dalykas – aš noriu, kad Vilniaus meras būtų liberalas, noriu, kad būtų R. Šimašius, norėčiau, kad jis būtų su partija. Bet jeigu be partijos, gal geriau liberalas R. Šimašius, kuris ne su partija nuėjo, negu koks nors populistas.
- Ar turite numatę kokią nors žvaigždę Europos Parlamento rinkimų sąrašui?
- Manęs to vis klausia partijos nariai įvairiomis progomis. Sakau, kad šį kartą mes neturime kažko ryškaus, kaip turėjome Leonidą Donskį. (…) Antanas Guoga buvo žvaigždutė, tačiau partijos vidiniame reitingavime, jis nebuvo pirmas. Turime sudaryti savo kompetentingą, kaip aš sakau, svajonių sąrašą, tačiau dar jo nedėliojame.
- Kaip Jūs suprantate dabartinį A. Guogos veikimą? Ką patartumėte „valstiečiams“?
- Aš nežadu būti jų patarėju. Jeigu jie nemato rizikų, tai čia jų problema. A. Guoga yra laimingas žmogus, jo nekausto skrupulai, tokie kaip pasaulėžiūra, įsipareigojimas kokiai nors rinkimų programai. (…) Jam lengva – kur pamatys perspektyvą, ten gali eiti.
Paskui gali apdergti. Kieno pasakymas buvo, kad liberalai mokėjo V. Aleknai 200 tūkst. eurų už tai, kad dalyvautų liberalų sąraše? A. Guoga liudijo Specialiųjų tyrimų tarnybai. (…) A. Guoga apdergė liberalus, tada išlenda dar į spaudą. Ir mes turime aiškintis, kad garbingas žmogus V. Alekna negarbingo žmogaus yra apšmeižtas. Štai taip jis ir keliaus per pasaulį, nes jam greta verslininko milijonieriaus statuso reikia turėti ir politiko antpečius.
- Kokia yra dabar partijos finansinė situacija? Ar esate nukraujavę kalbant apie narių skaičių?
- Skaitėte tikriausiai spalio 1 d. informaciją, Lietuvoje per dvejus metus augo dvi partijos - „valstiečiai“ ir Liberalų sąjūdis. Skamba neįtikėtinai. Net ir aš pats galvojau apie galimas grėsmes ir didesnį nukraujavimą. (…) Narių skaičiumi nenukraujavome, partijos institucijos veikia.
Kalbant apie pinigus, buvo baisus smūgis, taip pat ir žmogiškai, kai reikėjo atleisti devynis sekretoriato darbuotojus, su banku persirašyti kredito grąžinimo sutartį.
Su banku sutarta, lapkričio antroje pusėje bankui grąžinsime likusius 70 tūkst. eurų, tik tiek liko. Nes lapkričio 15 d. gauname rudeninę dotaciją ir 1 proc. Gyventojų pajamo mokesčio dalį.
Savivaldos rinkimams turėsime 570 tūkst. eurų. Balandžio 15 d. gausime pavasarinę dotaciją, ir tuos pinigus paleisime europarlamento rinkimams. Dar visada yra bankas, mes garbingai atsiskaitėme, tikiuosi galėsime skolintis. Jokios finansinės krizės dabar nebėra.
Iš tikro skaudėjo ir skauda iki šiol, mes negalime samdyti sekretoriato darbuotojų, kurių reikėtų. Galėtume samdytis viešųjų ryšių agentūras, media planuotojus, bet to negalime padaryti. Norėtųsi daugiau, kokybiškiau, kol kas negalime. Nuo kitų metų pavasario, rudens partija galutinai atsistos ant kojų, ir pradės ruoštis Seimo rinkimams.
- Ačiū už pokalbį.