Teisingumo ministro deleguota Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narė Svetlana Misevičienė DELFI teigė, kad jau kurį laiką jos telefonas netyla nuo skambučių, yra komitetų, kurie tik ir laukia starto – lapkričio 7 dienos, kai prasidės politinės kampanijos laikotarpis.
„Kiekvieną dieną sulaukiu labai daug skambučių, ir šiandien skambino iš trijų savivaldybių. Vakar buvo labai daug skambučių. Jie tik ir laukia starto, kad galėtų pradėti registruotis“, – sakė S. Misevičienė.
VRK narė mano, kad šiais rinkimais tas komitetų bendras vaizdas bus kitoks nei 2015-aisiais.
Pasak jos, pagal dabartinį reglamentavimą, jeigu partija leidžia, politinės partijos nariai gali būti rinkimų komiteto sąraše. Jeigu politinės partijos narys bus dviejuose sąrašuose – partijos ir komiteto, jis turės pasirinkti, kuriame sąraše likti.
„Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą komitetai egzistuoja politinės kampanijos laikotarpiu. Kai prasideda politinės kampanijos laikotarpis, jie užsiregistruoja, ir tampa politinės kampanijos dalyviais. Rinkimai pasibaigė, komiteto veikla yra nutraukiama“, – paaiškino S. Misevičienė.
Skiriasi galimybės finansuoti politinę kampaniją
Šiek tiek skiriasi politinių partijų ir rinkiminių komitetų galimybės finansuoti savo kampanijas. VRK sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė paaiškino, kad politinės partijos gali pasiimti paskolas iš bankų, komitetai negali to padaryti.
Taip pat partijos gali pervesti lėšų kandidatams ir kandidatų sąrašams, o komitetai tokių galimybių neturi. Pasak L. Petronienės, nėra kam nors sudaryta išskirtinė teisė gauti juridinių asmenų paramą. Juridiniai asmenys negali aukoti partijoms ir komitetams.
VRK sekretoriato atstovė taip pat paaiškino, kad komitetas yra fizinių asmenų grupė, kuri kelia kandidatų sąrašą arba kandidatą, tai nėra asociacija.
„Kai kurie komitetų nariai gali būti asociacijų nariai, jiems to draudimo nėra. Jeigu VRK, stebėdama politinę reklamą, pamato, kad kažkokia asociacija ją apmokėjo, tai mes apskaitome, kad tai yra komiteto išlaidos, ir tada Valstybinė mokesčių inspekcija pasižiūri pagal savo nuostatas“, – sakė L. Petronienė.
Mažai tyrinėti politiniai subjektai
Rinkiminiai komitetai kol kas yra mažai tyrinėti Lietuvoje. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys teigė neturįs duomenų apie tai, kaip visuomenė vertina rinkiminius komitetus.
„Mes anketose klausimo apie komitetus neformulavome. Tai nėra taip paprasta – kai tie komitetai atsiranda, kada juos įdėti“, – retoriškai klausė V. Gaidys.
Sociologiniai duomenys nepatvirtina ir klišės, kad žmonės nusivilia politinėmis partijomis. „Vilmorus“ vadovas teigė, kad jau dvidešimt metų respondentams formuluojamas klausimas, ar jie pasitiki politinėmis partijomis.
„Čia nėra ypatingų naujienų. Tas pasitikėjimas yra žemas kaip ir visoje Europoje. Visur nepasitikima, net ir Skandinavijoje“, – sakė V. Gaidys.
Tačiau sociologas atkreipė dėmesį, kad toks rezultatas gaunamas, kai formuluojamas klausimas daugiskaita, ir klausiama apie pasitikėjimą partijomis apskritai.
„Bet dauguma žmonių turi savo partiją – kažkam tai Tėvynės sąjunga, kažkam – socialdemokratai“, – sakė V. Gaidys.
Nėra žinoma, ar rinkėjai Lietuvai rinkiminius komitetus mato kaip alternatyvą politinėms partijoms, ar kaip nors kitaip. Rinkimines studijas atliekantys politikos mokslininkai neturi duomenų, kurie leistų pagrįstai kalbėti apie tai, kaip šiuos komitetus mato rinkėjai.
Požiūris į komitetus išsiskiria
Nuomonė, kaip reikėtų vertinti šiuos komitetus, ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pasiūlymą leisti jiems sudarinėti priešrinkimines koalicijas, išsiskiria ne tik tarp politikų, bet ir tarp politologų.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms prof. Jūratė Novagrockienė DELFI yra sakiusi, kad tas pasiūlymas yra dar vienas žingsnis griaunant partinę sistemą Lietuvoje.
