Į Valstybės saugumo departamentą (VSD) A. Antanaitis kreipėsi po to, kai pradėjo girdėti feisbuke įkurto puslapio atgarsių – žmonės ėmė kalbėti apie esą naujus komisijos sprendimus. Vienas iš jų – žodžio įtaka vartojimas (kalba netaisyta): „Oficialu! Iki spalio 10(-os) dienos leidžiame vartoti „įtakoti“. Jeigu per tą laiką lietuvių kalba neišnyks – įteisinsime šį žodį. Primename, visi turite teisę įtakoti ne tik mus, bet ir savo kalbą. Prisegame labiausiai mus įtakojusį įrašą. Geros savaitės!“

Internete taip pat galima rasti ir oficialų VLKK konsultacijų banką, kuriame apie šį žodį rašoma taip: „Įtakoti yra knyginis, nesisteminis darinys, pasidarytas pagal kitų kalbų analogiją (plg. rus. влиять). Lietuvių kalboje vartojamas abstraktas įtaka, bet iš abstraktų su priesaga -oti veiksmažodžiai paprastai nedaromi. Šis vertinys, atsižvelgiant į stilių ir kontekstą, gali būti keičiamas žodžiais atsiliepti, lemti, paveikti, veikti, formuoti, taip pat junginiais daryti įtaką, turėti įtaką ar įtakos“.

Patys feisbuko puslapio kūrėjai nemano, kad savo veikla daro neigiamą įtaką, priešingai, jie teigia, kad jų tikslas – padėti pažinti savo kalbą.

Feisbuko puslapio kūrėjai: žmonės neigiamai žiūri į „Valstybinę lietuvių kalbos komisiją“

DELFI kalbinti puslapio VLKK kūrėjai nepanoro atskleisti savo tikrųjų vardų. „Vadinkite mane tiesiog Robke“, – teigė vaikinas, paprašęs į klausimus atsakyti raštu. Tiesa, atsakymuose jis vartojo daugybę nevartotinų žodžių. Jo prašymu DELFI pateikia originalią pašnekovų kalbą.

„Mūsų netenkina kalbos pavyzdžių monopolija. Visai nesvarbu, kad tuos sprendimus priiminėtų. Manyti, jog kažkoks viena(s) viršininkas turi teisę nuspręsti, kaip kalbės visa šalis, yra kalbos dusinimas“, – teigė puslapio kūrėjai, kurie feisbuke savo veiklą pristato taip: „Esame tam, kad žinotumėte, kaip kalbėti“.

Pasidomėjus, kiek žmonių prisideda prie šio puslapio turinio kūrimo, Robke prisistatęs vaikinas atsakė abstrakčiai: „Didžioji dalis mūsų postų yra žmonių pasiūlymai ir unikalių pokalbių, vykusių kavinėje „Kišenėlė“ nuotrupos. Trumpai – visi turi galimybę įtakoti turinį. Nedrįskite pakeisti į „daryti įtaką“, – nusijuokė vaikinas.

Nekonkrečiai atsakė ir į klausimą, ar prie feisbuko puslapio prisidedančių asmenų tikrosios veiklos taip pat susijusios su lietuvių kalba: „Feisbuko puslapio administravimas reikalauja ne vieno etato. Tai yra tikrų tikriausia veikla“.

Feisbuko puslapio VLKK kūrėjai
Mūsų netenkina kalbos pavyzdžių monopolija. Visai nesvarbu, kad tuos sprendimus priiminėtų. Manyti, jog kažkoks viena(s) viršininkas turi teisę nuspręsti, kaip kalbės visa šalis, yra kalbos dusinimas.

Feisbuko puslapio pavadinimas nuo tikrosios kalbos komisijos skiriasi vos vienu žodžiu – ne valstybinė, o visuotinė. Tai kūrėjai aiškina taip: „Žmonės neigiamai žiūri į „Valstybinę lietuvių kalbos komisiją“. Šiuos rezultatus gavome atlikę rinkos tyrimą“.

Beje, šis puslapis įkurtas dar pavasarį, nors didelio dėmesio sulaukė tik rudenį, kai tikrosios VLKK pirmininkas kreipėsi į VSD. Ar tai ir buvo lūžis, kai jų populiarumas ėmė augti it ant mielių? „Žymus feisbuko puslapis „Raštai“ teigia: „Mąstykite siauriau. Tik taip pateksite į siaurą intelektualų ratelį“. Kadangi dėl mūsų alpsta gerbėjai, gauname meilės laiškų, jau reiškiasi žvaigždžių ligos simptomai, bet mus labiau jaudina ne lūžis, o ar dar yra galimybė patekti į siaurą intelektualų ratelį“.

Tikrosios VLKK pirmininkas A. Antanaitis teigia, kad kai kurie asmenys šiame feisbuko puslapyje skelbiamą informaciją priima kaip tikrą. Puslapio kūrėjai į tokią poziciją reaguoja taip: „Jeigu tokių įrodymų atsiras, rengsime svarstymus ir ieškosime galimybės su „patikinčiais“ susisiekti asmeniškai ir padiskutuoti. Žinoma, tam reiks papildomo etato“.

