Šiuos pokalbius slapta įrašė teisėsaugos pareigūnai. Vilniaus apygardos teisme, atmetus nušalinimus teisėjams, trečiadienį pradėti tirti įrodymai – pradėta pokalbių įrašų perklausa. Slapta kavinėse įrašytų pokalbių kokybė yra bloga, aiškiai girdimi tik kai kurie žodžiai, įrašuose girdima daug muzikos ir pašalinių garsų.
Pirmasis buvo perklausytas kaltinamųjų Eligijaus Masiulio ir Raimondo Kurlianskio pokalbio įrašas. Jis įrašytas 2015 metais.
„Yra labai daug triukšmo, ištisinių frazių, teksto nesigirdi.Teismas priėmė sprendimą tirti garso įrašą, o ne protokolą, ne suvestinę, ne kompaktinį diską, o patį garso įrašą. Atskirai paėmus garso įrašą, tokį, koks jis yra, jis yra visiškai neinformatyvus, jame nėra jokių duomenų, iš kurių apskritai ką nors būtų galima spręsti. Nes tai yra triukšmo įrašas, kuriame kartais pasigirsta frazės ir teiginiai, bet rišlaus teksto ir duomenų nėra. Tokią tyrimo tvarką pasirinko kolegija – ko gero, pastatė vežimą prieš arklį, užsispeitė save į kampą. Tiriame tuos duomenis, kurie yra nei informatyvūs, nei reikšmingi, nei aktualūs“, – žurnalistams po posėdžio sakė R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius.
Jis stebėjosi, kokias išvadas galima daryti paklausius tokių pokalbių įrašų. Pasak advokato, proceso dalyviams yra pateiktos ir pokalbių stenogramos.
G. Danėlius taip pat sakė, kad ikiteisminio tyrimo metu pokalbius tyrė ekspertai, jie grynino tekstą, „nuimdavo triukšmus“, kai kur nurodė, kad neaišku – protokole parašytas klausimas atrodo kaip teiginys.
Kalbos apie A. Guogą
Kaltinamasis Eligijus Masiulis slapta įrašytuose pokalbiuose su R. Kurlianskiu mini europarlamentarą Antaną Guogą, kalbamasi ir apie krepšinio komandų finansavimą.
„Pats savęs ieško“, – įraše apibūdinamas A. Guoga.
Kaltinamasis R. Kurlianskis žurnalistams teisme pripažino, kad kalbėjosi apie A. Guogą.
Prokuratūros kaltinimuose teigiama, kad E. Masiulio prašymu buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis 2015 metų lapkritį, susitikęs su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu A. Guoga, panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką.
Teisėsaugos duomenimis, R. Kurlianskis pareikalavo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo Liberalų sąjūdyje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 metais rinkimus į Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos" frakciją.
„Apie A. Guogą kalbėjomės, pasidalijome įspūdžiais, A. Guoga įdomus personažas. Aš gerai pažįstu A. Guogą“, – sakė R. Kurlianskis.
Jis mano, kad pokalbių stenogramos nėra visiškai tikslios, esą yra praleistų ir prikurtų žodžių.
E. Masiulis norėtų stenogramų viešinimų
Viešai klausomų garso įrašų kokybe buvo nepatenkintas ir kaltinamasis E. Masiulis.
„Aš kol kas šitą posėdį pavadinčiau klausos lavinimo pratimų posėdžiu. Geriau skaitytų stenogramas“, – žurnalistams sakė E. Masiulis.
Kol kas kaltinamieji nekomentuoja teisme viešinamų jų pokalbių įrašų turinio, tai žada padaryti vėliau, kai bus paskelbti visi įrašai.
Perklausius pirmąjį pokalbį, teisėja Nijolė Žimkienė pasiteiravo, ar kaltinamieji nori pasisakyti, ar nori komentuoti pokalbių įrašus ir atsakyti į klausimus. E. Masiulis ir R. Kurlianskis pareiškė, kad dabar nieko nenori pasakyti, pasinaudos teise neatsakyti į klausimus.
Klausimų abiem kaltinamiesiems turėjo valstybės kaltintojas prokuroras Justa Laucius.
„Kadangi posėdžio pradžioje mane įvardijote nusikaltėliu, į jūsų klausimus neatsakinėsiu“, – prokurorui pareiškė R. Kurlianskis.
„Man atrodo, kad visa Lietuva jau seniai žino, kokios temos. Įvardintos kaltinamajame akte, tos temos pokalbiuose yra, šiandien, ką teisme matome. Pirmiausia, nors ir teismas formaliai atmetė gynybos prašymus dėl įrodymų tvarkos, tačiau atsižvelgė į tam tikrus pastebėjimus“, – žurnalistams po posėdžio sakė E. Masiulis.
Jis džiaugėsi, kad teisėjai nusprendė, kad vaizdo įrašas su jo automobilio apžiūra nebus pirmas įrašas, peržiūrėtas byloje.
Vilniaus apygardos teismas jau apklausė buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusius Seimo narius E. Masiulį ir Vytautą Gapšį, parodymus taip pat davė koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui atstovaujantys advokatai.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė kyšius ar tarėsi dėl jų su R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.
R. Kurlianskis kaltinamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Anot prokuratūros, galimus nusikaltimus jis vykdė nuo 2015 metų liepos iki 2016 metų gegužės 10 dienos.
Verslininkas kaltinamas davęs kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui E. Masiuliui, eksliberalui Š. Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininko pavaduotojui V. Gapšiui.
Teisėsauga įtaria, kad verslininkas taip siekė koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime – svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo ir išbraukti iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui. Šiuos klausimus R. Kurlianskis kaltinamas bandęs veikti per E. Masiulį.
Verslininkas teisme pareiškė, kad 90 tūkst. eurų buvusiam liberalų lyderiui E. Masiuliui jis perdavė kaip paskolą, o ne kyšį.