Kitokios nuomonės laikosi Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis. Jo nuomone, visuomeniniai komitetai yra jokia grėsmė demokratijai.
„Visuomeninių komitetų buvimas reiškia, kad visuomenė, savo iniciatyva, iš apačios, formuoja vienokius ar kitokius politinius instrumentus, kad galėtų dalyvauti politikoje. Čia nėra jokios grėsmės demokratijai. Grėsmė yra toms politinėms jėgoms, kurios save mato išskirtinėmis, kurios turi įauginusios gilias šaknis į valstybės aparatą, ir, grubiai tariant, yra sisteminės“, – sakė L. Bielinis.
Politologas teigė, kad situacija, kai pasinaudodami visuomeniniais komitetais į rinkimus eina seni politikos vilkai, yra vertinta nevienareikšmiškai.
„Čia iš tikrųjų labai subtilus klausimas, nes iš vienos pusės komitetų kūrimas, kaip visuomenės iniciatyva, yra gerai. Tačiau, kuomet jie susikuria, natūralu, kad prie jų gali prisiplakti įvairaus plauko avantiūristų.
Politikai ne visada yra sąžiningi, kada siekia savo tikslo. Matydami, kad tradicinėje politinėje partijoje negali pasiekti tikslų, jie labai lengvai prisiklijuoja prie naujo darinio, ir taip su nauja banga vėl pakliūna į politinį lauką“, – kalbėjo L. Bielinis.
Pasak politologo, problema čia yra ta, kad visuomenė yra pernelyg naivi politiškai, ir negali atsirinkti atstovų, kurie sąžiningai juos atstovautų.
Jis nemano, kad rinkimų komitetai pakeis politines partijas.
„Aš nemanau, kad politinės partijos išnyks, ir nemanau, kad ims dominuoti rinkiminiai komitetai. Aš manau, kad ir vieni, ir kiti turės pasikeisti, įgyti naujas formas, ir natūralu, kad valstybė turės sukurti modernias, adekvačias teisines normas, kad jie funkcionuotų sąžiningai ir tvarkingai“, – sakė L. Bielinis.
Gali dalyvauti dvejuose rinkimuose
Visuomeniniai rinkimų komitetai gali dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas.
2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą VRK buvo įregistravusi 2 visuomeninius rinkimų komitetus, tačiau nė vienas nesurinko pagal įstatymą reikalaujamo parašų skaičiaus ir praktiškai nedalyvavo rinkimuose. Pirmasis rinkimų komitetų startas buvo 2015 m. savivaldos rinkimai.
VRK duomenimis, 2015 m. rinkimuose dalyvavo 58 komitetai. Šiauliuose – penki, Alytuje ir Kaune – po keturis, Panevėžyje, Raseinių ir Šilutės rajonų, Visagino savivaldybėse – po tris komitetus. Didžiojoje dalyje Lietuvos (Vilniuje ir Vilniaus rajone tame tarpe) visuomeninių rinkimų komitetų įsteigta nebuvo.
Komitetai iš viso gavo 121 tūkst. 142 balsus. Kandidatai į merus gavo 256 tūkst. 974 balsus. Per 2015 m. rinkimus iš partijų keltų kandidatų išrinkti 1326 savivaldybių tarybų nariai, o kelta 13 tūkst. 413 kandidatų. Iš komitetų buvo išrinkta 120 narių, iškelta 133
Partijos į merus kėlė 369 kandidatus, buvo išrinkti 52 metai plius du merai išrinkti nuo koalicijos. Komitetai į merus kėlė 33 kandidatus, ir buvo išrinkti keturi merai. Taip pat buvo išrinktas vienas save išsikėlęs kandidatas.
Daugiausiai balsų už iškeltus balsus gavo visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ (35 tūkst. 738), „Alytaus piliečiai“ (10 tūkst. 120), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ (6 tūkst. 581), „Kaunas – kitokia Lietuva“ (5 tūkst. 660).
Daugiausiai balsų už iškeltus kandidatus į merus gavo „Vieningas Kaunas“ (117 tūkst. 288), „Alytaus piliečiai“ (16 tūkst. 594), „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ (24 tūkst. 374), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ (24 tūkst. 349). Daugiausiai išrinktų kandidatų į tarybos narius gavo „Vieningas Kaunas“ – 17 (kėlė 42), „Alytaus piliečiai“ – 13 (kėlė 20), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ – 8 (kėlė 29). Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje įvyks 2019 m. vasario–kovo mėn.