Dėl puslapio veiklos A. Antanaitis net kreipėsi į VSD, nors patys puslapio kūrėjai teigia pareigūnų dėmesio nesulaukę. „Turime žinių, jog iš tikro čia buvo VLKK partizaninis marketingas ir noras pakalbėti per žinias. Normalu, kad po tokios akcijos į mus pareigūnai nesikreipė“, – teigė puslapio kūrėjai.

Beje, į klausimą, ar jų veiklai negrėsė sustabdymas, atsakė ironiškai: „Tokių įtarimų būta. Mat po kreipimosi tris dienas negalėjome prisijungti prie puslapio. Vėliau paaiškėjo, jog tiesiog pamiršome sumokėti už internetą“.

Nerimtą atsakymą pateikė ir į klausimą, ar buvo sulaukę daugiau priekaištų dėl vykdomos veiklos: „Taip, buvo priekaištų. Dažniausiai pasitaikantys: „kodėl jūs taip greitai atsakote į žinutes?“; „kodėl jūs nemanote, kad mes esame debilai ir beraščiai“ arba „kodėl niekur nerašote, kad šnekamoji kalba yra blogybė“ ir pan.“

Po žinios, kad tikrosios VLKK pirmininkas A. Antanaitis kreipėsi į VSD, jis viešėjo ir DELFI laidoje „DELFI Diena“. Pokalbio metu A. Antanaitis teigė: „Ironijos čia negali būti, nes mes nesityčiojame iš neįgaliųjų, socialinės, sveikatos sistemų. O iš lietuviškai kalbančių tyčiotis valia?“ Tokią A. Antanaičio frazę feisbuko puslapio kūrėjai įvertino užduodami klausimą: „Sunkus klausimas. Ironija postmoderniame pasaulyje yra didelė problema. Jeigu norite galime įtraukti į svarstymus: „Kas labiau tyčiojas iš kalbos: Visuotinė lietuvių kalbos komisija, ar pirmininkas vardinantis penktos klasės vasaros skaitinių sąrašą?“

O ar feisbuko puslapio kūrėjai apskritai tikėjosi tokios tikrosios VLKK pirmininko reakcijos? „Tokią viziją turėjome, tačiau tikslas buvo, jog pirmininkas kreiptųsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl žodžio „kolidorius“ gydančių galių“, – atsakė puslapio kūrėjai (feisbuko puslapyje jie buvo pasidaliję išgalvota istorija, kai esą močiutė pabudo iš komos išgirdusi, kad kažkas žodį „koridorius“ taria netaisyklingai – DELFI).

VSD jau pateikė savo atsakymą A. Antanaičiui

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis DELFI patvirtino, kad jau gavo VSD atsakymą dėl feisbuko puslapio veiklos.

„Atsakymas labai paprastas – departamentas stebės ir vertins situaciją pagal savo numatytas funkcijas“, – DELFI teigė A. Antanaitis.

Audrys Antanaitis

Pasidomėjus, ar A. Antanaitį tenkina toks departamento atsakymas, jis atsakė teigiamai. „Mes tik to ir norėjome. Nieko daugiau nenorėjome. Norėjome, kad iš tikrųjų tai būtų žinoma, – teigė A. Antanaitis. – Mūsų galva, tai nėra labai nekaltas juokelis.“

Vis dėlto, A. Antanaitis teigia, kad toks feisbuko puslapis nepakenkė tikrosios VLKK veiklai. „Žinoma, kad nepakenkė, nes labai klaidingai vertinama, kad mes jaudinamės dėl institucijos. Ne. Mes jaudinamės dėl kalbos ir dėl visuomenės painiojimo, – įvardijo A. Antanaitis. – Jeigu visuomenė nesuvokia, ar tai tiesa, ar netiesa, tai, matyt, nėra labai gerai. O jei mes, pavyzdžiui, paskelbtume Krašto apsaugos ministerijos klaidingą paskyrą ar Sveikatos apsaugos ir pasakytume, kad nuo dabar už vaistus nereikės mokėti? Pakenktų ar nepakenktų? O jei Mokesčių inspekcijos puslapyje būtų parašyta: dabar galėsite mokėti tik po tris procentus nuo savo atlyginimo, gyvenkite laisvai ir turtingai. Manau, suprastų, kad ne juokai, o iš kalbos galima juoktis? Manau, kad ne.“

Puslapis turi tūkstančius sekėjų

Feisbuko grupę, kurioje kalbama apie lietuvių kalbos vartojimą, kūrėjai pavadino tokiu pačiu trumpiniu, kaip vadinama ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija – VLKK, nors paaiškinime nurodo, kad tai – Visuotinė, o ne Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Feisbuke įkurta VLKK prisistato kaip „visuomenės įstaiga, sprendžianti kalbos politikos klausimus“.

Puslapyje jau nuo pavasario skelbiami su lietuvių kalba susiję įrašai, kuriuose tariamai leidžiama tai, kas nėra leidžiama pagal tikrąsias taisykles.

Šį feisbuko puslapį seka daugiau nei 7 tūkst. feisbuko vartotojų.